- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- 1-42-1021/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02652-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- J. V.
- Nukentėjusysis
- N. V.
- Advokatai
- Erikas Rugienius, Laimutė Bagdzevičienė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.5.1.1Būtinosios ginties samprata ir sąlygos (BK 28 str. 1-2 d.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
dalyvaujant: kaltinamajam J. V., jo gynėjams advokatei Laimutei Bagdzevičienei, advokatui Erikui Rugieniui,
nukentėjusiojo N. V. įstatyminei atstovei I. V.;
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą bei gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta nusikalstama veika.
J. V. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2020 m. sausio 17 d. apie 20:45 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini)., patalpose kitaip smurtavo prieš šeimos narį - sūnų N. V., t. y. tyčia parvertęs ant lovos užgulęs spaudė ir ranka smaugė, tuo sukėlė N. V. fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Kaltinamasis J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jo kaltė tik, kad gėręs buvo, bet jis jo nesmaugęs. Su šeima santykiai normalūs, visą savaitę gyvenę su sūnumi dviese, nes žmonai darė delno operaciją. Tą dieną, kai žmona turėjo parvažiuoti, jis visą dieną prie malkų dirbęs, buvęs visą dieną blaivas. Dirbęs ir namuose, ir prie ūkio, ir darbe. Prieš įvykį dirbęs 15 d., kas 4 parą dirbantis. Žmona 17 d. vakare grįžo, savaitę nebuvo jos. Konfliktų su sūnumi nebuvo. 15 dieną jis buvęs darbe, į vakarą grįžęs pažiūrėti kaip sūnui sekasi. Tą dieną jis buvo parsivedęs mergaitę, sūnui pasakęs, kad per ilgai būna su mergaite, jau laikas eiti miegoti. Žmona grįžo 17 d. jau tamsį, jai papasakojęs apie tai. Jis visą dieną prie malkų buvęs, malkos namuose. Iki pietų vienas dirbęs, po pietų kaimynas S. V. atėjo padėti. Jis nesišildęs, o kaimynas gėrė ,,šnapsą“, jis vakare tik šampano. Malkas skaldę iki kol pritemo. Nematęs kada sūnus parėjo, nes dirbęs. V. jau buvo išgėręs kai atėjo. Kol skaldę malkas negėrę, vakare tik V. gėrė degtinės, o jis pats šampano. Jie sėdėję virtuvėje, o sūnus prie kompiuterio kitame kambaryje buvo. Jis pavaišinęs V.. V. gali parodyti, kad su sūnumi konflikto nebuvo. Kai žmona grįžo šampano dar buvo likę. Sūnus buvo prie kompiuterio, jis nematė, kad jis gėręs, nebuvo atėjęs. Kai grįžo žmona, V jau buvo išėjęs. Jis pats buvo išgėręs nepilną butelį šampano. Pasakęs žmonai apie tą 15 d., kad sūnus per ilgai vakarojo, žmona supyko. Su sūnumi pakalbėjo, sūnus išėjo. Kai parėjo sūnus, jie sėdėjo ant sofos, jam pačiam atėjus, sūnus pradėjo necenzūriniais žodžiais kalbėti. Jis atsinešęs telefoną ir pradėjęs filmuoti, sakęs ,, čia tau N. prisiminimui bus“. Anksčiau nepastebėjęs, kad sūnus išgertų, ar apsirūkęs būtų. Ne pirmas kartas sūnus taip su juo elgėsi. Jis savo telefonu Huawei filmavęs, buvo nufilmavęs, paskui ištrynė. Jis peržiūrėjęs, buvo įrašai išlikę, jį išsivežė policija. Tas kur su juo buvo pareigūnas, liepė vežtis telefoną, ir jis jį vežęsis. Policijoje paėmė telefoną, kai jį uždarė. Telefoną grąžino vėliau, ne tą dieną kai paleido. Jis iškarto nežiūrėjęs, ar yra įrašas, nes telefonas buvo išsikrovęs, neturėjęs pakrovėjo, pakrovėjas buvo likęs namuose. Kai jis pradėjęs atvažinėti pašerti gyvulius, tai pirmą dieną pamiršęs telefoną, palikęs ant šaldiklio. Antrą ar trečią dieną atvažiavęs pasiėmęs pakrovėją ir jį pasikrovęs, nebuvo jau įrašo. PIN kodo nereikia įvesti, ekrano užrakto nėra. Sūnus kaip reikėdavo naudodavosi jo telefonu, žmona gal ne, nežinantis, ji savo turi. Nežinantis kas ištrynė, ar žmona, ar sūnus, niekas kitas negalėjo. Apžiūrėjęs telefoną, pas meistrą nuvežęs, ten kažkas išlaužta buvo. Turintis čekį iš meistro, kada jis jį padavęs. Telefoną pas meistrą nuvežęs vėliau, kitą dieną. Dar negražintas telefonas, dar nepasiėmęs telefono, dar pas meistrą, sakė paskambins. Miegamajam filmavęs, sūnus gulėjo ant lovos aukštielninkas, pradėjęs filmuoti, jis jam telefoną išmušė, jam iškrito telefonas. Jis paėmęs telefoną ir vėl antrą kartą pradėjęs filmuoti sūnaus keiksmus. Kada jis antrą kartą griebė už to telefono, jis jį apkabinęs ir paguldęs ant lovos apkabinęs. Žmonai sakęs kviesti policiją, nes ,,matai kas čia darosi“, bet žmona nekvietė. Jo paties ūgis 178 cm., svoris virš šimto. Sūnus aukštesnis už jį 4 cm., svorio nežinantis. Jis jo neišsigandęs, tik jis jį jau antrą kartą už gerklės griebė, tai jį suėmęs už rankų ir paguldęs ant lovos, jis priekiu buvo į jį. Kai jis jį paguldęs, jis pradėjo spardytis, jis viena ranka filmavęs, kita ranka prispaudęs jį už kojų laikęs. Žmona pribėgus išmušė jam telefoną. Jis prašęs, kad žmona skambintų sūnui policiją iškviestų. Paskui žmona sakė, kad jau iškvietė policiją, ir jis išėjęs iš kambario. Taip išėjo, kad jam pačiam iškvietė žmona policiją. Jis sūnų užgulęs nebuvo, nebuvo rankų prirėmęs, tik už kojų laikęs. Nežinantis, kodėl jis taip aiškina. Tada nesipykę, dabar žmona sakė, kad nori skirtis. 2015 m. buvęs irgi išgėręs šampano, triukšmavęs, nuo to karto daugiau nieko nebuvo, dabar antras kartas. Tik šiandien žmona pasakė, kad nenori gyventi su juo. Jis važiavęs 17 d. priduoti kraują, čia tą dieną kai žmona parvažiavo. T. G. seniūnijoje nemokamai tyrė, buvo iš kažkur atvažiavę, ten nereikėjo registruotis, nežinantis kelintą valandą buvęs. Kaimynas vienas kapojo malkas, kol jis kraują davęs. Kai pasiėmęs telefoną, pabandęs naudotis po 2 parų. Nežinantis kiek laiko baterija laiko, kai naudojantis kiekvieną dieną, krauti reikia. Su savimi pakrovėjo neturėjęs. Nesuprantantis kuo skiriasi parodymai pirmoje ir antroje apklausoje. J. M. visko nesakęs, sūnus yra sūnus. Prisiminimui norėjęs panaudoti filmuotą medžiagą. Necenzūrinių žodžių sūnaus atžvilgiu tikrai nevartojęs. Sūnus būna ilgai sėdi prie kompiuterio. Pas jį patį buvo žymės, Marijampolėje pareigūnams sakęs, kad nereikia nieko rašyti, sūnus juk. Melavęs pirmoje apklausoje, šiandien sakantis tiesą. Vėliau pareigūnų neklausęs, kur dingo įrašai iš telefono, net minties tokios nekilo. Sūnui sakęs apie 22 val., kad ilgai nevakarotų, net neliepęs eiti gulti. Per tuos metus, nuo to laiko kai buvo administracinė nuobauda, vartojęs alkoholį tik kai žmonos giminė susirenka, tik tada jam galima. Šiaip alkoholio nevartojantis, žmona neleisdavo, su kaimynu negalima išgerti. Kaimynas nematė, kada sūnus grįžo. Sūnus gal būt galėjo juos matyti dirbančius. Kaimynas galėtų šias aplinkybes patvirtinti, bet jis išgeriantis. Jį vaišinęs degtine kai ėję vakarienės, jis jam padeda darbuose, jis jam padedantis. S. jo pusbrolis, kai jis jį parvežė į namus, dar to telefono nebuvo pasiėmęs. Sulaikytas per naktį buvęs. Kai paleido, pirmą naktį pas kaimyną pernakvojęs, dvi naktis pas pusbrolį. Kai parvažiavęs, žmona pradėjo skųstis kad skauda ranką, pasisiūlęs parvažinėti aptriūsti gyvulius. Pirmą kartą pusbrolis parvežė, dar telefono nebuvo pasiėmęs, su žmona nekonfliktavęs. Pusbroliui sakęs, kad žmona jį iš namų išvarė, dvi naktis pas jį nakvojęs. Jis ir dabar namuose negyvenantis, žmona sakė nenori jo matyti. Kai grįždavęs pas gyvulius su žmona, matydavęs, sūnus kelis kartus tvarte buvo, po to ir kambarį matęs, nekonfliktuodavę. Kai apklausė, blaivas jau buvęs. Po sulaikymo Marijampolėje rytojaus dieną apžiūrėjo medikė ir klausė iš kur tos žymės ant kūno, ji sakė, kad gali greitai viską surašyti apie tas žymes, prašęs, kad nerašytų. Teismui pagarsinus kaltinamojo duotus parodymus iš karto po sulaikymo 2018-01-18 (b. l. 86), – čia Marijampolėje taip rašyta, jis ranka tikrai jo neprispaudęs, nenorėjęs sakyti, kad sūnus jį už gerklės ėmė, todėl sakęs bet ką, negalintis paaiškinti kodėl parodymai skiriasi. Teisėjui pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 91), jis buvo parvažiavęs. Sūnus buvo išėjęs kuriam laikui, paskui parėjo, nežinantis, kur jis buvo išėjęs. Nematęs kaip sūnus išėjo, tik matęs, kad parėjo. Jis būtų nerodęs tų įrašų. Sūnus nebuvo niekada jam iškvietęs policijos (1 t., b.l.136-139). Neilgai užtrukęs kol tyrimus padarė (kraujo), apie pusę valandos, gal daugiau užtrukęs, važiavęs savo automobiliu. Pozicijos dėl kaltės nekeičiantis, nenaudojęs smurto. Telefono numeris 8516439 jam nežinomas, jis savo vardu turintis abonentą ir už sūnaus mokantis mokestį. Numeris (duomenys neskelbtini) yra jo, kitas sūnaus. (Teismo prašymu kaltinamasis paskambino numeriu, kuris jo manymu yra sūnaus, kaltinamasis nesuprato, nepažino kas atsiliepė) (1 t., b. l. 141-142). Kaltinamasis - prieš apklausą viską surašė kitame kambariukyje kita moteris, senesnė. Jį apklausė šita moteris (J. K.). Ten buvo dvi merginukės. Marijampolėje gal neminėjęs apie įrašą, tik Vilkaviškyje minėjęs. Prieš tai rašė kitame kambariukyje kita senyva moteris, jis jos prašęs, kad neminėtų apie sūnų. Jis nežinantis, ar šita pareigūnė matė jo sužalojimus. Matė ta moteris, kuri rašė, klausė, ar rašysiąs, sakęs, kad nerašytų, juk sūnus. Turbūt reikėjo pasirašyti ant kažkokio lapo (1 t., b. l. 156). Jis nenorėjęs policijos pareigūnams rodyti įrašą. Jis pats peržiūrėjęs važiuodamas. Pareigūnai sakė, važiuojam į Vilkaviškį ir peržiūrėsim. Jis nerodęs tiems policininkams, kurie vežė jį. Atvažiavus į areštinę į Vilkaviškį, jis tada jiems padavęs prie durų. Atidavė po kelių dienų telefoną. Jis manęs, kad ten viskas yra, jo apie įrašą niekas neklausė. Apklausė jį ir atidavė telefoną. Jis jį išsivežęs, nes jis buvo užgesęs. Pasišaukė jį po kelių dienų antrą kartą apklausti, parvažiavęs namuose jis dar jo nejungęs. Paskui jis minėjęs, kad dingę tie įrašai. Pirma grąžino telefoną, paskui apklausė. Nepalikęs policijai telefono, nes jis buvo užgesęs. Jis manęs, kad ten viskas yra. Sūnus neteisybę pasakoja, jis jo nesmaugęs (1 t., b. l. 157). Keikėsi sūnus. Tuo momentu kaip žmonai sakęs, kad skambintų į pagalbos centrą, kviestų policiją, ji pradėjo verkti ir iš karto nekvietė. Sūnus jį spardė, jis taip ranka laikęs ir ėmęs telefoną nuo grindų ir filmavęs. Kai jis keikėsi, žmona verkdama kvietė tą policiją. Prieš tą keikimą, jis jau buvo jį paguldęs ant lovos, kojas laikęs ir filmavęs, o jis keikė ir spardėsi. Gali būti, kad jis sakęs „gerai, gerai“ (1 t., b. l. 158 ). Kaip vežėsi jis sakęs, kad yra įrašai, jie sakė važiuojam į Vilkavišky ir ten pažiūrėsim. Jis gale sėdėjęs sulaikymo kameroje, per galą įlipęs. Važiuodamas jis nešnekėjęs, žiūrėjęs tą telefoną. Kai nuvažiavę, padėjo tą telefoną ant lentynos tyrėja, daugiau nekalbėję. Jis pareigūnams važiuojant nerodė įrašo, jis pats žiūrėjęs važiuojant (b. l. 194). Jis vakar pradėjęs žiūrėti, iškarpos kažkokios sakė, kad atkūrė tą įrašą, bet ten vaizdas kaip buvo (2 t., b. l. 12). Šitas įrašas sukomponuotas, jį išvežė į policiją, paėmė telefoną. Jis važiuodamas policijoje –žiūrėjęs, įrašas buvo daug ilgesnis. Jis prieš policijos iškvietimą irgi filmavęs. Jį Marijampolėje uždarė, ir darė ką norėjo (2 t., b. l. 12).
Nukentėjusysis N. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis vos buvo neuždusintas. Jis grįžęs iš mokyklos namo, persirengęs pavalgęs, matęs, kad tėtis kapojo malkas. Po kurio laiko grįžo į virtuvę su savo draugu, ir pradėjo išgėrinėti, jis paskambinęs mamai. Su mama susitarę, kad ji jam paskambins kai grįš. Mama jam paskambino, kad jau laikas namo grįžti. Mama buvo po operacijos. Grįžus jam namo, tėtis išgirdo, kad jis grįžo, atėjo į kambarį pradėjo kabinėti prie mamos keiksmažodžiais. Jis užsistojęs mamą, jie susistumdę, jis parvertė jį ant nugaros ant lovos ir ranką uždėjęs su alkūne dusino jį. Jis bandęs išsilaisvinti, prašęs, paleisti jis nereagavo. Mama paskambino policijai, tada jis išsigandęs paleido. Šiandien pirmą kartą duodantis parodymus, yra pasakojęs vaikų teisėms, policijos pareigūnams. pasakojęs kitaip, nes čia kitą dieną buvo. Tėtė buvo salone ant lovos, jis pradėjo mamą užgaulioti, sakė, kad nesirūpina šeima. Mamai buvo skaudu, kai tėtė pradėjo užgaulioti. Jis stovėjęs tarp tėčio ir mamos. Jie grįžę, jis atsistojo atėjo prie miegamojo kambario durų ir prasidėjo. Mama buvo miegamajame. Jis negalintis pakęsti, visą gyvenimą girdintis kaip tėtė mamą įžeidinėja. Tėtis pirmas stūmė, tiesiog pastūmė, jis ant lovos pargriuvęs. Jis nieko nesakė, iš karto stūmė. Mamos miegamajam viskas buvo, jis nukritęs. Jis su ranka buvo prispaudęs kaklą, viena ranka smaugė, kita ranka buvo šone. Jis bandęs išsilaisvinti. Matė tik mama, mama visą laiką buvo namuose. Mama bijojo ką nors daryti, jai buvo operuota ranka, kvietė policiją. Mamai operavo Vilniuje ranką, jos nebuvo savaitę, tik grįžus įvyko konfliktas. Manantis, kad tėtė tyčia ant jo užgriuvo, jei netyčia būtų užgriuvęs, tai būtų paleidęs. Kai jį dusino, jautęs skausmą, pykino, buvo kaklas truputį nubrozdintas. Jam skaudėjo nugarą ir dabar skauda kai pakeliantis ką nors sunkaus. Tėtė užkrito tyčia, nes smaugė ir nereagavo kai sakęs, kad skauda ir dūstantis. Kuo labiau bandęs ranką nustumti, tuo stipriau smaugė, kaip išgirdo, kad mama kviečia policiją, paleido. Tėtė turėjo telefoną, jo telefonas Huawei su juodu dėkliuku. Jis kišo telefoną prie veido, sakė, kad filmuoja. Jis taip darė, kai mama iškvietė policiją, neatsimenantis, kad būtų iki tol filmavęs. Buvo nustojęs filmuoti, buvo nuėjęs į kitą kambarį, grįžęs pradėjo vėl filmuoti. Neatsimenantis, ar buvo iškritęs telefonas jam iš rankų. Neturėjęs tėčio telefono, kai bandęs atitraukti telefoną, galėjęs jį paliesti. Tėtė truputį patraukė, paskui vėl filmavo. Tas pats telefono numeris buvo per konfliktą ir dabar . Mamos tas pats numeris (duomenys neskelbtini). Prasti santykiai su tėčiu. Nesišnekėdavęs su tėčiu ir prieš tai, jo nemėgstantis, jis jį engdavo. Kol mamos nebuvo, jis ir tėtis gyvenę, jis pats daręsis valgyti, jei ko paklausdavo atsakydavęs. Pas tėtį buvo draugų atėję, pas jį patį niekas nebuvo atėję. Buvo vieną kartą draugė A. A.. Tėtė darbe buvo, bet buvo atvažiavęs kelis kartus patikrinti, ką jis veikiantis. Paskutinį kartą buvo parvažiavęs 19-20 val., gultis vijo jį, nežinantis, kodėl tokiu metu vijo gulti. Miegoti einantis apie 21-22 val., kartais 24 val. Kartais ir nuo mamos priklauso kelintą valandą einantis gulti. Sėdintis prie kompiuterio. Kai naktį atsikeliantis į tualetą, tėtė varo gulti. Tą dieną nesipykęs su tėčiu dėl ėjimo gulti. Jo paties ūgis 181 cm., sveriantis 62 kg. Tėtis žemesnis, sveria daug daugiau, turbūt stipresnis. Laukę ilgai policijos, tėtės telefonas pas jį buvo visą laiką. Kol atvažiavo policija, nei kai išvažiavo, neturėjęs rankose tėčio telefono. Nesinaudojęs gal tėčio telefonu. Nieko nėra - nei PIN kodo, nei užrakto tėčio telefone. Nematęs tų įrašų iš tėčio telefono. Nežinantis, ar yra tėčio telefone dabar tie įrašai, nematęs tėčio telefono. Kai jis parėjęs antrą kartą vakare, tėtis keikė mamą. Neatsimenantis, ar jį keikė, priekaištavo, kad valkiojasi. Tėtis kai jį smaugė, kairę ranką buvo uždėjęs ant krūtinės (rodo kaip), jo dešinė buvo prispausta, su kaire ranka bandęs jį nustumti. Nežinantis, kieno telefono numerio galas 797. Grįžęs po mokyklos, paskambinęs mamai iš savo telefono numerio. Turėjęs daug numerių, jam atrodo tuo momentu šitas buvo, turbūt iš šito, neatsimenantis. Mamai skambinęs apie 15:00 val., gal 15:30 val. (Liudytojui paskambinus mamai liudytojai I. V. į jos telefoną, nustatyta, kad jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Šitas telefono numeris abonentas, tėčio vardu. Telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) nežinantis. Atmintinai žinantis tik seną savo numerį. Draugės telefono numerio galas 104. Kai susistumdę su tėte, tėtė jį stūmė, jis tėtį irgi stūmęs, stovėdami susistumdę. Jis užstojęs mamą, pirmas tėtis jį pastūmė. Su mama dabar gyvenantys dviese. Tėtis negyvena nuo to įvykio, kažkur 2 mėn. Kartais atvažiuoja tėtė, buvo atvažiavęs kažką pasiimti. Buvo vaisių atsivežęs. Nematęs pas tėtį telefoną. Nekalbėjęs su tėčiu po to įvykio, neatsiprašė tėtė jo. Seno telefono numerio galas 569, kažkas tokio, šitas buvo kortelė. Laidinio telefono neturintys (1 t., b.l.140-141); Bandęs rankomis jį nusimesti nuo savęs. Streso būsenoje galėjęs kažkokį garsą išleisti, jam trūko oro, galėjęs kažką kalbėti, bet tyliai. Neatsimenantis kada sakęs, kad nesmaugtų. Tėtis nebuvo jam uždengęs burnos (2 t., b. l. 53).
