Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-07-15 · Administracinė byla Nr. TA-75-662/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-07-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-15
Bylos Nr.
TA-75-662/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00042-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA-75-662/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00042-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo M. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 85 000 Lt neturtinę žalą, tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, 2015 m. balandžio 28 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė teismui apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti ir neprašė jo atnaujinti.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. birželio 8 d. buvo gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Paaiškina, jog teismas nepagrįstai nepriėmė jo siųsto apeliacinio skundo, ir prideda priedą, kuris patvirtina laiką, kada jis gavo iš teismo laišką ir kada pats išsiuntė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. balandžio 7 d. (b. l. 63, 64-67), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2015 m. balandžio 21 d. Pareiškėjas pirmą kartą apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2015 m. balandžio 28 d. (pagal spaudą ant voko), antrą kartą – 2015 m. birželio 3 d. (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2015 m. birželio 8 d.), taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nedalyvavo 2015 m. kovo 16 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 61), taip pat pareiškėjas skunde prašė jo neetapuoti į teismo posėdį (b. l. 2-3). 2015 m. balandžio 9 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui (b. l. 68). Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą) (b. l. 64-67).

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nepaaiškina ir nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą. Iš pareiškėjo prašymo galima spręsti, jog, pareiškėjo manymu, jis termino paduoti apeliacinį skundą nėra praleidęs, kadangi, pirmosios instancijos teismo sprendimą gavęs 2015 m. balandžio 14 d., apeliacinį skundą išsiuntė 2015 m. balandžio 28 d. Tokiu būdu galima daryti išvadą, jog pareiškėjas termino apeliaciniam skundui paduoti pradžią sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašo gavimo diena. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, toks apeliacinio skundo padavimo termino eigos skaičiavimas nėra teisingas, kadangi ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo nuorašo gavimo dienos.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios lėmė ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. N. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė