- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 1-751-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48453-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- Ž. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. P. (T. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; tęsti darbą; nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; tęsti darbą; nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. pasikėsino apiplėšti, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, o būtent:
jis 2016 m. spalio 13 d. apie 21 val. prie namo, esančio Savanorių pr. 58, Vilniuje, Savanorių pr. ir Gerosios Vilties gatvių sankirtoje, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir reikalaudamas atiduoti nukentėjusiajai Ž. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 15 eurų vertės, kurį tuo metu ji turėjo striukės kišenėje, iškėlė vieną kumštį virš Ž. S., o kitą ranką įkišo į jos striukės dešinės pusės kišenę, kurią, bandydamas pagrobti minėtą telefoną, suplėšė, taip Ž. S. padarė 50 eurų žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį pastebėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato tyrėjai H. K. ir G. T..
T. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl inkriminuojamo kaltinimo pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad buvo išgėręs, ėjo su nukentėjusiąja alaus, pradėjo bartis ir įvyko konfliktas. Atsimena, kad perėjo sankryžą, bet pačių aplinkybių neprisimena, tačiau taip, kad nurodyta kaltinamajame akte, galėjo atsitikti. Nurodė, kad dėl įvykio atsiprašė nukentėjusiosios, užsikodavo nuo alkoholio, jo dabar negeria, žalą dėl suplėšytos striukės jau yra atlyginęs. Taip pat nurodė, kad turi mažametį vaiką, kuriam dabar 2,5 metų, žmona nedirba, jis vienintelis išlaiko šeimą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis T. P. prisipažino dėl jam pareikštų įtarimų, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad Ž. S. yra jo kaimynė, pažįstama. Kartu su ja 2016 m. spalio 13 d. išgėrinėjo alkoholinius gėrimus pas kitą kaimyną (tame pačiame name, kuriame gyvena). Vakare, laiko nepamena, su Žana išėjo dar alaus nusipirkti. Ėjo dviese Savanorių ir Gerosios Vilties g. sankirta, jiems einant tarp jų kilo konfliktas, dėl ko, nepamena. Buvo labai girtas (taip pat girta buvo ir Žana), todėl neprisimena, ką darė, galėjo būti, kad reikalavo iš Žanos ir bandė iš jos kišenės išimti telefoną. Galimai suplėšė Žanai striukės kišenę ir bandė jai smūgiuoti. Pamena, kad jiems besibarant, jį sulaikė policija. Labai gailisi dėl padaryto. Ž. S. padarytą tutinę žalą pažada atlyginti (b. l. 28).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad žala jai yra atlyginta.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. S. parodė, kad 2016 m. spalio 13 d. apie 21 val. ėjo namo. Perėjo Savanorių ir Gerosios Vilties gatvių sankirtą ir ėjo link Skroblų gatvės. Tuo metu kalbėjo savo mobilaus ryšio telefonu „Nokia“, kurį po pokalbio įsidėjo į striukės kišenę. Paskui ją per sankryžą ėjo jai nepažįstamas vyriškis, kuris prisiartino prie jos, kai baigė pokalbį telefonu, ir pareikalavo atiduoti jam telefoną, kitu atveju pagrasino ją sumušti. Vyriškis kalbėjo rusiškai. Jis užsimojo trenkti jai kumščiu ir įkišo ranką į jos striukės kišenę, kur gulėjo telefonas. Ji išsigando, kad bus sumušta ir apiplėšta. Vyriškis, bandydamas ištraukti jos mobilaus ryšio telefoną, suplėšė jos striukės kišenę. Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie pasidomėjo, kas vyksta, ir ji pasakė, kad ją nori apiplėšti nepažįstamas asmuo, tada policijos pareigūnai išsiaiškinę aplinkybes sulaikė jos minimą vyriškį. Suplėšytą striukę vertins 50 eurų (b. l. 10).
