Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos, palūkanų, delspinigių bei palūkanų delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 09-20-54, išrašo iš „Swedbank“, AB bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 3 prie 2009-05-11 reikalavimo perleidimo sutarties, 2006 m. lapkričio 18 d. EGO kortelės su kredito limitu sutarties Nr. 06-090602-EG, 2007 m. rugpjūčio 2 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 07-081865-GV, pranešimų dėl reikalavimo perleidimo, delspinigių, palūkanų ir palūkanų delspinigių paskaičiavimo aktų ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės – matyti, kad tarp AB banko „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“, AB) ir R. G. 2006 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta EGO kortelės su kredito limitu sutartis Nr. 06-090602-EG, kuria atsakovei buvo suteiktas 1800 Lt dydžio kredito limitas EGO kortelės sąskaitoje. Atsakovė sutartimi įsipareigojo naudojantis jai perduota kortele paimtą kreditą grąžinti per 24 mėnesius dalimis, mokant kiekvieną mėnesį po 90 Lt (užtikrinant, kad suėjus mėnesinio mokėjimo terminui jo banko sąskaitoje būtų reikiama piniginių lėšų suma), mokėti „Swedbank“, AB 15 procentų dydžio metines palūkanas už paimtą kreditą bei praleidus mokėjimo terminą – 0,10 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė, naudodamasis jai perduota kortele paėmė iš banko 1800 Lt dydžio kreditą, tačiau neužtikrino, kad reikiama lėšų suma būtų jos banko sąskaitoje. Atsakovė R. G. pažeidė EGO kortelės su kredito limitu sutarties reikalavimus, nevykdė kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų – nesilaikė sutartyse numatytų mokėjimo terminų, laiku nemokėjo grafike numatytų kredito įmokų. Dėl prievolių nevykdymo ir priverstinio skolos išieškojimo atsakovė R. G. 2009 m. liepos 29 d. „Swedbank“, AB buvo įspėta, tačiau ji ir po banko raštiško įspėjimo įsiskolinimo nesumokėjo.

Be to, 2007 m. rugpjūčio 2 d. AB bankas „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“, AB) ir atsakovė R. G. pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-081865-GV, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 4000 Lt dydžio kreditas vartojimo reikmėms, bendra kredito suma – 5196,45 Lt. Atsakovė paimtą kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. liepos 17 d., mokėti „Swedbank“, AB 12,75 procentų dydžio metines palūkanas už paimtą kreditą bei praleidus mokėjimo terminą – 0,10 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė R. G. pažeidė vartojimo kredito sutarties reikalavimus, nevykdė kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų – nesilaikė sutartyse numatytų mokėjimo terminų, laiku nemokėjo grafike numatytų kredito įmokų. Dėl prievolių nevykdymo ir priverstinio skolos išieškojimo atsakovė R. G. 2009 m. liepos 29 d.. „Swedbank“, AB buvo įspėta, tačiau ji ir po banko raštiško įspėjimo įsiskolinimo nesumokėjo. Iš teismui pateikto ieškovo skolos paskaičiavimo matyti, kad atsakovė R. G. pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 06-090602-EG ieškinio parengimo dienai liko skolinga 538,48 Eur pagrindinės skolos, 465,62 Eur palūkanų, 194,96 Eur delspinigių ir 167,62 Eur palūkanų delspinigių, o pagal Vartojimo kredito sutartį – 735,76 Eur pagrindinės skolos, 556,18 Eur palūkanų, 268,72 Eur delspinigių bei 200,61 Eur palūkanų delspinigių. Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ paskaičiavimu bendra atsakovės R. G. skola yra 1274,24 Eur skolos, 1021,80 Eur palūkanų, 463,68 Eur delspinigių ir 368,23 Eur palūkanų delspinigių.

