Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties, kuria įtariamajam R. K. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi R. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dviem mėnesiams.

Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo R. K. skundą atmesti. Gynėjas prašė įtariamojo R. K. skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

R. K. įtariamas tuo, kad jis 2014 m. kovo 22 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo penktojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, Panevėžyje, išvadindamas nukentėjusiąją I. Č. įžeidžiančiais žodžiais grasino ją nužudyti, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur atsinešęs peilį, šaukė, kad papjaus ir taip esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali buti įvykdytas, koridoriuje ties 505 buto durimis, užsimojo peiliu į I. Č., o nukentėjusioji I. Č. pabėgo, t. y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 1 d.

Suimtasis R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014-03-22 16.15 val. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-24 nutartimi R. K. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-22 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviem mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas – pratęstas dar dviem mėnesiams.

Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje yra pakankamai ir duomenys yra šie – tai nukentėjusiosios I. Č. 2014-03-22, 2014-03-26, 2014-06-09 apklausų metu duoti parodymai, liudytojos T. S. 2014-03-22, 2014-03-27 apklausų metu duoti parodymai, D. I. parodymai, specialisto išvados Nr. G 485/14(05), Nr. S 163/14(01), G 477/14(05), iš dalies liudytojo E. T. parodymai, kuriuos jis davė 2014-03-28, 2014-06-10 apklausų metu, liudytojo D. I. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti tyrimo veiksmų protokolai.

R. K., prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, iš esmės kelia teismo šališkumo klausimą, nors ir nenurodydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) straipsnio, tačiau cituodamas BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. BPK 58 straipsnio 2 dalis leidžia teisėjui nagrinėjant tą pačią bylą dalyvauti tik vienos instancijos teismo procese, tačiau įstatymas nedraudžia tam pačiam teisėjui nagrinėti ir priimti procesinius sprendimus dėl to paties asmens tame pačiame ikiteisminiame tyrime. Šiuo atveju reikia atskirai pažymėti, jog ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas negali būti tapatinamas su bylos nagrinėjimu. Todėl prokurorė kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo klausimą, BPK 58 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.

R. K. įtariamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.

Nutarties priėmimo momentu nenustatyta jokių aplinkybių, kad galima būtų padaryti išvadą, jog kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ir pratęsimo nurodyti pagrindai ir jo taikymo sąlygos būtų išnykę ar pasikeitę.

Apylinkės teismas suėmimą R. K. paskyrė ir terminą pratęsė BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. kad įtariamasis trukdys procesui. Kad R. K. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiąją, liudytojus, bandyti derinti parodymus tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis, tiek tiesiogiai, rodo veikos, kuria jis įtariamas pobūdis, o taip pat byloje esantys ir teismui pateikti duomenys - 2014-05-14, 2014-05-20, 2014-05-21, 2014-05-28 ir 2014-06-05 pašto siuntos poėmio protokolai, R. K. rašytų laiškų turinys; nukentėjusios I. Č. parodymai, kad ji jaučia didelę baimę, nes E. T. prašė pakeisti parodymus, buvo atėję trys jai nepažįstami asmenys, kurie klausinėjo apie R. K., liudytojos T. S. parodymai, jog E. T. sakė, kad nuo R. K. draugų bus blogai, vyr. tyrėjos 2014-03-27 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d. dėl to, jog įtariamajam pažįstami asmenys siekė paveikti nukentėjusiąją ir liudytoją T. S., t. y. kad jos keistų pirminius parodymus. Teismas daro išvadą, jog kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ir pratęsimas pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 2 p. nėra nei išnykęs, nei pasikeitęs.

Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad suimtasis R. K., būdamas laisvėje, gali padaryti nusikaltimą, kuriuo įtariamas. Šiuo pagrindu asmeniui suėmimas gali būti taikomas tuo atveju, kai pasikėsinimu ar grasinimu padaryti nusikaltimą įtariamas asmuo, būdamas laisvas, gali įvykdyti tą nusikaltimą, kurį jau anksčiau norėjo ar grasino padaryti.

Nustatyta, jog suimtasis R. K. yra teistas pagal BK (1961 m. redakcija) 111 straipsnio 1 dalį už sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat teistas pagal BK 145 str. 2 d. už sistemingą bauginimą, naudojant psichinę prievartą prieš I. Č. ir jos mažametę dukrą ir šie teistumai nėra išnykę. R. K., būdamas anksčiau teistas už paminėtas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei, vėl yra įtariamas grasinimu nužudyti žmogų. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė šį pagrindą, nes šiuo pagrindu asmeniui suėmimas gali būti taikomas ir tuo atveju, kai pasikėsinimu ar grasinimu padaryti nusikaltimą įtariamas asmuo, būdamas laisvas, gali įvykdyti tą nusikaltimą, kurį jau anksčiau norėjo ar grasino padaryti.

Paminėtos aplinkybės, leidžia tvirtinti, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik įtariamajam R. K. toliau taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Iš R. K. skundo galima suprasti, jog jis ne tik prašo panaikinti nutartį pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, tačiau formuluoja ir visiškai atskirą prašymą skirti stacionarę teismo psichiatrinę ekspertizę. Toks R. K. ir jo gynėjo prašymas jau buvo spręstas, o būtent: 2014-06-17 ir 2014-06-27 nutarimais prokurorė R. M. sprendė įtariamojo R. K. ir jo gynėjo prašymus skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir minėtais nutarimais tokius prašymus atmetė. Prokurorės nutarimai skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas (BPK 178 str. 3 d.). Esant tokioms aplinkybėms, R. K. skundo dalis dėl stacionarinės ekspertizės skyrimo paliekama nenagrinėta.

Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, R. K. šioje proceso stadijoje pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo R. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.