Liudytoja I. V. parodė, kad žinanti tik tiek, kad grįžusi 17 d. 20:30 val., vyras miegojo. Dieną jai buvo skambinęs sūnus, sakė, kad tėvas išgėręs ir, kad jis išeina pas draugę, prašė, kad grįžus jam paskambintų. Ją namo parvežė žentas su dukra, parvežė jos visus daiktus ir ji pakavusis, kai parėjo sūnus. Atsikėlė vyras ir jie susižodžiavo, sukonfliktavo. Jie pasistumdė, vyras metė jį ant lovos ir visu svoriu užgulė, kad jis nesimuistytų, ranka prispaudė prie kaklo. Nežinanti ar savo ranką, ar sūnaus, negalinti pasakyti, nes ji labai išsigandusi. Sūnus tik užsimerkė, mačiusi, kad jam trūksta oro, griebusi skambinti policijai. Pati nebandžiusi atitraukti, jai ką tik buvo operuota ranka, bijojusi. Vyras buvo neblaivus, pradėjo kabinėtis, sakė kur tu čia valkiojiesi taip ilgai, sūnus atsikalbinėjo, tiksliai negalinti pasakyti tų žodžių, nes pakavusis daiktus ir negalvojusi, kad čia kils konfliktas. Tas filmavimas iš pradžių lyg tai nevyko, prasidėjo kai ji paskambinusi policijai, jis paleido vaiką ir pradėjo juos filmuoti. Vaikas atsisėdęs kosti, gaudo kvapą, o šitas atsistojęs šalia filmuoja. Ji kelis sykius ištrenkusi tą telefoną jam iš rankų. Sūnus gal ir keikė, negalinti dabar pasakyti, bet kai jis buvo parmestas, tai jis negalėjo nei judėti, nei keiktis. Kai paskambinusi policijai, jis iškarto paleido sūnų. Ji atsisėdusi šalia sūnaus, kol jis atgavo kvapą, jis visas purtėsi, buvo šoke. Policija atvažiavusi iškvietė medikus, medikai išsikvietė tyrėjus. Medikai apklausė sūnų, lašiukų prilašino, o tyrėjai išsivedė ją į autobusiuką. Sūnaus kaklas buvo raudonas, nebuvo įdrėskimų. Ji į vyrą net nežiūrėjusi, nemačiusi, ar buvo sužalojimų. Ji netrynusi įrašų, ji jo net telefono nemačiusi nuo to vakaro, kai jį išsivežė, buvę visai kitame kambaryje, kai jį išsivežė. Ji kvietusi policiją, kaltinamasis dažnai sako kviesti policiją, kai pykstasi su sūnui, sako tegul jį išsiveža. Ji jau tris kartus kvietusi policiją, bet iki teismo nebuvo priėję. Čia ne pirmas kartas, jis trankė baldus, duris, jei spėji pabėgti, tai gerai. Girtas dažniau triukšmauja. Juokinga, kaip sakė, kad nuo 2017 m. nebuvo gėręs. Skambinusi sūnui dažnai, kai nebuvusi namuose, vyrui vieną kartą paskambinusi, sūnus sakė, kad geria vakarais. Sūnaus galas telefono numerio 439. 797- kiek turinti numerių, tokio nepažįstanti. Kitų telefono numerių nepažįstanti. Ji dabar jau negalinti tikrai pasakyti, kurio ranka buvo prie sūnaus kaklo. Jai atrodė, kad jis sūnaus ranką užlenkęs buvo ir su jo ranka smaugė, o sūnus sakė, kad ten jis smaugė. Dabar ji negalinti pasakyti, kurio ranka ten buvo. Sūnui buvo blogai, nes jis duso, gaudė kvapą, užsimerkė, atsisėdo, ėjo seilės ir per nosį prasimušė. Nežinanti, kas sakė ,,debile, tu na...“, pašalinių žmonių nebuvo tą dieną. Nežinanti, ar tuos žodžius galėjo sakyti sūnus. V. nemačiusi, kai ji būnanti namie, jis neateina niekada. Pastebėjusi, kad malkos sukapotos, pati dabar pabaigusi tvarkyti kiek likę buvo. Vyro neprašiusi, kad grįžtų šerti gyvulių. Su vyru bendraujanti kai grįžta gyvulius šerti, nebijanti (1 t., b. l . 139-140). Visą laiką nurodžiusi tą patį būdą, kad vaikas buvo užgultas ir su ranka spaudžiamas. Jis gulėjo ant lovos aukštielninkas, kažkiek susuktas. Kaltinamasis turėjo telefoną, jis su juo maskatavo. Iš pradžių jai atrodė, kad sūnaus ranką paėmęs, su sūnaus ranka smaugė, o sūnus sako, kad jis savo ranką jam uždėjo ant kaklo. Liudytoja į teisėjo kl. – keikėsi sūnus. (1 t., b. l. 158) Vaizdo įraše matyti, kaip ji apžiūrinėjanti vaiką. Ji klaususi jo, kas yra jam, nuo jos pirštų negalėjo likti žymės. Ten matyti sūnaus ranka. Čia po to, kai ji kvietusi policiją. (2 t., b.l. 12). Parvažiuodama ji nusiėmusi bintą, buvo praėję lygiai 5 d. po riešo sindromo operacijos, turinti dokumentus, kad operuota buvo sausio 13 d. (2 t., b.l. 14). Jis (sūnus) užsimerkė, duso, bandė gintis, bet buvo prispaustas. Jis nelabai galėjo nei spardytis, nei muistytis, nes buvo užgultas ir ranka prispaustas. Neatsimenanti, ar jis kažką sakė, gal sakė paleisk ar kažką panašaus (2 t., b. l. 53).