Nukentėjusioji Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad žmogų, kuris ją norėjo apiplėšti 2016 m. spalio 13 d., ji pažinojo tik vieną dieną, t. y. su juo susipažino būtent įvykio dieną, vakare. Jo vardas T., pavardės nežino. Jį sutiko pas draugą Vitalijų bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kiek žino, T. ir V. gyvena vienoje laiptinėje, bet tada jį matė pirmą kartą. Tą dieną apie 20.00 val. nuėjo pas V. kavos. Kartu jie jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Jai atėjus, T. jau buvo išgėręs, o Vitalijus buvo blaivus. Po kelių minučių nusprendė visi kartu nueiti cigarečių į parduotuvę. Išėję iš namų, visi trys ėjo gatve, bet kažkokiu metu Vitalijus pasakė, kad toliau su jais neis, nes eina pas kitą draugą. Todėl toliau ėjo vien tik su T.. Priartėjus link Savanorių pr. ir Gerosios Vilties g. sankryžos, išėmė iš savo striukės kišenės savo mobiliojo ryšio telefoną Nokia, norėdama paskambinti Vitalijui, bet šis neatsiliepė. Tuo metu T.s primygtinai pradėjo jos reikalauti jam atiduoti telefoną. Grasino, kad tuoj jai trenks. Bet telefono jam nedavė, ir įdėjo į savo striukės kišenę. Tada jis užsimojo kumščiu, o kitą ranką įkišo į jos striukės kišenę, kur buvo telefonas, norėdamas jį iš ten ištraukti. Bandydamas ištraukti telefoną iš jos kišenės, jis jai suplėšė tą kišenę. Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė T.. Buvo labai išsigandusi ir bijojo būti apiplėšta. Šiuo metu gyvena pas savo draugą Vitalijų jo bute. Nori pasakyti, kad telefonas Nokia taip ir liko jos kišenėje, T. jo nepaėmė. Dėl suplėšytos striukės savo turtinę žalą vertina 50 Eur. Galimai dėl didelio susijaudinimo pirminės apklausos metu pasakė, kad paskui ją per sankryžą ėjo nepažįstamas vyriškis, tačiau taip pasakydama neturėjo omeny, kad jį matė pirmą kartą (b.l. 12-13).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. K. parodė, kad vykdant prevencines priemones, 2016 m. spalio 13 d. kartu su vyresniuoju tyrėju G. T. patruliavo Naujamiesčio, Vilkpėdės seniūnijos teritorijoje. Tarnybiniu automobiliu važiuodami Gerosios Vilties gatve prie Savanorių pr. 58. namo apie 21.00 val. pastebėjo vyrą ir moterį. Vyras viena ranka traukė moteriai už rankos, o su kita ranka buvo užsimojęs norėdamas suduoti. Jie sustojo ir pribėgo prie jų paklausti, kas čia vyksta. Moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Ž. S., jiems paaiškino, kad nepažįstamas vyras bandė atimti iš jos telefoną, todėl suplėšė striukės dešinės pusės kišenę. Paklausus Ž. S., ar pažįsta šį vyrą, ji atsakė, kad ne. Vyras, kaip vėliau paaiškėjo, buvo T. P., negalėjo nurodyti moters vardo ir negalėjo paaiškinti, kas vyko. Įtarus, kad tai galėjo būti plėšimas, T. P. buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK. Ž. S. pareiškė, kad dėl šio įvykio nori rašyti pareiškimą, todėl ji taip pat buvo pristatyta į policijos komisariatą. Ar Ž. S. buvo girta, nežino, nes jos girtumo nematavo, bet nuo jos alkoholio kvapas nesklido. Telefonas liko pas nukentėjusiąją. Kaip nukentėjusioji komisariate rašė pareiškimą nematė, nes toliau įvykio aplinkybes aiškinosi 2 PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai (b.l. 17-18).
Ž. S. 2016 m. spalio 13 d. pareiškime nurodyta, kad apie 21 val. ją bandė apiplėšti vienas asmuo. Jis sakė atiduoti telefoną, suplėšė jai striukę. Pasakė grasindamas duoti į veidą. Tuo metu pro šalį važiavo pareigūnai, pamatė tai ir padėjo jai. Telefoną, kurį iš jos bandė atimti, ji vertina 15 Eur (b.l. 5). Prie protokolo - pareiškimo pridėtos suplėšytos striukės kišenės bei mobilaus ryšio telefono, kurį buvo pasikėsinta pagrobti, nuotraukos (b.l. 4, 5, 7).
Alkotesterio kvite nurodyta, kad T. P. 2016 m. spalio 13 d. 21.05 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas (b. l. 36).
AB Lietuvos paštas pinigų perlaidos kvite užfiksuota, kad perlaidos suma, skirta Ž. S., yra 50 eurų (b. l. 76).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad nustatytos šios aplinkybės:
T. P. 2016 m. spalio 13 d. apie 21 val., būdamas neblaivus, prie namo, esančio Savanorių pr. 58, Vilniuje, Savanorių pr. ir Gerosios Vilties gatvių sankirtoje, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir reikalavo atiduoti Ž. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 15 eurų vertės, kurį tuo metu ji turėjo striukės kišenėje, iškėlė vieną kumštį virš Ž. S., o kitą ranką įkišo į jos striukės dešinės pusės kišenę, ir ją, bandydamas pagrobti minėtą telefoną, suplėšė, taip Ž. S. padarydamas 50 eurų žalą. Šių veiksmų atlikimo metu jį pastebėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato tyrėjai H. K. ir G. T., dėl ko buvo nutraukta T. P. veika.
Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, kuriais jis pripažino, kad būdamas neblaivus, galėjo padaryti nurodytus veiksmus, taip pat sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, liudytojo H. K. parodymais, alkotesterio kvitu.
T. P. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Taigi siekiant veiką kvalifikuoti kaip plėšimą, turi būti nustatyta, kad siekiant pagrobti, užvaldyti svetimą turtą, panaudojamos atitinkamos prievartos priemonės – fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti ar kitoks galimybės priešintis atėmimas, ir šios prievartos priemonės turi būti panaudotas prieš atimant turtą, jo atėmimo metu arba siekiant šį turtą išlaikyti.
