- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-2475-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11358-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- M. C.
- Atsakovas
- T. C.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- AB Bankas SNORAS, UAB „Snoro lizingas“, „Swedbank“, UAB „Omnitel“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. C. ieškinį atsakovui T. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, duodanti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius; tretieji asmenys AB Bankas SNORAS, UAB „Snoro lizingas“, „Swedbank“, AB, UAB „Omnitel“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą 2007-01-11, dėl sutuoktinio, atsakovo, T. C. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – C.; nustatyti šalių nepilnametės dukros U. C. gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove M. C.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai U. C. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po pusę Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (šiuo metu tai sudaro 400 Lt); nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus, kylančius iš atsakovo 2008-06-27 ir 2008-05-31 vartojimo kredito sutarčių vykdys atsakovas; nustatyti tokią bendravimo su dukra U. C. tvarką, kai atsakovas iš anksto prieš kiekvieną susitikimą su ieškove susitaria; priteisti 4000 Lt moralinei žalai atlyginti už patirtą fizinį ir psichinį smurtą santuokos metu; priteisti iš atsakovo 32,10 Lt pažymų išdavimo išlaidoms atlyginti; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2010-04-21 su atsakovu neveda bendro šeimyninio ūkio ir jis neprisideda prie bendro ūkio tvarkymo. Gyvenant kartu su atsakovu, jis išgėrinėdavo, dažnai sukeldavo konfliktines situacijas, barnius, vartodavo psichinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę, dėl ko teko kreiptis į policiją. Pažymėjo, kad įstatymas nereikalauja, kad sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas būtų patvirtintas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo sprendimu. Prievoles pagal 2006-11-14 su AB banku „Snoras“ sudarytą paskolos sutartį, 2009-12-04 su UAB „Snoro lizingas“ sudarytą išperkamosios nuomos sutartį, 2008-08-20 sudarytą sutartį su UAB „Omnitel „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo“ prašė pripažinti, jos asmeninėmis skolomis. Nurodė, kad atsakovas 2008-06-27 yra pasirašęs vartojimo kredito sutartį dėl 6 000 Lt paskolos bei 2008-05-31 vartojimo kredito sutartį dėl 10 000 Lt paskolos, šias prievoles prašė laikyti atsakovo asmeninėmis prievolėmis, kadangi kreditas buvo paimtas asmeninėms jo reikmėms.
Atsiliepimas
Atsakovas atsileipimu prašė atmesti ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; atmesti ieškinį dalyje dėl 4 000 Lt neturtinės žalos priteisimo kaip nepagrįstą; atmesti ieškinį dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį priteisimo ir priteisti išlaikymą dukrai U. C. ne daugiau kaip po 200 Lt kas mėnesį; sutiko, kad U. C. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina M. C.; atmesti ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo; įpareigoti ieškovę asmeniškai padengti įsiskolinimus pagal 2006-11-14 sutartį su bankus Snoras bei 2009-12-05 išperkamosios nuomos sutartį su UAB „Snoro lizingas“; įpareigoti ieškovę ir atsakovą lygiomis dalimis padengti šeimos reikmėms panaudotas paskolas pagal 2008-06-27 ir 2008-05-31 vartojimo kredito sutartis; nepriteisti ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad niekada nei fizinio, nei psichinio smurto nevartojo, ieškovės nežemino, šeimą išlaikė, išgerdavo tik esant progai, tada žmona pradėdavo kelti triukšmą, ji pati mėgo išgerti, atsakovui nėra žinoma, kur ji buvo sumušta, tą dieną ji buvo girta. Kadangi santuoka iširo dėl pačios ieškovės kaltės, jokio smurto atsakovas nevartojo, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Nurodo, jog bendro santuokoje įgyto turto nėra. Nurodė, kad jo turtinė padėtis bloga, todėl dukters išlaikymui negali mokėti daugiau nei po 200 Lt; vaikas labai mažas ir jo poreikiai maži, šiuo metu lėšos mokslui, poilsiui, kultūriniam ugdymui nereikalingos. Nurodė, jog kadangi duktė yra labai maža, todėl netikslinga nustatyti bendravimo tvarkos. Paskolos iš banko Hansabankas (dabar „Swedbank“, AB) paimtos santuokoje ir panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas nurodė, kad ieškovės vardu yra registruotas automobilis BMW 525, atsakovo vardu yra registruoti trys automobiliai; automobilis BMW 520, automobilis Nissan Terrano ir motociklas Yamaha XTZ 666, paaiškino, kad realiai yra tik motociklas Yamaha. Atsakovas prašė priteisti jam motociklą, o ieškovei automobilį BMW 525.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad sutinka, jog nepilnametės U. C. interesus labiau atitinka vaikio gyvenamosios vietos nustatymas kartus su motina, bei, kad iš tėvo būtų priteistas išlaikymas po 400 Lt iki jos pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nekonkreti, todėl turėtų būti koreguojama.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo AB bankas Snoras atsiliepime nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, kad vartojamosios paskolos sutartis buvo sudaryta tarp banko ir ieškovės jos asmeniniams poreikiams tenkinti iki ieškovės santuokos su atsakovu įregistravimo, bankas laiko, kad sutarties sąlygos nesikeičia ir po santuokos nutraukimo pagal prievoles, kylančias iš sutarties, ieškovė bankui atsakys asmeniškai.