Liudytoja J. K. parodė, kad nepažįstanti kaltinamojo, bet atsimenanti, pareiškusi jam įtarimus areštinėje. Ikiteisminį tyrimą ne ji atlikusi, ji tik pareiškusi įtarimus. Ji budėjusi, reagavimo skyriuje dirbusi. Pirminius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje ne ji atlikusi. Ji tik apklausiusi įtariamąjį ir pareiškusi įtarimus. Neatsimenanti, kas pirminius veiksmus atliko. Nepamenanti, negalinti pasakyti, ar bendravusi su tais pareigūnais, kurie buvo įvykio vietoje. Jai buvo palikta iš vakaro byla, reikėjo tik apklausti įtariamąjį. Su vaizdo įrašu nebuvo susipažinusi. Ji jam tik įtarimus pareiškusi ir daugiau nieko nedariusi šitoje byloje. Iš apklausos nieko nepamenanti, remkitės tuo kas surašyta. Tiksliai negalinti pasakyti, bet jai atrodo jis minėjo, kad buvo nufilmavęs, bet niekas neišsisaugojo. Jai atrodo ji įtariamojo apklausoje buvo tai paminėjusi. Tiksliai negalinti pasakyti. Bylų turintys daug, ji apie kaltinamojo telefoną neatsimenanti, negalinti pasakyti ką atidavusi, ką neatidavusi. Remkitės tuo kas surašyta, ji nepamenanti to įvykio, nepamenanti, ką jis jai sakė. Ji negalinti pasakyti, ar po apklausos jis jai sakė, ar ne, bet apie telefoną jis kažką minėjo, kad bandė filmuoti, bet jam nepavyko nufilmuoti. Daugiau nieko nežinanti. Ji nepamenanti, ar buvo kalba apie sūnų. Nieko nemačiusi jokių žymių ant kaltinamojo kūno, jei būtų pastebėjusi, būtų fiksavusi. Net jei būtų kaltinamasis prašęs nefiksuoti, jos darbas yra užfiksuoti, tuo labiau areštinėje daromas garso įrašas. Nepasakysianti kiek laiko saugojamas įrašas. Jis buvo sulaikytas vakare, ji jį apklaususi ryte Marijampolėje areštinėje. Apžiūra būna prieš sulaikymą ir kai išveda iš kameros, ji negalinti tiksliai pasakyti, nedirbanti areštinėje. Gal medikė buvo, nes kaip tik buvo paskelbtas Korona virusas. Ji nemačiusi jokių sužalojimų. Jei asmuo kažkuo skundžiasi, kviečiantys greitąją pagalbą, bet jei vizualiai nieko nematantys, tai ir nekviečiantys. Jis, kaip minėjo kolegos, niekuo nesiskundė (1 t., b. l. 156 );
Liudytojas A. B. parodė, kad nepažįstantis kaltinamojo, kad iškvietime buvęs prieš metus žiemą, tai atsimenantis. Tamsu buvo, dirbęs su D. A., dirbę reagavimo skyriuje patruliais. Iš budėtojo gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kad tėvas smurtauja prieš sūnų. Kas kviečia būna pranešime nurodyta, gaunantys per planšetę, per raciją pasako, jei reikia papildomos informacijos skambinantys pranešėjui, dažniausiai praneša budėtojas. Į Gražiškius nuvykę, pavardės neatsimenantis, lauke pasitiko vyriškis - kaltinamasis, viduje radę sėdinčius moterį su sūnumi. V. nebuvo agresyvus, neatsimenantis, ar alkoholio buvo vartojęs. Ėję kartu, turėję filmavimo priemones. Moteris ar sūnus paaiškino, kad dažnai būna konfliktai tarp tėvo ir sūnaus. Konflikto metu tėvas griebė už gerklės, pradėjo smaugti, sūnus ištrūko, buvo iškviesta policija. Neatsimenantis, ar smurto žymės buvo, turėtų būti tarnybiniame parašyta. Kuris rašėme tarnybinį nepamenantis, grįžę į komisariatą rašantys. Nukentėjusiajam kraujosrūva greičiausiai ant kaklo buvo, šoko būsena, išsigandęs, apsiverkęs, bijojo tėčio. Kaltininkas ramus buvo, nepamenantis, kur tikrinę blaivumą ar namie ar komisariate. Registratorius kiek pamenantis pas jį buvo. Tiksliai nepamenantis, gal apie telefoną kalbėjo, kad buvo sudaužytas, tiksliai neatsimenantis, ar kaltinamasis minėjo. Kiek pamenantis, vyriškis juos filmavo kai atvykę, matęs, kad į juos laikė telefoną, bet gal nenuspaudė filmavimo, tik imitavo ar nemokėjo nuspausti, nes matęs, kad nefilmavo. Tėtis sakė, kad sūnus neklauso, norėjo paauklėti, kad namuose nepadeda. Kaltinamąjį parvežę į komisariatą ir perdavę tyrėjai. Jei buvo telefonas paimtas, tai turėjo būti grąžintas. Asmens kratos protokole turi būti pažymėta. Pro rūką atsimenantis vyriškis kažką kalbėjo, kad buvo filmavęs, gal buvo nufilmavęs, bet kažkas, gal sūnus ištrynė. Namuose pasakojo. Jis daugiau su nukentėjusiu buvęs, kolega su kaltinamuoju bendravo. Važiuojant namo sulaikytas asmuo būna sulaikymo kameroje. Viename automobilyje yra stiklas, kitame nėra, nemanantis, kad girdėtų ką kalba sulaikytas asmuo, nebent šūkautų. M5046 yra autobusiukas, šitas su stiklu, bendrauti neina, reikia garsiai kalbėti. Galėjo būti, kad ne į sulaikymo kamerą pasodinę, nes ramus buvo, tiksliai pasakyti negalintis. Nepamenantis, ar įrašą matęs. Pabendravęs su nukėntėjusiuoju, jis išėjęs į salioną ir tada vyriškis minėjo apie filmavimą, kad kažką yra filmavęs ir kad ištrynė jis ar sūnus. Pamenantis kaip buvę salone pas juos namuose, bandė kažką parodyti, bet nesugebėjo parodyti. Galėjo tyrėjui pasakyti, kad turi įrašą. Manantis, kad jei tėtis būtų minėjęs, kad sūnus smurtavo prieš tėvą, būtų nurodyta. Jam įstrigo, kad vyriškis laikė telefoną rankose tiesiog įjungęs kamerą, pagalvojęs, kad nori juos pagąsdinti, kad filmuoja, bet esmė, kad kamera įjungta, bet kuo puikiausiai matęs, kad nevyko filmavimas. Kaltinamasis buvo išgėręs, bet bendraujantis. Suprato viską, išoriškai net nesimatė, kad išgėręs (1 t., b. l.193-194);
Liudytojas D. A. parodė, kad kaltinamojo nepažįstantis, anksčiau neteko susidurti. Žinantis dėl ko byla, šiek tiek atsimenantis. Įvykis žinantis žiemą buvo, dirbęs kaip vyriausiasis patrulis Vilkaviškyje, reagavimo skyriuje, su A. B.. Dirbęs su tarnybiniu automobiliu Volkswagen transporter, numerių neatsimenantis. Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kad vyriškis smaugia sūnų. Nuvykus į Gražiškių miestelį, juos pasitiko šis vyriškis, nurodė, kad įvyko konfliktas ir nusivedė į namą. Kolega nuėjo bendrauti su mama, buvę atskirose patalpose, už durų. Nepamenantis, kas kvietė policiją, kaltinamojo paklausęs, kas nutiko ar smaugė sūnų, jis minėjo, kad konfliktas buvo, apie smaugimą neminėjo. Pasakojo, kad susipyko, kad vaikas kažko nedarė. Ar smurto žymių buvo ant kaltinamojo, nepamenantis. Kažką lyg su telefonu kaltinamasis norėjo parodyti, ar nuotraukas ar kažką, kad nesmurtavo ar kažką tokio. Jis nerodė ar nerado tam telefone, nepamenantis. Jis nematęs vaizdo įrašo, jis kažkiek neblaivus buvo, gal telefonas suskilęs buvo. Jis į savo rankas nebuvo paėmęs to telefono. Su nukentėjusiuoju bendravo kolega. Kaltinamąjį sulaikę ir išsivežę, vežę automobilio sulaikymo patalpoje į komisariatą. Nebūna, kad ant galinės sėdynės pasodinantys. Ten susišnekėti sunku. Nepamenantis, ar važiuojant kalbėję su kaltinamuoju apie telefoną. Nepamenantis, ar buvo sužalojimų ant kaltinamojo. Kaltinamasis minėjo, kad turi įrašą, bet nesugebėjo parodyti ar nerado galerijoje, nežinantis dėl kokių priežasčių nerado. (1 t., b. l.194).
Be kaltinamojo parodymų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:
Protokolu - pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2020-01-17 22:15---22:23 val. pareiškėja I. V. policijai pranešė, kad 2020-01-17 apie 21:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) jos vyras J. V., būdamas neblaivus, jų sūnų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), namuose parvertė ant dvigulės lovos, užgulė jį ir paėmęs sūnaus ranką, ją sulenkė ir su ja pradėjo smaugti sūnų. Mačiusi, kaip sūnus pradėjo dusti, trūko jam kvapo. Iš karto iškvietusi policiją (b. l. 8-14);
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame 2020-01-18 22:20---22:30 val. užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., apžiūra, bei nustatyta, kad miegamajame kambaryje yra dvigulė lova, grumtynių pėdsakų nepastebėta (b. l. 17-21);
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, surašytu 2020-01-17 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. B. , kuriame nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo N. V.. Jam nustatyta kraujosruva (mėlynė), bei kiti sužalojimai, šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas J. V., kuris ramus, apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta 0,75 promilės. N. V. paaiškino, kad parėjęs namo iš lauko, namuose sukonfliktavo su tėvu J. V., kuris penkias dienas iš eilės vartojo alkoholį. N. V. būnant kambaryje, atėjo tėvas ir jį pargriovė ant lovos, jį prispaudė ir rankomis sugriebęs už kaklo pradėjo smaugti. Smaugimo metu pradėjo jam stipriai trūkti oro, besimuistydamas ištrūko iš tėvo sugriebtų rankų. Pavykus pabėgti nuo tėvo, mama iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio aplinkybės fiksuotos vaizdo registratoriumi (b. l. 22-25);
Tarnybiniu pranešimu 2020-01-27 Nr. IBPS-V-230338-20, kuriame nurodoma, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai filmavo vaizdo registratoriumi Nr.B0F1EC5F111E, kuriuo fiksuotas vaizdo įrašas perkeltas į CD laikmeną (b. l. 26);
Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2020-01-27 10:10---10:56 val. buvo apžiūrėta įvykio vietoje policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus nufilmuota vaizdo medžiaga. Nustatyta, kad skaitmeninėje laikmenoje yra įrašyti trys vaizdo įrašai, kuriuose yra fiksuota įvykio vieta ir asmenys buvę joje. Moteris su sūnumi sulaukė policijos pareigūnų, kuriems papasakojo, kad ji sugrįžo po operacijos į namus. Sugrįžo iš paskos sūnus N.. Jos vyras pradėjo konfliktuoti su sūnumi, po ko „pradėjo minkytis“ ant lovos, smaugė sūnų. Moteris paaiškino, kad vyras daug sunkesnis ir buvo užgulęs sūnų, dėl ko vaikui skauda nugarą. Berniukas paaiškino, kad kol mamos nebuvo namuose, tai jo tėtis 5 paras gėrė, jis stengėsi nekonfliktuoti ir kuo mažiau su juo bendrauti. Policijos pareigūnai paaiškino, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat informavo, kad dėl berniuko skausmų bus iškviesta greitoji medicinos pagalba, kad būtų apžiūrėtas ir esant būtinumui suteikta pagalba. Policijos pareigūnai pasitikslino asmenų duomenis. Išklausė abiejų pusių trumpus parodymus dėl įvykusio incidento. Vyras pripažino, kad buvo neblaivus. Fakto, kad būtų smurtavęs prieš sūnų vyras nepripažino. Vyrui buvo pasiūlyta vykti į komisariatą, o moteriai su sūnumi pranešta, kad atvyks kitas ekipažas ir šiems viskas bus paaiškinta ( b. l. 28-29);
Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2020-01-17 22:15---20:20 val. apžiūrint nukentėjusįjį nepilnametį N. V. nustatyta, kad jo kairės sprando pusė srityje matomos dvi paviršinės kraujosruvos, daugiau apžiūrint jį sužalojimų nepastebėta (b. l. 41-42);
Specialisto išvadoje Nr. G 51/2020(09) užfiksuota, kad tyrimas atliktas 2020-01-20, ir ant N. V. kūno jokių sužalojimų nekonstatuota (b. l. 46 );
Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2020-01-24 raštu Nr.41D(A)-85, kuriame nurodoma, kad 2020-01-17 20:47:58 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.64);
Tarnybiniu pranešimu, kuriame pateikiama pranešimo pagalbos centrui telefono išklotinė, kurioje užfiksuota, kad 2020-01-17 20:47:58 I. V. kviečia pagalbą, nes tėvas dusina sūnų bei fone yra girdėti kaip vyriškas balsas sako „Debile tu“, o moteriškas balsas liepia paleisti vaiką (b. l. 65-67);
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-02-05 ekspertizės aktu Nr.11-1781 (20), kurio išvadose teigiama, kad tyrimui pateiktame mobiliojo ryšio telefone „Fluawei A. M. (MT7-L09)“ yra įjungtas automatinis datos ir laiko sinchronizavimas su mobiliojo ryšio operatoriaus tinklu. Nėra požymių rodančių, kad telefone nustatyta data būtų keičiama. Tyrimui pateikto mobiliojo ryšio telefono „Huawei A. M. (MT7-L09)“ failų sistemoje yra išlikusi informacija apie 2020 m. sausio 17 d. darytus vaizdo įrašus, žr. 1 lentelę tiriamojoje dalyje. Nustatyta, kad 2020-01-17 20:49:47 telefonu buvo daromas (pradėtas filmuoti) vaizdo įrašas „share\0\DCIM\Camera\VID_20200117_204947.mp4“, kuris baigtas filmuoti 2020-01-17 20:50:22. Rastas vaizdo įrašas „VID_20200117_204947.mp4“ įrašytas prie ekspertizės akto pridedamo CD disko kataloge „Huawei A. M. (MT7-L09)“. Tai pat mobiliojo ryšio telefono „Huavvei A. M. (MT7-L09)“ failų sistemoje yra išlikusi informacija apie 2020-01-17 21:57:01 pradėtus filmuoti vaizdo įrašus „VID_20200117_215701.mp4.tmp“ ir „VID 20200117_215705.mp4“, tačiau nėra išlikusios informacijos apie šių įrašų trukmę, išsaugojimo datą (angl. L. M. Date/Time) bei nėra kitų duomenų apie failų ištrynimą, dėl šios priežasties darytina išvada, kad minėti vaizdo įrašai galimai nebuvo išsaugoti baigus juos filmuoti. Naudojant LTEC turimą specialią programinę įrangą, nepavyko rasti bei atstatyti 2020-01-17 padarytų minėtų vaizdo įrašų. 2020-02-04 mobiliojo ryšio telefone „Huawei A. M. (MT7-L09)“ buvo įdiegtos failų atstatymo programos „Data Recovery - Photo or Video“ vl.l, „File Recovery - Recover Deleted Files“ vl.O ir „Video recovery 2020: R. D. V.“ vi.0.2, kuriomis galimai buvo bandyta atstatyti ištrintus failus, pvz. telefono kataloge „storage/emulated/O/RestoredVideos“ yra išlikusi bandytų atkurti, 2020-01-17 sukurtų vaizdo įrašų informacija (2 t., b. l. 5-7);
Alkotesterio panaudojimo apskaitos žurnalo kopijomis, patikros sertifikatu nustatyta, kad alkotesteriu J. V. 2020-01-17 21:58 val. yra nustatytas 0.75 prom. girtumas ( b. l. 68- 70);
Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktiniu disku, su vaizdo registratoriaus filmuotu vaizdo įrašu (b. l. 27); nepilnamečio nukentėjusiojo N. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įrašu (b. l. 34); kompaktiniu disku su skambučio į bendrojo pagalbos centro numerį garso įrašu (b. l. 65); kompaktiniu disku su vaizdo įrašu, įrašytu iš kaltinamojo telefono ekspertizės metu ( 2 t., b. l. 8)
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
Šis nusikaltimas, kaip ir kiti smurtiniai nusikaltimai sveikatai, gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės už fizinio skausmo sukėlimą dėl neatsargumo. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalgos, kuriai pritarta 2017 m. spalio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pasitarime, 3.2.2 punkte teigiama, kad baudžiamoji atsakomybė už mažamečiui sukeltą fizinį skausmą ar nežymų jo sveikatos sutrikdymą kyla, jei ši veika padaroma tyčia, t. y. neišskiriama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia (2017 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-227-557/2017; 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020). Ypač netiesioginės tyčios praktika yra išplėtota nužudymų bylose ( 2010 m. birželio 15 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2010 ir kt.). BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumą ir stiprumą, jo lokalizaciją, panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigą ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinime J. V. nurodoma, kad jis nusikaltimą padarė tyčia (subjektyvioji nusikaltimo pusė - kaltė) parvertęs nukentėjusįjį ant lovos užgulęs spaudė ir ranka smaugė (objektyviosios pusės požymis – veiksmai), tuo sukėlė N. V. fizinį skausmą (objektyviosios pusės požymis - padariniai).
Kaltinamasis J. V. viso baudžiamojo proceso metu iš esmės neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, t. y. tyčia sukėlęs nukentėjusiajam sūnui N. V. fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu jam po sulaikymo įteikus įtarimą, jis su įtarimu iš dalies sutiko, teikdamas, kad sukonfliktavo su sūnumi, kuriame liepė eiti miegoti, tačiau šis supyko, jį puolė, dėl ko jį gindamasis sulaikęs už rankų, parsimetęs ant lovos, paėmęs sūnaus ranką, savo kaire jį prispaudęs prie lovos, o kita ranka bandęs filmuoti, bet nufilmuoti nepavyko, tada prašęs žmonos kviesti policiją, sūnaus nesmaugęs tikrai (1 t., b. l. 86), t. y. jis pripažino, kad atlikęs fizinio smurto veiksmus: sūnų parsimetęs ant lovos, jį prispaudęs, ir bandęs filmuoti viena ranka. Po 11 dienų jis apklaustas papildomai įtariamuoju, jam įteikus patikslintą įtarimą, kaltės nepripažino, bei teigė, kad jokio konflikto su sūnumi nebuvo, pats sūnus jo atžvilgiu laidė replikas, net ir necenzūrines. Jis tai norėjo nufilmuoti telefonu, sūnus nuo lovos, kur gulėjo, šoko, bandė jam išmušti telefoną, jam pavyko, po to vėl paėmęs telefoną filmuoti, vėl bandė išmušti. Kai sūnus tiesė rankas, jį staigiai patraukęs į šoną, kai sūnus jį sugriebė prie kaklo, tada jį apkabinęs per liemenį ir jo rankas, paguldęs ant lovos, liepęs nusiraminti. Kadangi sūnus nenusiramino, jį trumpai palaikęs prispaustą, nes muistėsi ir spardėsi kojomis, laikęs prispaustą per kojas, kad neįspirtų, visą laiką filmavęs telefonu. Kol laikęs prispaustą sūnų, žmona kelis kartus buvo pribėgusi, išmušusi telefoną, ir jis pasiėmęs ir toliau filmavęs, po to atsitraukęs nuo sūnaus. Jis pirmu kartu kai puolė sūnus, liepęs žmonai kviesti policiją. Filmuojant įrašai buvo išlikę, kai po sulaikymo buvo gražintas telefonas, jų jau nebuvo. Atidavęs telefoną specialistui, kad atstatytų įrašus (1 t., b. l. 90-91), t. y. kaltinamasis patvirtino, kad jis paguldęs ant lovos sūnų, laikęs jį prispaustą, ir viena ranka jį filmavęs, be to patvirtino, kad jokio fizinio kontakto su nukentėjusiuoju prieš įvykį nebuvo, nes jis gulėjo ant lovos, bet keikėsi jo atžvilgiu, ką jis norėjo nufilmuoti, o nukentėjusysis jam bandė tai sutrukdyti, siekdamas išmušti telefoną.
Siekdamas įvertinti kaltinamojo parodymų teisme nuoseklumą, tuo pačiu jų patikimumą, teismas palygino tarpusavyje jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo skirtingu metu, bei teisminio nagrinėjimo metu, ir nustatė jų esminių neatitikimų. Kaltinamojo antros apklausos įtariamuoju duoti parodymai dėl esminių aplinkybių skiriasi nuo jo parodymų pirmosios apklausos metu, t. y. pirmos apklausos metu jis teigė, kad buvo konfliktas su sūnumi, nes jam liepęs eiti miegoti, o antros apklausos metu jis jau nurodė, kad pats sūnus su juo konfliktavo, juo atžvilgiu išsakė replikas, keiksmažodžius. Taip pat pirmos apklausos metu kaltinamasis buvo pripažinęs, kad jis parmetęs sūnų ant lovos, savo kaire ranka paėmęs sūnaus ranką, jį kaire ranka prispaudęs prie lovos, o dešine filmavęs; o antros apklausos metu jau nurodė, kad jis jį laikė prispaustą ant lovos per kojas, ir filmavęs. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis davė parodymus, panašius jo parodymams antros apklausos įtariamuoju metu, t. y. jis paguldęs sūnų ant lovos, kadangi jis pradėjo spardytis, tai jis jį prirėmęs ranka per kojas, kad nesispardytų, kita ranka filmavęs, sūnaus užgulęs nebuvo, prašęs žmoną kviesti policiją. Kaltinamasis pats pripažino, kad pirmoje apklausoje melavęs, nurodė, kad teisme sakantis tiesą, kas mažina jo parodymų patikimumą. Be to iš policijos pareigūno kūno kameros (vaizdo registratoriaus) filmuoto vaizdo matyti, kad kaltinamasis jam nurodė, jog sūnus jį puolė, griebė už kaklo dėl to, kad jis jam liepė nueiti pas gyvulius, kas teismo vertinimu ne tik prieštarauja ankstesniems kaltinamojo parodymams, bet neturi ir elementarios logikos, kadangi tuo metu buvo vėlus kaip žiemą vakaras, ir jeigu tai ir buvo, tai tik ne prieš įvykį, ir nebuvo įvykio tiesiogine priežastimi. Nors kaltinamasis neturi pareigos sakyti tiesą, gali parodymus keisti, bet jie yra įrodymai kaip ir kiti įrodymai byloje, teismas juos vertina, vertina jų nuoseklumą, jų atitikimą kitoms byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms, kitų asmenų parodymams, vertina jų logiškumą, ir iš to daro išvadą apie jų patikimumą, juos atmeta ar jais vadovaujasi. Šiuo atveju teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip ne visiškai tikslius, nenuoseklius, kaip siekimą neteisingai nurodyti svarbias aplinkybes, lemiančias kaltinamojo kaltumą, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jais vadovaujasi ne visiškai, dėl tam tikrų įvykio aplinkybių, paminėtų toliau, juos atmeta kaip neteisingus.