2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54, reikalavimo teises į atsakovės skolą „Swedbank“, AB perleido naujajam kreditoriui ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“. 2009 m. rugsėjo 1 d. pranešimais dėl reikalavimo perleidimo ieškovas raštu informavo atsakovę R. G., kad pradinis kreditorius „Swedbank“, AB atsakovės įsiskolinimo pagal 2006-11-18 EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 06-090602-EG ir 2007-08-02 Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-081865-GV reikalavimo teisę perleido uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“.

Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė R. G. su pirminiu kreditoriumi „Swedbank“, AB sudarytomis 2006 m. lapkričio 18 d. EGO kortelės su kredito limitu sutartimi Nr. 06-090602-EG ir 2007 m. rugpjūčio 2 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 07-081865-GV prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Duomenų apie tai, kad atsakovė R. G. grąžino pradiniam kreditoriui „Swedbank“, AB ar reikalavimo teises perėmusiam ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ paimtus kreditus, sumokėjo palūkanas, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo ar jų dydžio atsakovė nepareiškė, todėl ieškinys dalyje dėl 1274,24 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 24 euro ct) skolos ir 1021,80 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt vieno euro 80 euro ct) palūkanų priteisimo iš atsakovės pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Remiantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Lietuvos Respublikos CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). EGO kortelės su kredito limitu sutarties ir Vartojimo kredito sutarties, sudarytų tarp priminio kreditoriaus „Swedbank“, AB ir R. G. punktais (vartojimo kredito sutarties 7.2 punktas) atsakovė už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dieną įsipareigojo mokėti bankui 0,1 procento laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies. Iš byloje esančio 2015 m. birželio 4 d. delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ yra paskaičiavęs 0,1 procento dydžio delspinigius už 360 pradelstas atsiskaityti dienas (laikotarpį nuo 2009-08-26 iki 2010-08-21), t. y. 194,96 Eur pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 06-09602-EG bei 268,72 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-081865-GV, viso 463,68 Eur dydžio delspinigius. Be to, iš 2015 m. birželio 4 d palūkanų delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ yra paskaičiavęs 0,1 procento dydžio palūkanų delspinigius už 360 pradelstas atsiskaityti dienas (laikotarpį nuo 2009-08-26 iki 2010-08-21), t. y. 167,62 Eur pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 06-09602-EG bei 200,61 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-081865-GV, viso 368,23 Eur dydžio palūkanų delspinigius. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nors šis įstatymas šalims sudarant kredito sutartį dar negaliojo, tačiau laikoma, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius.

Nors ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ reikalavimas priteisti iš atsakovės R. G. delspinigius ir palūkanų delspinigius taip pat pripažintinas pagrįstu (Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnis, 6.258 straipsnis), tačiau jis yra grindžiamas tarp bylos šalių sudarytomis vartojimo kredito sutartimis. Šių sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams teismas įpareigotas tikrinti ex officio (Lietuvos Respublikos CK 6.188 straipsnis), todėl net ir nesant byloje prieštaravimų teismas privalo kontroliuoti prašomų priteisti delspinigių dydį, mažindamas aiškiai per didelius delspinigius (LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-502/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė – vartotojas, kuri sutartis su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu iš esmės nederinant vartojimo kredito sutarčių bendrosios dalies sąlygų, t. y. turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarčių sąlygų, taip pat į tai, jog atsakovei R. G. neįvykdžius sutartinių prievolių, laiku negrąžinus kreditų, nesumokėjus palūkanų, pradinis kreditorius (beveik trejus metus), o vėliau ieškovas (šešerius metus laiko) nepagrįstai ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių išieškoti iš atsakovės jai suteiktų kreditų, palūkanų ir delspinigių, kas sąlygojo ieškovo skolos faktinio egzistavimo laikotarpio užsitęsimą bei priskaičiuotų delspinigių bei palūkanų delspinigių dydį, taip pat įvertinus tai, kad ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatuojama, jog prašomi priteisti delspinigiai bei palūkanų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, delspinigiai yra mažintini iki 82,80 Eur sumos (0,05 procentų dydžio delspinigiai paskaičiuotini už 360 dienų (194,96 Eur x 0,05% x 360 dienų bei 268,72 Eur x 0,05% x 360 dienų), o palūkanų delspinigiai yra mažintini iki 64,80 Eur sumos (0,05 procentų dydžio palūkanų delspinigiai paskaičiuotini už 360 dienų (167,62 Eur x 0,05% x 360 dienų bei 200,61 Eur x 0,05% x 360 dienų). Tokios sumos laikomos adekvačiomis padarytam pažeidimui bei faktiškai kreditoriaus patirtiems nuostoliams, todėl iš atsakovės R. G. ieškovui yra priteistina 82,80 Eur (aštuoniasdešimt du eurai 80 euro ct) delspinigių ir 64,80 Eur (šešiasdešimt keturi eurai 80 euro ct) palūkanų delspinigių, kita reikalavimų dalis dėl delspinigių ir palūkanų delspinigių priteisimo atmestina, kaip nepagrįsta.