Tretysis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad bankas, T. C. ir M. C. 2008-05-31 ir 2008-06-27 pasirašė vartojimo kredito sutartis, remiantis kuriomis suteikė iš viso 16 000 Lt dydžio kreditą. Prievolės pagal šias sutartis yra bendros ir solidarios. Bankas pažymėjo, jog negavus išankstinio sutikimo prieštarauja dėl įsipareigojimų pagal šias sutartis padalinimo tarp solidarių skolininkų lygiomis dalimis.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-05-17 sprendimu tenkino ieškinį iš dalies; nutraukė santuoką, įregistruotą 2007-01-11 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 77, tarp M. C. ir T. C. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei pavardę – R.; nustatė šalių nepilnametės dukros U. C., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą su ieškove, vaiko motina, M. C.; priteisė iš atsakovo T. C. šalių dukros U. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui – 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-19 iki jos pilnametystės; šias lėšas ieškovė tvarko uzufrukto teise; padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: priteisė ieškovei M. C. automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisė motociklą YAMAHA XTZ660, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė, kad skolos bankui „SNORAS“, UAB „Snoro lizingas“ yra asmeninės ieškovės M. C. skolos; nustatė, kad skolos Swedbankui, buvęs AB bankas „Hansabankas“, yra ieškovės M. C. ir atsakovo T. C. solidarios prievolės; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-06-20 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-17 sprendime; išdėstė sprendimo motyvuojamosios dalies pirmą pastraipą taip: „Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – R. (CK 3.69 straipsnis).“; išdėstė sprendimo rezoliucinės dalies šeštą pastraipą taip: „Priteisti ieškovei M. C. automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti motociklą YAMAHA XTZ660, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).“
Dėl santuokos nutraukimo.
Teismas nustatė, kad santuoka tarp ginčo šalių sudaryta 2007-01-11 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 17, gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. C.. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, išklausęs šalių, liudytojų paaiškinimus pripažino, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Šalys kaltino viena kitą alkoholio vartojimu, ir kad išgėrę kelia triukšmą, tačiau įtikinančių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Iš paaiškinimų posėdžio metu teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesiekė ginčus spręsti geruoju bei išsaugoti šeimą. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai iš Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados vertinti kritiškai; iš 2010-01-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad į policiją kreipėsi ieškovės motina V. R. dėl to, kad žentas sumušė jos dukrą M. C. (šalys gyveno pas ieškovės motiną). Tuo tarpu ieškovė patvirtino, kad tai buvo žodinis ginčas. Ieškovė nesikreipė privataus kaltinimo tvarka išaiškinti aplinkybėms dėl sumušimo. Teismas sprendė, jog yra pagrindo manyti, kad ieškovė taip pat vartojo alkoholį. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės atsakymas į teisėjos klausimą, kad vartojo mažiau, kad būdama nėščia alkoholio nevartojo (b.l. 174). Įvertinęs, byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus posėdžio metu, teismas konstatavo, kad sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiai nebuvo pagrįsti tarpusavio pagarba ir pakantumu, dėl ko bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio, atsakovo ar ieškovės kaltės; teismas laikė, jog nustatė, kad santuoka nutrauktina ir yra visos sąlygos nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje prašė palikti santuokoje turėtą pavardę C.. Teismo posėdžio metu ieškovė šį prašymą keitė, prašė nustatyti iki santuokos turėtą pavardę.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas atmestas.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovas paskutiniu metu neprisidėjo prie šeimos, nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl tenkintas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą. Nustatyta, kad atsakovas sveikatos problemų neturi, kitų išlaikytinių neturi, atlyginimas sudaro apie 1 300 Lt. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo darbingumas yra sumažėjęs. Ieškovė šiuo metu nedirba, auginą šalių dukrą U. C.. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, išanalizavęs rašytinius įrodymus bei nepilnamečių vaikų išlaikymo norminius aktus, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, tenkintinas. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad tam iš tėvų, pas kurį lieka gyventi nepilnametis, tenka ir kasdienė priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ginčo šalių nepilnametė dukra U. C. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, motina. Ginčo tarp šalių dėl gyvenamosios vietos nustatymo nekilo. Teismas padarė išvadą, kad geresnės sąlygos augti nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra su motina, ieškove. Atsižvelgiant į tai tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti nepilnametės dukros U. C. gyvenamąją vietą su ieškove.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Teismas nustatė bendravimo su dukra tvarką: atsakovas, vaiko tėvas T. C., šešis mėnesius pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį su vaiku bendrauja nuo 17.00 val. iki 19.00 val. kartu su vaiko motina M. C.. Pasibaigus šešių mėnesių terminui atsakovas su dukra bendrauja tuo pačiu grafiku tik be motinos dalyvavimo, atsakovas pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą vaiko motinai M. C.. Atsižvelgiant į teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ieškovė M. C. įpareigota sudaryti sąlygas bendrauti su dukra U. C., taip pat atsakovui T. C., pateikti visą turimą informaciją apie dukrą U. C., nedaryti kliūčių atsakovui gauti informaciją apie dukrą iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, Vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku.
Dėl turto padalinimo.
Atsiliepimas
Teismas pažymėjo, kad šalys dėl santuokoje įgyto turto nebuvo nuoseklios. Atsakovas paskutiniame atsiliepime nurodo, kad bendro santuokoje įgyto turto neturi. Įvertinęs byloje rašytinius įrodymus – VĮ „Regitra“ informaciją, teismas nustatė, kad šalys turi šį dalintiną turtą: motociklą YAMAHA XTZ660, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus ieškinyje, atsiliepime, posėdžio metu, teismas atsakovui priteisė motociklą, ieškovei priteisė automobilį.
Dėl skolų kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalys turi šiuos kreditorius: AB bankas SNORAS, 1 500 Lt, „Swedbank“, AB buvęs AB bankas „Hansabankas“ 6 000 Lt; ir „Swedbank“, AB buvęs AB bankas „Hansabankas“ 10 000 Lt bei UAB „Snoro lizingas“. Iš 2006-11-17 paskolos sutarties su AB bankas SNORAS teismas nustatė, kad ieškovė sudarė sutartį dėl 1 500 Lt asmeniniams reikalams, su UAB „Snoro lizingas“ dėl mobilaus telefono įsigijimo. Ieškovė nurodė, kad šias paskolas laiko asmeninėmis. Esant nurodytoms aplinkybės nustatyta, kad šios prievolės yra ieškovės asmeninės prievolės. Iš kreditoriaus „Swedbank“, AB rašto teismas nustatė, kad abi vartojimo kredito sutartis pasirašė ieškovė M. C. ir T. C.; bankas nesutinka, kad skola tarp šalių būtų dalinama, nurodo, kad atsakomybė yra solidari. Šalys kitokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai prievolė grąžinti „Swedbank“, AB skolą pagal Vartojimo kredito sutartis yra solidari.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė už reikalavimą priteisti vaikams išlaikymą nuo žyminio mokesčio atleista. Žyminis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo, kas sudaro 144 Lt. Atsižvelgiant į CPK 93 str. 2 d. iš atsakovo ieškovės naudai priteistas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis – 130 Lt už kitus ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo nustatyti, kad skyrybos įvyko vien tik dėl T. C. kaltės, nes jis ištisai girtavo ir smurtavo; nustatyti, kiek laiko T. C. nedirbo ir į tai atsižvelgti dėl paskolų priteisimo; priteisti visas išlaidas, kurios patirtos teisme; priteisti išmokėti visas paskolas T. C. vienam, nes jis yra pasirašęs rašą. Apeliantė su sprendimu nesutinka, kadangi nebuvo atsižvelgta į visus pateiktus įrodymus. Santuoka iširo tik dėl vieno T. C. kaltės; tai patvirtina pateikti Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados nutarimai, Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados, kuriuose užfiksuota, kad T. C. naudojo smurtą. Nurodo, kad teismo posėdžio metu paaiškino, jog kol buvo nėščia ir maitino, alkoholio nevartojo. Nepagrįsti T. C. argumentai, kad rūpinosi šeima, kadangi jis ilgą laiką buvo bedarbis ir materialiai neprisidėjo. Nurodo, jog paskolos sutartis pasirašė nežinodama, kad jos bus bendros, maniusi, kad bus tik laiduotoja, todėl nesutinka dėl solidarios atsakomybės; T. C. yra raštu parašęs, kad už paskolas mokės vienas pats.
