Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam A. (A.) R., jo gynėjai advokatei Elenai Šajaukaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2020 m. gegužės 23 d. apie 05.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Iš 2020 m. gegužės 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos L. A. tarnybinio pranešimo dėl transporto priemonės VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininko nustatymo matyti, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus RPK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. R. 2020 m. gegužės 23 d. apie 05 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 406, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija. Regitros duomenimis automobilio savininkas yra V. V. (V. V.). Susisiekus mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su V. V., šis paaiškino, kad automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prieš kelias dienas pardavė, pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, taigi šis automobilis jam nepriklauso (b. l. 68).

Iš 2020 m. gegužės 23 d. 05.15 val. alkoholio matuoklio "Alcotest 6810" Nr. ARFM-0442, patikros sertifikatas Nr. 1174733, patikros kvito matyti, kad A. R. nustatytas 1,70 promilių girtumas (b. l. 41).

Iš 2020 m. gegužės 23 d. 05.32 val. alkoholio matuoklio "Alcotest 6810" Nr. ARFM-0442, patikros sertifikatas Nr. 1174733, patikros kvito matyti, kad A. R. nustatytas 1,75 promilių girtumas (b. l. 40).

Iš išrašo iš VĮ „Regitra“ matyti, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vin kodas (duomenys neskelbtini), registruotas V. V. vardu (b. l. 19).

Iš 2020 gegužės 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V. V. parduoda A. R. automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 100 eurų (b. l. 23).

Iš išrašo iš VšĮ „Emprekis“ matyti, kad vidutinė automobilio VW Passat 1.9 TDI, kategorija M1-AA, pasirinkti metai 1997, kaina Lietuvoje be PVM yra 992 eurai, su PVM 1200 eurai (b. l. 24).

Iš 2020 m. gegužės 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. K. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. gegužės 23 d. apie 05:10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pil. A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,70 promilės girtumas (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. R. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. R. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo L. M. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, alkoholio matuoklio patikros kvituose, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, skirdamas A. R. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kuri įstatymo leidėjo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir tai, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuojant bausmę įstatymas įpareigoja teismą įvertinti kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis A. R. neteistas (b. l. 81), keturis kartus per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka, nesumokėjęs tik vienos paskirtos piniginės nuobaudos (b. l. 79–80), tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos dirba (b. l. 77). Kartu individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau įstatymas įpareigoja teismą parinkti bausmę, kuri būtų teisinga konkrečioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ar konkrečiam asmeniui. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nustatyta, kad kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų, taip pat pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl teismas mano, kad kaltinamajam už inkriminuotą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą baudą, kaip bausmės rūšį, tai jam būtų nepakeliama finansinė našta, jis neturėtų realių galimybių baudai sumokėti. Be to, už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus baudą – finansinė bausmė būtų paskirta ne tik kaltinamajam, bet ir jo nepilnamečiui vaikui. Kitaip tariant, kaltinamajam paskyrus baudą - sumažėtų galimybės teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, įskaitant, bet neapsiribojant teisingumo principo įgyvendinimu, nusprendžia kaltinamajam paskirti sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – areštą, jos dydi parenkant mažesnį nei įstatymo numatytas vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-2263 redakcija), asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Įvertinus kaltinamojo asmenybę – jis neteistas, administracine tvarka nors ir baustas, tačiau beveik visas pinigines nuobaudas sumokėjęs, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailisi, yra jauno amžiaus, augina vaiką, taip pat atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vestų netinkamą gyvenimo būdą ar ignoruotų visuomenėje nusistovėjusias gero elgesio bei moralės standartus, teismas daro išvadą, jog A. R. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. R. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. R. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-2263 redakcija), jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 5 punkte (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-2263 redakcija) numatytus įpareigojimus – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. R. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas šios teisės, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokie A. R. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Šios aplinkybės rodo A. R. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog A. R., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 25 d. (b. l. 50–51).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors ir registruotas kito asmens vardu, faktiškai priklauso kaltinamajam A. R. (b. l. 19). Tiek kaltinamasis, tiek liudytojas V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam A. R., ką patvirtina ir bylos medžiagoje esanti pirkimo-pardavimo sutarties kopija (b. l. 23). Vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, siekiant užkirsti kelią kaltinamajam ateityje daryti teisės pažeidimus, automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotinas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 36–37, 50–51), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas A. R. priklausančiai transporto priemonei VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri registruota V. V. vardu (b. l. 52), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

A. (A.) R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. (A.) R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-2263 redakcija) arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant A. (A.) R. intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos bei dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. (A.) R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 25 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis A. (A.) R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. (A.) R. priklausančiai transporto priemonei VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri registruota V. V. (V. V.) vardu, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.