Nukentėjusysis nepilnametis N. V. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo įstaigoje (1 t., b. l. 32-33), jo apklausoje nedalyvavo nei kaltinamasis, nei jo gynėjas, todėl jis buvo pakartotinai apklaustas teisminio nagrinėjimo metu dalyvaujant teismo psichologei bei kitiems proceso dalyviams, tarp jų kaltinamajam, jo gynėjui (2 t., b. l. 53). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad būtent kaltinamasis, būdamas neblaivus, pradėjo užgaulioti jo mamą I. V., po to jam priekaištauti, dėl ko jie tarpusavyje susistumdę, jį kaltinamasis pastūmė, dėl ko jis praradęs pusiausvyrą, kritęs ant lovos, o ant jo kaltinamasis, kuris daug didesnis ir sunkesnis. Kai užkrito, tai kaltinamojo ranka buvo prie jo kaklo, nieko nedarė, kad ją patrauktų, jį smaugė. Jo paties ranka buvo prispausta, o kita laisva bandęs nustumti tolyn jo ranką, tačiau jam atrodė, kad jam stumiant kaltinamojo ranką, jis stengėsi kuo stipriau ją spausti, nors jis šaukęs jam, kad patrauktų, tačiau šis niekaip nereagavo. Jam trūko oro, pradėjo temti akyse, skaudėjo gerklę. Jis išgirdęs, kad mama skambina pagalbos, tada kaltinamasis jį nustojo smaugti ir paleido. Nukentėjusysis iš esmės analogiškus parodymus davė ir teisminio nagrinėjimo metu, teigdamas, kad kaltinamasis pradėjo užgaulioti mamą, jį pastūmė ant lovos, jis nukritęs, tada kaltinamasis ranka buvo prispaudęs kaklą, viena ranka smaugė, kita ranka buvo šone; kaltinamasis kai jį smaugė, kairę ranką buvo uždėjęs ant krūtinės, jo dešinė buvo prispausta, su kaire ranka bandęs jį nustumti. Nukentėjusysis nurodė manantis, kad tėtė tyčia ant jo užgriuvo, nes jei netyčia būtų užgriuvęs, tai būtų paleidęs, nes smaugė ir nereagavo, kai sakęs, kad skauda ir dūstantis, kuo labiau bandęs ranką nustumti, tuo stipriau smaugė, kaip išgirdo, kad mama kviečia policiją, paleido. Kai jį dusino, jautęs skausmą, pykino, buvo kaklas truputį nubrozdintas, skaudėjo nugarą ir dabar skauda, kai pakeliantis ką nors sunkaus. Teismo vertinimu šie nukentėjusiojo parodymai laikytini nuosekliais, jie iš dalies atitinka ir kaltinamojo parodymus, ir teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti.
Žemesnės instancijos teismas
Neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu daugiau asmenų nebuvo, tik liudytoja I. V., kaltinamojo žmona ir nukentėjusiojo motina. Ji ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja teigė, kad neblaivus kaltinamasis pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo, pradėjo juos filmuoti, po ko parvertė nukentėjusįjį ant lovos, užgulė jį, paėmė sūnaus ranką, ją sulenkė ir su ja pradėjo smaugti sūnų, mačius, kaip jis pradėjo dusti, jam trūkti kvapo, iškvietusi policiją (1 t., b. l. 52-53). Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad mačiusi, kaip kaltinamasis vertė nukentėjusįjį ant lovos, kaip nukentėjusysis gulėjo po kaltinamuoju, spaudė ranka jo kaklą, taip smaugdamas. Pagal nukentėjusiojo elgesį, supratusi, kad jam blogai, tada kvietusi policiją, vyras sureagavo ir pasitraukė nuo nukentėjusiojo (1 t., b. l. 56-57). Liudytoja teisminio nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, bei nukentėjusiojo parodymus, teigdama, kad konfliktas vyko jai matant, kaltinamasis neblaivus kabinėjosi prie nukentėjusiojo, kuris atsikalbinėjo; jie susistumdė, ir kaltinamasis metė nukentėjusįjį ant lovos ir visu svoriu jį užgulė, kad jis nesimuistytų, ranka prispaudė prie kaklo; ji dabar jau negalinti tikrai pasakyti, kurio ranka buvo prie sūnaus kaklo, jai atrodė, kad jis sūnaus ranką užlenkęs buvo ir su jo ranka smaugė, o sūnus sakė, kad ten jis smaugė; sūnui buvo blogai, nes jis duso, gaudė kvapą, trūko oro, užsimerkė, atsisėdo, ėjo seilės ir per nosį prasimušė; bandė gintis, bet buvo prispaustas, nelabai galėjo nei spardytis, nei muistytis; neatsimenanti, ar jis kažką sakė, gal sakė paleisk ar kažką panašaus; kai ji paskambinusi policijai, jis paleido vaiką ir pradėjo juos filmuoti; sūnaus kaklas buvo raudonas, nebuvo įdrėskimų; ji į vyrą net nežiūrėjusi, nemačiusi, ar buvo sužalojimų. Nors liudytojos parodymai dalyje skiriasi nuo nukentėjusiojo, t. y. nukentėjusysis nurodė, kad jam ant kaklo buvo uždėta kaltinamojo ranka, o jai atrodė, kad buvo sulenkta nukentėjusiojo ranka, teismas daro išvadą, kad liudytoja galėjo sąžiningai klysti, kadangi kaip ir iš vaizdo įrašo, daryto kaltinamojo, bei garso įrašo dėl pagalbos kvietimo, matyti, kad ji buvo labai išsigandusi, buvo užsiėmusi policijos kvietimu, akivaizdu, kad šis veiksmas ilgai netruko, nes nukentėjusysis būtų uždusintas, teismas tai laiko sąžiningu jos klydimu, bei vadovaujasi paties nukentėjusiojo parodymais kaip patikimesniais dėl šios būtent aplinkybės.
Aplinkybė, kad buvo minėtas įvykis, t. y. prieš nukentėjusįjį panaudotas fizinis smurtas, neginčytinai nustatyta byloje surinktais, teisminio nagrinėjimo metu ištirtais ir įvertintais toliau minimais įrodymais. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad policijos pareigūnas A. B. pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą konstatavo, kad nukentėjusysis yra šoko būsenoje, labai susijaudinęs, akivaizdžiai išsigandęs, jam nustatyti sužalojimai: kraujosruva ir kita, pažymėti ant kaklo (1 t., b. l. 22-26). Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju A. B. patvirtino šią informaciją, nurodydamas, kad nukentėjusiajam kraujosruva greičiausiai ant kaklo buvo, šoko būsena, išsigandęs, apsiverkęs, bijojo tėčio (1 t., b. l.193-194). Šiuos teiginius patvirtina vaizdo registratoriaus ant policijos pareigūno krūtinės medžiaga, kad liudytoja įvykio vietoje paaiškino, kad kaltinamasis pradėjo konfliktuoti su sūnumi, po ko „pradėjo minkytis“ ant lovos, smaugė sūnų, vyras daug sunkesnis ir buvo užgulęs sūnų, dėl ko vaikui skauda nugarą (1 t., b. l. 28-29). Kad ant nukentėjusiojo kūno 2020-01-17 22:15---20:20 val. jo kairės sprando pusė srityje matomos dvi paviršinės kraujosruvos, nustatyta asmens apžiūros metu (b. l. 41-42), kas patvirtina, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Kad buvo įvykis, patvirtina ir pagalbos telefonu 112 kvietimo garso įrašas, iš kurio girdėti, kad nukentėjusysis sako ,,tu debile“, keikiasi, kaltinamasis sako ,,gerai, gerai“; o po to išsigandęs, susijaudinęs liudytojo I. V. balsas sako, kad kaltinamasis paleistų vaiką, nukentėjusysis keikiasi, liudytojai kviečiant policiją, nukentėjusysis sako ,,debile tu“, liudytojai kalbant su operatore, kaltinamasis sako tris kartus, kad filmuoja. Įrašas yra 35 sekundžių, nukentėjusiojo balsas girdisi 8 sekundę, po to 19 sekundę sako, kad nedusintų, po to jo balso negirdėti, tik kaltinamojo ir liudytojos (1 t., b. l.64, 65-67), kas teismo vertinimu leidžia manyti, kad tarpais, kai nesigirdėti nukentėjusiojo balso, jo kaklas buvos spaudžiamas stipriau, dėl ko jis negalėjo kalbėti. Teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad kaltinamojo telefonu, naudotu įvykio metu, buvo filmuota 2021-01-17 20:49 val. (2 t. b. l. 5-7), bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštu nustatyta, kad skambinta buvo 2020-01-17 20:47:58 val. (b. l.64); t. y. filmuotas ir išsaugotas vaizdo įrašas darytas jau po pagalbos kvietimo praėjus kelioms minutėms, ką patvirtina ir vaizdo įrašo turinys. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad jame matyti filmuojama liudytoja I. V., kuri stovėdama apžiūrinėja nukentėjusiojo galvą su rankų pagalba (1 t., b. l. 8). Teismas atsižvelgdamas, kad policija paprastai kviečiama jau vykstant konfliktui, be to iš garso įrašo girdėti, kad jau konfliktas vyko prieš skambutį, ką patvirtina ir nukentėjusiojo sakomi žodžiai ,,debilas“ kaltinamojo atžvilgiu, jo keikimasis, daro išvadą, kad jau prieš skambučio pradžią kaltinamasis atlikinėjo prieš nukentėjusįjį neleistinus veiksmus, jam neigiamą poveikį turinčius veiksmus, ypač sprendžiant iš nukentėjusiojo žodžių ,,debile“, kurie teismo vertinimu paprastai logiškai išsakomi žmogui, besielgiančiam ypač blogai, ką sustiprina ta aplinkybė, kad kaltinamasis yra nukentėjusiojo tėvas, ir teismo vertinimu sūnus galėtų išsakyti tokius žodžius savo tėvui tik esant jo ypač blogam elgesiui, o ne šiaip dėl kažkokio menkniekio.