Atsiliepimas
Nustatytu terminu atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Apeliacinis skundas iš dalies patenkinamas.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų nepasisakė dėl dalies ieškovės pateiktų įrodymų, reikšmingų sutuoktinių kaltės nustatymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl fizinio smurto naudojimo prieš ją 2009-12-20 vertintini kritiškai – iš policijos 2010-01-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad dėl ieškovės sumušimo į policiją kreipėsi jos motina V. R., pati ieškovė nesikreipė privataus kaltinimo tvarka, todėl teismui yra pagrindo manyti, kad ieškovė taip pat vartojo alkoholį. Teisėjų kolegijos manymu, teismas netinkamai įvertino šį rašytinį įrodymą – 2010-01-07 nutarimas patvirtino, kad konflikto metu T. C. sudavė M. C. į veidą, grasino; tyrimo metu jam buvo nustatytas 0,55 promilių girtumas. Jokių duomenų apie tai, kad M. C. taip pat buvo neblaivi konflikto metu, policijos surinktoje medžiagoje nėra. Faktas, kad M. C. dėl konflikto nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka negali būti vertinamas, kaip įrodymas, jog ji pati buvo neblaivi paminėto konflikto metu; nutarime pažymėta, kad T. C. atsiprašė, sutuoktiniai susitaikė.
Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino kito, 2010-05-07 policijos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2010-04-21 M. C. pareiškimo bei kartu pateiktos medžiagos; tyrimo metu buvo nustatyta, jog M. C. kreipėsi su pareiškimu, kad jos vyras T. C., būdamas neblaivus, mušė ją, tąsė už plaukų, mušė per veidą; specialisto išvada nustatyta, kad M. C. padaryti kraujosruvos veide, gavos plaukuotoje dalyje, kakle, dešinio peties srityje ir pan.; sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 14, 15). Policijos tyrimo metu apklaustas T. C. paaiškino, kad namuose kilo konfliktas, kurio metu jis pastūmė žmoną, t. y. iš dalies prisipažino, kad vartoto fizinį smurtą prieš sutuoktinę (b.l. 17). Teisėjų kolegijos vertinimu, policijos surinkta medžiaga įrodo, kad 2009-12-20 ir 2010-04-21 konflikto metu atsakovas T. C. pavartojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę, ieškovę M. C.. Šeimyninių santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo bei kitais geros moralės principais (CK 3.3 str. 1 d.). Fizinio smurto panaudojimas šeimoje yra neteisėtas ir negali būti toleruojamas net šeimyninių konfliktų metu. Pagal bylos medžiagą ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą; fizinis smurtas buvo panaudotas prieš ją 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. balandžio mėn., t. y. tuo metu, kai jos vaikui nebuvo 6 mėnesių; šios aplinkybės suteikia pagrindą įvertinti atsakovo veiksmus kaip žiaurų elgesį su sutuoktine. CK 3.60 str. 3 d. numato sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija; tokia kaltė preziumuojama, kai sutuoktinis yra nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, arba yra neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Teismas nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodamas, jog yra pagrindo manyti, kad ieškovė taip pat vartojo alkoholį. Tačiau be atsakovo pareiškimo, objektyvių duomenų byloje apie ieškovės polinkį į alkoholio vartojimą nėra, kaip nėra ir duomenų, jog menamas ieškovės girtavimas turėjo įtakos santuokos nutraukimui. Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad teismas be pakankamo pagrindo nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytas atsakovo žiauraus elgesio su ieškove faktas, t. y. jo kaltė dėl šeimos iširimo byloje preziumuojama; prezumpcija dėl jo kaltės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta (CK 3.60 str. 3 d.), o ieškovės kaltė buvo konstatuota be pagrindo. Pirmosios instancijos netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 3.60 str. normas nagrinėjamoje byloje, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, kad santuoka nutraukta dėl vieno iš sutuoktinių – atsakovo kaltės (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio skundo argumentai dėl vartojimo paskolų pripažinimo asmeninėmis atsakovo paskolomis atmetami.