Vertinant minėtas nustatytas faktines aplinkybes, pirmiausia pažymėtina, jog T. P. grasino panaudoti fizinį smurtą (iškėlė kumštį virš nukentėjusiosios galvos), siekdamas užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną (reikalavo iš nukentėjusiosios atiduoti mobiliojo ryšio telefoną). Taigi šie veiksmai leidžia konstatuoti, jog jo veikoje yra plėšimo sudėties objektyvieji požymiai. Be to, kaip minėta, atitinkamos veikos T. P. neužbaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – o būtent, kadangi prie kaltinamojo ir nukentėjusiosios, pastebėję įvykį, pribėgo policijos pareigūnai H. K. ir G. T.. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad plėšimas nebuvo baigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, kadangi veiksmus realizuoti jam sutrukdė kiti asmenys. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta ir T. P. tiesioginė tyčia – jis suvokė, kad savo veiksmais – grasindamas panaudoti fizinį smurtą, siekia atimti svetimą turtą, ir šių pasekmių siekė. Todėl konstatuotina, kad T. P. pasikėsino įvykdyti plėšimą ir todėl pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. P., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad jis pasikėsino apiplėšti asmenį – t. y. pasikėsinta padaryti apysunkį smurtinį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nukentėjusiajai padaryta žala, kurią kaltinamasis atlygino savo valia.
Be to, nustatytos T. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis visiškai prisipažino kaltu dėl nusikaltimo ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), be to, jis savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), kadangi T. P. iš esmės pripažįsta, jog jo veiksmus lėmė jo neblaivumas.
Atsižvelgtina ir į duomenis apie T. P. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, dirba, turi nepilnametį vaiką, duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ir gydymą nuo priklausomybės ligų, nėra, administracine tvarka baustas (b. l. 47-53), teistas 2 kartus pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, šią nusikalstamą veiką įvykdė bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį vykdymo metu (b. l. 54-59, 60-61).
Todėl įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti paskyrus T. P. laisvės atėmimo bausmę, kadangi, kaip minėta, jis teistas du kartus, jam abu kartus buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau atitinkamų išvadų jis nepadarė, šios bausmės nepasiekė bausmės tikslų, kadangi šiuo atveju, bausmių vykdymo metu, jis padarė dar sunkesnį nusikaltimą. Sprendžiant klausimą dėl šios rūšies bausmės dydžio, atsižvelgtina į, kaip minėta, nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kad jis gailisi, kad ėmėsi atitinkamų veiksmų, siekiant atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, nes, kaip jis nurodė, būtent alkoholis lemia jo neigiamą elgesį, teismas sprendžia, kad jam nustatytinas šios rūšies bausmės dydis, mažesnis už vidurkį, artimesnis minimaliai nurodytos rūšies bausmės ribai.
Bausmė, kadangi T. P. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
T. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 1 mėnesiui, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.
Taigi T. P. nusikaltimą įvykdė 2016 m. spalio 13 d., t. y. neatlikęs pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos bausmės, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą. Pagal pateiktą informaciją, minėtą nuosprendį Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius vykdo nuo 2016 m. rugsėjo 27 d., ir, įskaičius į bausmės laiką atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. baudžiamąjį įsakymą ir įskaitytą laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, bausmės pabaiga numatyta 2017 m. spalio 11 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis (įvertinus įskaitytą laiką) pagal minėtą 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį yra 7 mėnesiai ir 2 dienos, kas pagal bausmių keitimo taisykles atitiktų 3 mėnesius ir 16 dienų laisvės atėmimo (BK 65 str. 1 d. 1 p. b) papunktis). Todėl prie šiuo nuosprendžiu paskirtos didesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas T. P. laikinojo sulaikymo laikas.
Tačiau teismas, atsižvelgdamas į jau minėtas aplinkybes – nustatytos dvi T. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis nukentėjusiosios atsiprašė, kaip minėta, ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl priklausomybės alkoholiui – gydosi, be to, turi nepilnametį vaiką, dirba, kaip nurodė, jis vienas išlaiko šeimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad neskiriant realaus laisvės atėmimo ir kaltinamajam suteikiant galimybę įvertinti savo elgesį, jo galimas pasekmes, dar galima pasiekti to, kad kaltinamasis daugiau nebenusikalstų. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, atidėjimo laikotarpiu paskiriant T. P. BK 75 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose numatytas pareigas.
Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš T. P. 50 eurų turtinę žalą, kilusią dėl to, kad jis suplėšė jos striukę nusikalstamos veikos vykdymo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu T. P. pateikė pinigų perlaidos kvitą, iš kurio matyti, kad jis sumokėjo 50 eurų, skirtų Ž. S.. Teisiamojo posėdžio metu Ž. S. patvirtino, kad ji nurodytą sumą yra gavusi ir jai padarytą žala yra atlyginta. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, civilinį ieškinį atmeta, kadangi padaryta ir prašoma priteisti turtinė suma yra atlyginta.
T. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
T. P. (T. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį, ir paskirti T. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Į bausmę įskaityti T. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. spalio 13 d. 21.00 val. iki 2016 m. spalio 14 d. 13.37 val. (1 parą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, T. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti jam pareigas: gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 2 d. 3 p.) ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 str. 2 d. 6 p.).
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Ž. S. civilinį ieškinį T. P. dėl 50 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.