- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-56-312-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Popovienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
Teisejas Gintaras Pašvenskas Procesinio sprendimo kategorija:
2.12.3; 2.12.4.
2009 m. vasario 4 d.
Vilnius
viešame teismo posedyje išnagrinejus pareiškejo P. Š. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria buvo netenkintas P. Š. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2008 m. lapkricio 24 d. nutarimo atsisakyti pardeti ikiteismini tyrima, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje 2008 m. lapkricio 13 d. buvo gautas P. Š. skundas, kuriame buvo nurodoma, jog atliekant ikiteismini tyrima del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. padarymo, pareiškejo atžvilgiu buvo neteisetai taikoma procesine prievartos priemone – laikinasis sulaikymas, t. y. jis buvo sulaikytas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nuostatas. P. Š. skunde tvirtino, kad Lietuvos Respublikos BPK pažeidimai buvo padaryti neteisetais policijos pareigunu veiksmais, piktnaudžiaujant jiems suteiktais igaliojimais, tuo buvo padaryta didele žala, diskredituotos teisesaugos institucijos, taip pat didele žala padaryta valstybei. Pareiškejas praše kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2008 m. lapkricio 24 d. nutarimu buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pagal P. Š. pareiškime nurodytus faktus, nesant veikoje nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 229 str. požymiu.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino pareiškejo skundo del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2008 m. lapkricio 24 d. nutarimo panaikinimo. Savo sprendima teisejas motyvavo tuo, kad P. Š. buvo pateikti itarimai, o jis buvo sulaikytas laikantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2 d. nuostatu. Be to, pareiškejas nenurode jokiu duomenu, kurie leistu teigti, kad policijos pareigunai piktnaudžiavo tarnybine padetimi ar butu viršije igaliojimus.
Šalies argumentai
Pareiškejas P. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008 m. gruodžio 17 d. nutarti, taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2008 m. lapkricio 24 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.
Pareiškejas nurodo, kad priimant nutarti, visiškai nebuvo ivertinta tai, kad taikyti laikinaji sulaikyma nebuvo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Ši procesine prievartos priemone turi buti taikoma tik išimtiniais atvejais. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo teisejas neanalizavo, kokiais duomenimis remiantis buvo teigiama, jog yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. numatytas suemimo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo P. Š. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartis yra pagrista ir teiseta.
Piktnaudžiavimas tarnybine padetimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padetimi priešingais tarnybai interesais. Ši veika pasireiškia tuo, kad tarnautojas ar jam prilygintas asmuo išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, igyvendina jam suteiktas teises ir pareigas, taciau iš tikruju savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus. Tokio asmens veikloje dominuoja ne viešas bet asmeninis arba savanaudiškas interesas. Pareiškejas nenurodo jokiu duomenu, kurie leistu daryti bent prielaida, kad sulaikant pareiškeja, policijos pareigunai sieke kokiu nors asmeniniu ar savanaudišku interesu (pažymetina, kad interesas šiuo atveju yra platesne savoka nei materialine ar nematerialine nauda) igyvendinimo. Taigi, nera jokio pagrindo teigti, jog P. Š. atžvilgiu taikant Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nuostatas, buvo piktnaudžiaujama tarnybine padetimi.
Igaliojimu viršijimas – tai situacija, kai tarnautojas ar jam prilygintas asmuo vykdo savo pareigas, taciau atlieka veiksmus, kuriu pagal savo kompetencija neturejo teises atlikti. Skunda nagrinejancio teismo nuomone, nera jokio pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigunai viršijo savo igaliojimus. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. suteikia ikiteisminio tyrimo pareigunui teise laikinai sulaikyti asmeni. Šio straipsnio antrojoje dalyje yra nurodytos salygos, kurioms esant asmuo gali buti laikinai sulaikytas, net jeigu jis nebuvo užkluptas nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2 d. analize leidžia daryti išvada, jog laikinam sulaikymui butinu salygu konstatavimas yra priskiriamas arba prokurorui, arba ikiteisminio tyrimo pareigunui, t. y. butent šie proceso subjektai sprendžia ar yra BPK 140 str. 2 d. numatytos laikinojo sulaikymo salygos ar ne. Nagrinejamu atveju laikino sulaikymo salygu buvima, kaip ir numato istatymas, konstatavo ikiteisminio tyrimo pareigunas. Todel teigti, kad jis viršijo savo igaliojimus nera jokio pagrindo.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigunas nutare, jog jis disponuoja pakankamais duomenimis, kurie leidžia pagristai manyti, jog P. Š. gali buti padares jam inkriminuota nusikalstama veika, taip pat ikiteisminio tyrimo pareiguno isitikinimu iš turimu duomenu buvo galima daryti išvada, kad P. Š. atžvilgiu gali buti taikoma kardomoji priemone suemimas, t. y. egzistavo Lietuvos Respublikos BPK 122 str. numatyti suemimo skyrimo pagrindai ir salygos.
P. Š. buvo itariamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, už kuri istatymas numato griežtesne nei vieneriu metu bausme. Taigi, viena iš suemimo skyrimo salygu be jokios abejones buvo. Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytu tikslu pasiekimas yra kita suemimo salyga, ji taip pat yra ir laikino sulaikymo salyga. Teismui nekyla jokiu abejoniu, kad tuo metu, kai P. Š. buvo taikomas laikinasis sulaikymas, ši salyga taip pat egzistavo. Teigtina, kad tuo metu nesulaikius itariamojo, butu apsunkintas bylos tyrimas. Aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo pareigunas nurode, jog jo isitikinimu, byloje buvo pakankamai duomenu, kurie leidžia teigti, jog P. Š. gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, o prokuroras nurode, jog jo manymu, itariamasis gali trukdyti procesui, neleidžia teigti, kad pareigunai viršijo savo igaliojimus.
Teismas taip pat konstatuoja, kad nagrinejamu atveju, buvo ir Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2 d. 3 p. numatyta laikino sulaikymo salyga, t. y. nebuvo galimybes BPK 123 str. 2 d. nustatyta tvarka kreiptis i teisma del suemimo skyrimo. Šios salygos buvima patvirtina tai, kad nutarima del laikino sulaikymo prieme ikiteisminio tyrimo pareigunas, o ne prokuroras.
Dar karta atkreiptinas pareiškejo demesys i tai, kad laikino sulaikymo salygu egzistavimo konstatavimas yra priskiriamas ikiteisminio tyrimo pareigunui. Nagrinejamu atveju pareigunas šia savo teise pasinaudojo. Nei pareiškejo skunde, nei kitoje teismui pateiktoje medžiagoje nera duomenu, kurie leistu net daryti prielaida, jog pareigunai pareiškeja sulaike nepagristai, t. y. piktnaudžiaudami tarnyba ar viršydami igaliojimus. Todel teigti, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., nera jokio pagrindo.
Teismo nuomone, tiek prokuroro nutarimas, tiek ikiteisminio tyrimo teisejo nutartis yra teiseti ir pagristi, naikinti ju nera jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. Š. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008 m. gruodžio 17 d. nutarti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.