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu sudarė 2 vartojimo kredito sutartis su „Swedbank“, AB: 2008-05-31 sutartį Nr. 08-060454-VA dėl 10 000 Lt paskolos ir 2008-06-27 sutartį Nr. 08-070454-VA dėl 6 000 Lt paskolos (b.l. 72, 75); sutartys sudarytos abiejų sutuoktinių vardu ir jų abiejų pasirašytos; bylos nagrinėjimo metu apeliantė neginčijo solidariojo šių prievolių pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 plenarinės sesijos nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinta, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Nagrinėjamoje byloje patrauktas trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB nesutiko su šalių pasiūlymu padalinti įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartis tarp solidarinių skolininkų lygiomis dalimis (b.l. 142), dėl to apeliantės reikalavimas nuspręsti T. C. išmokėti visas paskolas vienam, atmetamas. T. C. pasirašytas įsipareigojimas, kad jis mokės už paskolas vienas pats (b.l. 206) neturi reikšmės, nes kreditorius – bankas, nesutiko modifikuoti sutuoktinių solidariąsias prievoles pagal paminėtas vartojimo sutartis; buvusių sutuoktinių susitarimas pakeisti sutarčių vykdymo sąlygas ar vieno iš jų įsipareigojimas mokėti už paskolą, t. y. vykdyti sutartis kitaip, nei numatyta sutartyse su banku, bankui negalioja. Solidariųjų prievolių modifikavimui neturi teisinės reikšmės ir kita apeliantės nurodyta aplinkybė – tai, kad atsakovas ilgą laiką neturėjo darbo ir ji pati mokėjo už paskolas; jeigu skolininko prievolė yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolė įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 str. 4 d.). Apeliantė, kaip skolininkė, viena įvykdžiusi solidariąją prievolę, turi teisę regreso tvarka išreikalauti dalį skolos iš bendraskolio (atsakovo) (CPK 6.9 str. 1 d.).
Apeliacinio skundo reikalavimas priteisti visas išlaidas, patirtas teisme, patenkinamas. Iki pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo byloje apeliantė sumokėjo 130 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą (b.l. 6), daugiau duomenų apie jos išlaidas pirmosios instancijos teisme byloje nėra. Teismas sprendimo motyvuose pažymėjo, kad ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už ieškinio padavimą priteisiamas iš atsakovo, tačiau teismo rezoliucinėje dalyje tokio sprendimo nėra (b.l. 191). Dėl išdėstyto teismo sprendimo rezoliucine dalis atitinkamai pakeičiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacijoje. Pažymėtina, kad, nors apeliacinis skundas buvo teismo priimtas, jis nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu; esant tokioms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 96 str. nuostatomis. Apeliantė savo skunde suformulavo du neturtinio pobūdžio reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl sutuoktinių paimtų vartojimo paskolų pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis (sutarčių sąlygų modifikavimo), t. y. žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą sudarytų 260 Lt (130x2) (CPK 80 str. 1 d. 2 p. įst. red. 2011-10-01). Apeliantės prašymas nustatyti, kiek T. C. nedirbo ir į tai atsižvelgti dėl paskolų priteisimo, nėra savarankiškas apeliacinio skundo reikalavimas, nes tai reikalavimas nustatyti tam tikrus, apeliantės vertinimu, reikšmingus ginčo išsprendimui faktus; skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, žyminis mokestis (130 Lt) už patenkintą apeliacinio skundo reikalavimą priteisimas iš atsakovo valstybės biudžetui (CPK 96 str. 1 d.), žyminis mokestis už atmestą skundo reikalavimą priteisiamas valstybei iš apeliantės M. C. (CPK 96 str. 2 d.). Po teismo sprendimo priėmimo ieškovė padarė civilinės bylos dokumentų kopijas, už kopijavimo paslaugas sumokėjo 37 Lt (b.l. 195, 197); teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos nesusijusios su apeliacinio skundo padavimu ir procesu apeliacinės instancijos teisme, todėl jų nepriteisia.
Iš atsakovo valstybei priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 67) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą iš dalies pakeisti; pripažįstant, kad ieškovės M. C. ir T. C. santuoka iširo dėl atsakovo T. C. kaltės; priteisti ieškovei M. C. iš T. C. 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) žyminio mokesčio už ieškinio padavimą; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės M. C. ir atsakovo T. C. valstybės biudžetui po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Priteisti iš atsakovo T. C. 8,40 Lt (aštuonis litus, 40 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).