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad patyrė 162,08 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Šį reikalavimą ieškovas grindžia 2009-08-26 – 2015-05-20 ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotine. Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, kurias prašo ieškovas priteisti iš atsakovės yra įskaičiuojamos į nuostolius, todėl turi būti tiesiogiai susijusios su skolininko (atsakovo) civilinę atsakomybę nulėmusia veikla (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis). Nurodytos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, kadangi ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ užsiima skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), t. y. veikla yra viena iš jo (ieškovo) ūkinės-komercinės veiklos rūšių. Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Ieškovo prašomos priteisti iš atsakovės jo (ieškovo) turėtos išlaidos, t. y. darbo priemonių (popieriaus, vokų, spausdinimo, pakavimo, telefoninių skambučių, automatinio skambintuvo, automatinių SMS žinučių), yra išimtinai susijusios tik su paties ieškovo vykdoma ūkine-komercine veikla. Ieškovo ūkinės veiklos išlaidos (sąnaudos) negali būti traktuojamos ir priskiriamos prie Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovo nurodytos išlaidos už užklausas Gyventojų registro tarybai ir Nekilnojamojo turto registrui pripažintinos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, tačiau turi būti pagrįstos ir įrodomos Lietuvos Respublikos CPK 177 straipsnyje numatytomis priemonėms (įrodymais). Kadangi ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad šios išlaidos faktiškai būtų patirtos, be to, byloje nepateikti ir įrodymai, jog ieškovas patyrė pranešimų siuntimo bei užklausų registrams išlaidas (nepateikė sutarčių, sudarytų su registrais, įkainių ar pan.), kad sumokėjo už teisines paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 162,08 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 08 euro ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės R. G. yra atmestinas.

Laiku negrąžinus kredito sumos, kredito davėjui nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnyje numatytų palūkanų privalomai mokamos sutartyje nustatyto dydžio metinės palūkanos nuo dienos, kada kredito suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos (Lietuvos Respublikos 6.874 straipsnis ir 6.210 straipsnis). Pradinis kreditorius ir atsakovė EGO kortelės su kredito limitu bei Vartojimo kredito sutartyse numatė atitinkamai 15 procentų ir 12,75 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, todėl ieškinys dalyje dėl nurodyto dydžio sutartinių palūkanų nuo pagrindinių skolos sumų (538,48 Eur ir 735,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš atsakovės R. G. laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės R. G. taip pat yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 78%, iš atsakovės R. G. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ yra priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 58 Eur (74 Eur x 78%) sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (1,96 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovo nepriteisiama (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis. 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 1274,24 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 24 euro ct) skolos, 1021,80 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt vieną eurą 80 euro ct) palūkanų, 82,80 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 80 euro ct) delspinigių, 64,80 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 80 euro ct) palūkanų delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. liepos 3 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 (penkiolikos sveikų) procentų dydžio sutartines palūkanas pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 06-090602-EG nuo pagrindinės skolos sumos (538,48 Eur) ir 12,75 (dvylikos sveikų ir septyniasdešimt penkių šimtųjų) procentų dydžio sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-081865-GV nuo pagrindinės skolos sumos (735,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.