Kaltinamasis savo veiksmus bandė grįsti kaip savigyną, kad jis buvo pats užpultas sūnaus ir jo apdraskytas. Teismo nutartimi, tenkinus kaltinamojo prašymą, iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato išreikalauta Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo kopija nustatyta, kad 2020-01-18 10:51 val. apžiūrėtas sulaikytasis J. V., kuris nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, jam dešiniame skruostikaulyje padarytas įdrėskimas (1 t., b. l.178-179). Asmens kortelės išrašu, į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolu nustatyta, kad J. V. ant kairio ir dešinio skruosto, ant kaklo priekinėje pusėje abiejose pusėse yra įdrėskimai, tačiau jie nustatyti tik po sulaikymo praėjus maždaug 3 valandoms, o apžiūrėjus medikei kitos dienos 10:51 val. jam nustatytas tik dešinėje pusėje ant veido įdrėskimas, kas rodo, jog įdrėskimai buvo nežymūs, kadangi po kelių valandų jų visų jau nebuvo nustatyta (1 t., b. l. 180-182). Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nepažymėta, kad ant kaltinamojo būtų matomi kokie nors sužalojimai, nors blanke tokios grafos yra, kurias reikia pažymėti varnele (1 t., b. l. 23) . Taip pat iš policijos pareigūnų kūno vaizdo registratorių vaizdo įrašuose nematyti, kad kaltinamasis turėtų akivaizdžių sužalojimų ant veido, ar kaklo, bei, kad turėtų sužalojimų kaltinamasis policijos pareigūnams nesakė ir jų nerodė. Paties kaltinamojo parodymai dėl šio jo paties galimo sužalojimo, apdraskant kaklą ir veidą yra prieštaringi: pirmoje įtariamojo apklausoje jis nurodė, kad sūnus jį tik puolė, bet kokiu būdu, ir apie jam padarytus sužalojimus nieko nenurodė. Antros apklausos ikiteisminio tyrimo metu pagal kaltinamojo duotus parodymus darytina išvada, kad jis nurodė, kad sūnus jam už kaklo pagriebė nesąmoningai, netyčia, nes jis tiesė rankas link jo laikomo telefono, kuriuo jis filmavo, ir jam staigiai patraukus telefoną, jis jam sugriebė kažkur už kaklo. O teisminio nagrinėjimo metu jis jau nurodė, kad buvo griebiamas už gerklės jau antrą kartą. Kaltinamasis dėl jam galimai padarytų sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė, jam daugiau jokių sužalojimų nekonstatuota. Ant nukentėjusiojo kūno taip pat nustatytos tik dvi paviršinės kraujosruvos jo kairės sprando pusėje (b. l. 41-42). Be to nukentėjusysis duodamas parodymus, tvirtino, kad viena ranka bandė atsistumti kaltinamąjį, kas rodo, kad jis galėjo padaryti kaltinamojo minimus sužalojimus gindamasis. Teismas įvertinęs šiuos parodymus, bei rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad konflikto metu jokių muštynių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo. Remiantis paminėtomis nustatytomis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prieš įvykį vyko žodinis konfliktas, galimai susistumdymas, kurio metu nukentėjusysis galėjo vartoti necenzūrinius žodžius prie kaltinamąjį, tačiau tai nebuvo muštynės, o tokį nukentėjusiojo elgesį norėjo telefonu nufilmuoti kaltinamasis, o nukentėjusysis to nenorėdamas, norėjo jam išmušti iš rankų telefoną, ko pasekmėje ir įvyko įvykis.
Kaltinamojo poziciją, kad buvo jo savigyna, t. y. jis nesmaugė, nenorėjo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam, o gynėsi, teismas vertina kritiškai, ir atmeta dėl toliau nurodomų priežasčių. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Teismas sprendžia, kad šioje situacijoje jokios savigynos nebuvo. Visų pirma kaltinamasis ir nukentėjusysis yra tėvas ir sūnus, nukentėjusysis yra nepilnametis, todėl kaltinamasis kaip tėvas turėjo vengti konflikto su sūnumi, o ne priešingai kaip šiuo atveju jį provokuoti, bandyti nufilmuoti galimai neatitinkančius moralės normų sūnaus veiksmus. Jokių duomenų, kad tarp jų būtų kilę muštynės, byloje nėra. Be to tarp jų yra ne tik didelis amžiaus skirtumas, bet ir akivaizdus svorių, jėgos skirtumas, kas leistų manyti, kad kaltinamajam nereikėtų kokiais nors smurtiniais veiksmais gintis nuo nukentėjusiojo. Nors kaltinamasis nurodė, kad sūnus jam griebė už gerklės, tačiau pats paneigė tai, teigdamas, kad sūnus tenorėjo pagriebti telefoną, nes jį jis filmavo. Be to kaltinamojo veiksmai, kurių pasekmėje buvo sukeltas fizinis skausmas, nebuvo nukreipti į savigyną, o siekį nufilmuoti kažkokius tai galimai negražius nukentėjusiojo veiksmus, jo keiksmažodžius ir panašiai. Nors nukentėjusysis yra vaikas, tačiau teismo vertinimu tai nesuteikia teisės kaltinamajam kaip tėvui filmuoti savo vaiko, jam aiškiai išreiškiant nesutikimą dėl to, kadangi jis irgi turi orumą. Nepaisant, kad tokie kaltinamojo veiksmai iš esmės buvo neleistini iš moralinės pusės, neatitiko tėvo ir vaiko santykių, vaiko auklėjimo, be to skirti galimai užfiksuoti moralės prasme netinkamai elgiantis vaiką, kad panaudoti tam ateityje, siekiant pažeminti jų garbę ir orumą galimai ir prieš trečiuosius asmenis, kaltinamasis galimai pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad fizinis asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu, kas reiškia, kad jis gali būti filmuojamas irgi tik su jo sutikimu. Nors nukentėjusysis įvykio metu buvo nepilnametis, tačiau jam buvo jau 17 metų, dėl ko jis galėjo išreikšti savo valią dėl jo filmavimo.
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiojo nesmaugė, ir juos atmeta. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo tipinis smaugimas, kuris suprantamas paprastai, kaip kaklo suspaudimas rankomis, ar apkabinus ranka alkūnės ilgiu. Smaugimas gali būti suprantamas kaip išorinis fizinis poveikis į kaklą, dėl ko asmeniui pradeda trukti oro, kaip šiuo atveju buvo spaudimas ranka į nukentėjusiojo kaklą. Teismas sutinka, kad kaltinamasis galimai ir nenorėjo kilusių dėl jo veiksmų padarinių, t. y. smaugiant nukentėjusiajam kaklą, jam sukelti fizinį skausmą, tai yra jo veiksmuose buvo ne tiesioginė tyčia, o netiesioginė tyčia. Nėra jokio pagrindo neigti, kad kaltinamojo veiksmai – nukentėjusiojo pargriovimas ant lovos, jo prispaudimas prie lovos buvo fizinio smurto veiksmai. Asmens kaltei pagrįsti nėra būtina, kad kaltinamasis pats pripažintų, kad jo veiksmai yra nusikalstami, kadangi tai, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja pats teismas, preziumuodamas, kad tokioje situacijoje kiekvienas protingas žmogus, neturėdamas suvokimo problemų, tam tikrų psichinių ligų, dėl ko negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, suvokia savo veiksmų nusikalstamą pobūdį. Nors kaltinamasis teigia, kad jis nesmaugė, t. y. nenorėjo smaugti nukentėjusiojo ir taip jam sukelti fizinį skausmą, bet pripažino, kad prieš nukentėjusįjį tyčia naudojo fizinio smurto veiksmus, jį pargriovė ir prispaudė (neigdamas, kad spaudė jo kaklą), tai padarė siekdamas nufilmuoti nukentėjusiojo galimai moralės normų neatitinkantį elgesį, jo atžvilgiu išsakomus keiksmažodžius. Nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis turėtų savo veiksmų suvokimo problemų, kadangi nurodė, kad dirba priešgaisrinėje tarnyboje, bei teisminio nagrinėjimo metu teismas nematė kažkokių kaltinamojo psichinių sutrikimų, nes kitaip būtų privestas skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.
Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, konflikto priežastį ir eigą, bei kaltinamojo veiksmų pobūdį, teismui nekyla abejonės, kad kaltinamasis atlikdamas fizinio smurto veiksmus savo nepilnamečio sūnaus nukentėjusiojo atžvilgiu, su juo fiziškai kontaktavo, tai yra parmetęs ant lovos, ant jo užgulė, būdamas daug sunkesnis už jį savo kūno svoriu prispaudė prie lovos, ir siekdamas dešine ranka toliau jį filmuoti, kaire ranka (galimai dilbiu) prispaudė nukentėjusiojo kaklą prie lovos, taip jį dusindamas, kas kitaip vadinamas smaugimu, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, taigi nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų esmę, kad dėl jų gali kilti atsiradę padariniai, teismas daro išvadą iš to, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris užgula nepilnametį žymiai mažesnio svorio asmenį, jį prispaudžia kūnu bei ranka, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą. Byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils, kadangi akivaizdu, jog atlikdamas šiuos veiksmus jis buvo labiau susikoncentravęs ne į nukentėjusįjį, o į savo veiksmus filmuojant telefonu jį, ir buvo abejingas savo veiksmų padariniams. Teismas kritiškai vertina ir atmeta kaltinamojo teiginį, kad jis spaudė nukentėjusįjį per kojas, kad jis nesispardytų, kadangi tai prieštarauja tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos I. V. parodymams, bei neabejotinai nustatytai aplinkybei, kad ant nukentėjusiojo kaklo yra dvi kraujosruvos. Tai neatitinka ir paprasčiausios logikos, galimo logiško įvykio mechanizmo: nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, todėl kojų prispaudimas jam visiškai netrukdė keltis liemeniu, ar rankomis trukdyti filmuoti kaltinamajam, ką atkakliai kaltinamasis stengėsi daryti (tvirtina, kad kelis kartus jam telefoną iš rankų išmušė sūnus, bet vis tiek filmavo, be to kaltinamasis buvo ant nukentėjusiojo, kuris gulėjo nugara ant lovos, todėl siekdamas filmuoti dešine ranka, jis logiška, kad turėjo remtis kaire ranka, ir tai padarė remdamasis į nukentėjusiojo kūną, šiuo atveju į jo kaklą, ką patvirtina aukščiau paminėti įrodymai. Nors kaltinamasis teigia, kad norėjo tik nufilmuoti savo vaiko veiksmus, nenorėjo sūnui sukelti skausmo, dėl ko jos veikoje nėra tyčios, tačiau tai nepaneigia, kad kaltinamasis tai darė nepaisydamas galimų padarinių, pasirinko netinkamą ir nusikalstamą būdą – fizinį kontaktą su sūnumi, suprasdamas, jog tokiu būdu sūnus patirs fizinį skausmą, ir leisdama tokioms pasekmėms kilti, t. y. veikė esant netiesioginei tyčiai.
Teismo vertinimu kaltinamojo veiksmai jokiu būdu negali būti vertinami kaip padaryti dėl neatsargumo, šiuo atveju nusikalstamo pasitikėjimo. BK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikalstamojo pasitikėjimo intelektualinis požymis pagal savo esmę atitinka netiesioginės tyčios atitinkamą požymį, todėl teismas dėl jo nepasisako. Skirtumas yra valiniame požymyje. Netiesioginės tyčios atveju asmuo padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, o nusikalstamo nerūpestingumo atveju lengvabūdiškai tikis jų išvengti. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis užgriuvęs nukentėjusįjį savo kūno svoriu, kuris yra daug didesnis negu nukentėjusiojo, spausdamas jį ranka į kaklą, kad jis nesimuistytų ir jam netrukdytų jo filmuoti, buvo abejingas galimiems padariniams, nes jo dėmesys buvo nukreiptas į filmavimą, tuo pačiu sąmoningai leido atsirasti padariniams: fiziniam skausmui. Nėra jokių duomenų, kad jis būtų lengvabūdiškai tikėjęsis to išvengti, kadangi jis visiškai nereagavo į nukentėjusiojo bandymą ištrūkti, jo pasakymą nedusink, į liudytojos I. V. perspėjimus paleisti vaiką, į jos kviečiamą policiją, nes jis bet kokia kaina norėjo nufilmuoti, t. y. kaip minėta, buvo abejingas galimoms pasekmėms.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėta, konstatuoja, kad neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam J. V. naudojant fizinį smurtą prie nukentėjusįjį N. V., yra būtinasis BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – veika padaryta esant netiesioginei tyčiai (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pati įvykio situacija, kaltinamojo, kuris yra daug didesnio svorio negu nukentėjusysis, užgulimas savo kūno svoriu nukentėjusiojo, atsirėmimas ranka į jį, bei jo prispaudimas, nukentėjusiajam nustatytos kraujosruvos kakle, neleidžia abejoti nukentėjusiojo teiginiais, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas –skaudėjo nugarą, jis jautė smaugimo požymius. Nėra jokios abejonės, kad šie padariniai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo veiksmais.
Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam J. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad J. V. 2020-01-17 apie 20:45 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini)., patalpose tyčia sukėlė fizinį skausmą savo sūnui N. V., jį parvertęs ant lovos užgulęs spaudė savo kūnu ir smaugė ranka, dėl ko padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtina bausmė.
IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamasis J. V. padarė pirmą kartą vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą netiesiogine tyčia. Pagal savo pobūdį nusikaltimas yra mažiau pavojingesnis, nes sukeltas tik fizinis skausmas. Jis neteistas, dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad jam po įvykio buvo nustatytas lengvas girtumas, nesudaro pagrindo manyti, kad tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai, kadangi jo ir sūnaus santykiai bylos duomenimis ir prieš tai buvo konfliktiški, kas ir buvo įvykio priežastimi. Atsižvelgiant į tai, jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į. J. V. buvo laikinai sulaikytas 2020-01-17 22:10 val. (1 t., b. 1 36), paleistas iš sulaikymo 2020-01-18 12:37 val. (1 t., b. l. 92), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, jį prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.
V. Dėl nepilnamečio nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimo.
2020-02-21 teismo nutartimi nukentėjusiajam N. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 55 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies,51 straipsnio 2 dalies pagrindu skirta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-08-11 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-5337 prašoma priteisti nukentėjusiajam N. V. teiktos teisinės pagalbos išlaidas 855,34 Eur sumoje (2 t., b. l. 51).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nepilnamečiui nukentėjusiajam buvo būtinas teisinės pagalbos teikimas, kadangi kaltinamasis yra jo tėvas. Kaltinamasis yra darbingas, dirba, turi nekilnojamo turto, todėl jam šių išlaidų atlyginimas nėra nepakeliamai sunkus. Atsižvelgiant į paminėta, iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos visos nepilnamečio nukentėjusiojo advokato atstovavimo išlaidos.
VI. Dėl ekspertizės išlaidų nepriteisimo.
2020-08-05 teismo nutartimi nutarta skirti informacinių technologijų ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams (1 t., b. l. 196-197). Atliktos ekspertizės vertė yra 466,56 Eur (2 t., b. l. 4), kurią prokuroras prašo priteisti iš kaltinamojo. BPK 104 straipsnio 1 dalyje įvirtinta bendra norma, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. BPK 103 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad proceso išlaidos yra ir ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.
Teismo vertinimu šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo. Visų pirma, teismas turi teisę, o ne pareigą šias išlaidas išieškoti, įstatymas nenumato atvejų, kada jos turi būti išieškomos privalomai, kada ne, teismas tai sprendžia individualiai kiekvienoje byloje. Antra, BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo; kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis davė parodymus, kad telefone buvo jo daryti įrašai, kuriuose nufilmuoti nukentėjusiojo veiksmai, jis telefone šių įrašų vėliau nerado, manantis, kad jie buvo ištrinti specialiai, davęs meistrui juos atkurti. Tai jis buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai savo iniciatyva šių veiksmų neatliko, dėl ko telefoną reikėjo tirti teisminio nagrinėjimo metu. Paprastai ikiteisminio tyrimo išlaidos iš kaltinamojo nėra išieškomos. Ekspertizė buvo skirta teismo iniciatyva, su jos skyrimu visi proceso dalyviai sutiko, tame tarpe ir prokuroras, kaip valstybės kaltintojas. Ekspertizę atliko ekspertai vykdydami tarnybines užduotis, remiantis teismo nutartimi, jų darbo išlaidos yra padengiamos iš valstybės biudžeto. Kaltinamojo teisė į gynybą yra numatyta BPK 22 straipsnio 3 dalyje, jis neatsako už žinomai melagingų parodymų davimą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad kaltinamasis įvykio metu, ir po jo filmavo telefonu, jis galėjo sąžiningai klysti, manyti, kad įrašai buvo ištrinti, jų neišsaugoti, todėl išlaidos nesusidarė dėl jo tyčinių veiksmų, galimai siekiant vilkinti procesą. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ekspertizės išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
VII. Kiti teismo sprendimai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 str.3 d.) (1 t., b. l. 94 ).
Daiktinis įrodymas – mobiliojo ryšio telefonas ,,Huawei Ascend mate7“ su SIM kortele ,,Bitė“ nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas kaltinamajam juo disponuoti savo nuožiūra. Kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais paliktinos saugoti byloje kaip bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
Pripažinti kaltinamąjį J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant neatlygintinai 20 valandų, iš viso 120 valandų viešųjų darbų visuomenės labui.
Įskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą viešųjų darbų bausmę kaltinamojo J. V. išbūtą laiką laikiname sulaikyme nuo 2020 m. sausio 17 d. 22:10 val. iki 2020 m. sausio 18 d. 12:37 val., jį prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.
Viešųjų darbų pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Nuteistajam išaiškinti: jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas; jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių; jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš kaltinamojo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai nepilnamečiui nukentėjusiajam N. V. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas - 855,34 Eur sumoje (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 34 ct), nurodant, kad jos turi būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų - Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė Citadele Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-1021/2021.
Nepriteisti iš kaltinamojo ekspertizės išlaidų.
Gražinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą - mobiliojo ryšio telefoną ,,Huawei Ascend mate7“ su SIM kortele J. V. disponuoti savo nuožiūra.
Palikti daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais baudžiamosios bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.