Telšių apylinkės teismo nutarimas

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, nedirbančio, pensininko, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2016 m. gegužės 26 d. 12.53 val., Kėdainių r. sav., Kėdainiuose, Pramonės g. 19, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitiko, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, dėl to apgadino transporto priemones. Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus.

Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėjus važiuoti iš stovėjimo vietos atbuline eiga, nepamatė, kad už vilkiko su priekaba galo stovi lengvasis automobilis, į kurį atsitrenkė ir apgadino. Apie eismo įvykį jam pranešė sandėlininkas tik kitą dieną. Apžiūrėjęs priekabą pastebėjo, kad yra nubrozdinti dažai.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du R. J. administracinius teisės pažeidimus. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, manytina, kad šio straipsnio sudėties nebuvo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina kad šios veikos objektyvieji požymiai nėra nustatyti. Remiantis bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad 2016 m. gegužės 26 d. 12.53 val., Kėdainių r. sav., Kėdainiuose, Pramonės g. 19, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitiko, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, dėl to apgadino transporto priemones. Taip buvo pažeisti KET 9 ir 101 punktų reikalavimai. Iš byloje esančių liudytojų paaiškinimų, pareiškimo, paties administracinėn atsakomybėn traukiamojo R. J. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei vaizdo įrašo matyti, kad R. J. iš tiesų net nesuvokė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. R. J. prisipažino galėjęs sukelti eismo įvykį, nes tai patvirtina ir vaizdo įrašas, ir nepajuto, kad galėjo atsitrenkti į kitą automobilį ir to nepastebėjo, jis nurodė, kur buvo pastatęs automobilį ir kaip išvažiavo iš aikštelės. Apie tai, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent jo vairuojamas automobilis, patvirtina ir rasti sugadinimai ant apgadinto automobilio bei vaizdo įrašas. Nagrinėjamu atveju iš esmės kyla ginčas dėl teisės pažeidimo subjektyviojo požymio R. J. kaltės nustatymo. Vadovaujantis aukštesnių teismų formuojama vieninga praktika pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs pažeidžiant kelių eismo taisykles, laikomas pažeidimu tik tuo atveju, jei vairuotojas šį pažeidimą padaro tyčine kaltės forma, t. y. supranta jog padarė autoįvykį ir siekdamas išvengti padarinių iš jo pasišalina.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Iš bylos medžiagoje esančių įrodymų, darytina išvada, kad R. J. tyčia nepasišalino iš įvykio vietos, todėl taikyti ATPK 130 straipsnio 1 dalies nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 73P-66061186-16 nurodyta, kad R. J. pažeidė KET 9 ,101 ir 222 punktų reikalavimus. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų KET punktų, kuriuose konstatuotas bendrosios eismo dalyvių pareigos, šie punktai nepatvirtina pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybės. Kaip matyti iš visų byloje esančių įrodymų, kad būtent R. J. sukėlė eismo įvykį ir neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, nes net nežinojo, kad buvo padarytas eismo įvykis, nes tai patvirtina jo bei kitų liudytojų paaiškinimai ir vaizdo įrašas, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina.

Dėl R. J. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, teismui nekyla abejonių bei yra įrodyta bylos medžiaga, o būtent: 2016-07-13 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-66061186-16, kuriame užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK policijos pareigūno J. P. tarnybiniu pranešimu, Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK pareigūno V. B. tarnybiniu pranešimu, „Regitra“ duomenų bazės informacija apie kelių transporto priemones, kurioje nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. B. individuali įmonė, 2016-06-08 A. Z. pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo ir asmens nubaudimo, P. Z. paaiškinimu, E. B. pranešimu, kuriame nurodė, kad 2016-05-26 automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. J., vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota kaip raudonos spalvos krovininis automobilis važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį už galo automobilį, pažymomis apie asmens baustumą ir teistumą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, dalyje dėl 130 straipsnio 1 dalies – nutrauktina.

Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs, neteistas), į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad R. J. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina nuobauda artima straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nutraukti.

R. J. pripažinti padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

R. J. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 40,00 € (keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnis).

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 16059258679 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.