Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo ir atsakovo M. J. priešieškinį K. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Teismo posėdžio metu šalys savo reikalavimus palaikė visiškai.

Šalių santuoka sudaryta 1989-09-16 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 483) ( b.l. 4). Nepilnamečių vaikų šalys neturi ( b.l. 16, 17).

Iš šalių ir ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jų šeima iširo ir išsaugoti jos neįmanoma. Sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, nei viena iš šalių neprašė skirti termino susitaikymui.

Dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas šalių sūnus E. J. parodė, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei, jis matė kaip atsakovas miegojo lovoje su kita moterimi, buvo pakeitęs spynas name ir dėl to ieškovė negalėjo įeiti į namus. Jau beveik metai laiko kaip atsakovas nelanko sūnaus. Liudytoja K. B. parodė, kad matė, kaip atsakovas gyveno su kita moterimi, miegojo toje pačioje lovoje. L. M. parodė, kad ieškovė rūpinosi vaikais, o atsakovo dažnai nebūdavo namie, atsakovas nepagarbiai elgėsi su vaikais.

Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu, liudytojų E. J., M. K., K. B. 2012-02-17 teismo posėdžio metu duotų parodymų (b.l. 71, 72) matyti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje būdamas neištikimas, netolerantiškas ieškovei, taip pat nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos savo sutuoktinei ir tokiu būdu pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu. Atsakovas šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė ir nenuginčijo, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu.

Teismas kritiškai vertina liudytojos I. J. parodymus, kuri yra atsakovo motina ir yra suinteresuota bylos baigtimi, atsakovo paaiškinimus dėl ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, kadangi jie yra paneigiami ieškovės, jos atstovės paaiškinimais bei liudytojų E. J., M. K., K. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais.

Taigi, iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, todėl darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinė sesija pažymėjo, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai). Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje duomenų dėl bendrų šalių kreditorių nėra.

Atsakovas 2011-03-28 su „Swedbank“, AB sudarė 4000 Lt vartojimo kredito sutartį Nr.11-014064-GV, pagal kurią kas mėnesį atsakovui reikia grąžinti 118,29 Lt. Paskolos grąžinimo terminas - 2016-03-27. Pagal paprastąjį vekselį atsakovas skolingas 3400 Lt J. T., skolos grąžinimo terminas 2011-07-01. Pagal 2008-12-19 sutartį Nr.1219 atsakovas J. T. skolingas 16000 Lt, skolos grąžinimo terminas 2011-12-31. Atsakovas visus savo kreditorinius įsipareigojimus laiko savo asmeninėmis skolomis Kreditoriams yra pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą. Todėl atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai laikytini atsakovo asmeninėmis skolomis.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Be to, CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

Be to, kasacinės instancijos teismas bylose dėl sutuoktinių bendro dalintino turto yra nurodęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007).

Šalys patvirtino, kad bendras šalių turtas –atsakovo vardu Valstybės įmonė „Regitra“ registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WBADF71030BS39499, yra parduotas ir nė viena šalis nurodyto turto nevaldo ir nenaudoja, todėl toks turtas į bendro turto balansą neįtrauktinas.

Ieškovei priklausanti ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr.7914-0003-0100, 0,9300 ha ploto Joteliūnų k., Elelektrėnų sav., yra jai padovanota, todėl šis turtas laikytinas ieškovės asmeniniu turtu ir nutraukiant šalių santuoką į dalijamo turto balansą nėra įtraukiamas.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys.

Įvertinus tai, kad šalys kartu nebegyvena jau beveik 2 metus, sutuoktinių santykiai itin konfliktiški, atsakovas pakeitė namo spyną, kuriame gyveno šalys ir neįsileido ieškovės, buvo neištikimas, priešieškinį nurodė sau prašomo palikti turto mažesnę vertę, o ieškovei prašomo palikti turto didesnę vertę nei ieškovė nurodė turto vertę ieškinyje, todėl konstatuotina, kad prašomas dalinti kilnojamas turtas 5660,00 Lt vertės natūra priteistinas atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteistina 2830,00 Lt piniginės kompensacijos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70. str. 2 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 1, 2 d. d.).

Kadangi atsakovas buvo neištikimas ieškovei, dėl ko ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, taip pat vadovaujantis teismų praktika santuokos nutraukimo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo ieškovei 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kiti šalių paaiškinimai ir byloje esantys įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokos turėta pavardė – (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys amestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pagal pareikštus reikalavimus ieškinys apmokėtinas 585,00 Lt žyminio mokesčio (135 Lt už santuokos nutraukimą ir 450 Lt už dalintiną turtą ir neturtinę žalą). Priešiekinis apmokėtinas 530 Lt žyminiu mokesčiu (135 Lt už santuokos nutraukimą, 395 Lt už dalintiną turtą ir neturtinę žalą).

Ieškovė ieškinį apmokėjo 300 Lt žyminiu mokesčiu (b.l. 18), o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (b.l. 11). Atsakovas priešieškinį apmokėjo 530 Lt žyminiu mokesčiu (b.l. 22). Iš atsakovo valstybei priteistinos žyminio mokesčio dalys, kurių sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, t. y. iš atsakovo priteistina 285,00 Lt žyminio mokesčio.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 100 procentų neturtinių ir 35,53 procentų turtinių ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 10,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 24,01 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 str. 3 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.8, 3.59, 3.60, 3.60-3.62, 3.63, 3.69, 3.70, 3.123, 3.127, 6.130, 6.250 str. str., CPK 5, 79, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1989-09-16 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 483) dėl M. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo K. J. palikti ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Priteisti M. J.: šaldytuvą „Snaigė“ - 500 Lt vertės; virtuvės stalą su 4 kėdėmis - 200 Lt vertės; mikrobangų krosnelę - 100 lt vertės; automatinę skalbimo mašiną „Bosch“ - 400 Lt vertės; televizorių „Daewoo“ 200 Lt vertės; dujinę viryklę – 100 Lt vertės; televizorių „LG“ – 200 Lt vertės; sofą-lovą – 2 vnt. - 400 Lt vertės (2x200 Lt); svetainės stalą su 6 kėdėmis -200 Lt vertės; mažą staliuką - 50 Lt vertės; sekciją - 300 Lt vertės; nešiojamą kompiuterį -1000 Lt vertės; dujų balioną - 100 Lt vertės; spintą - 150 Lt vertės; elektrinę viryklę - 50 Lt vertės; sisteminį bloką su įranga, monitorių BMS ir spausdintuvą - 1000 Lt vertės; dvigulę lovą - 500 Lt vertės; dulkių siurblį - 150 Lt vertės; sieninį laikrodį - 60 Lt vertės; viso turto už 5660,00 Lt vertės.

Priteisti iš M. J. 2830,00 Lt piniginės kompensacijos K. J..

Priteisti iš M. J. 2500,00 Lt neturtinės žalos K. J..

Priteisti iš M. J. 10,00 Lt žyminio mokesčio K. J..

Kreditiniai įsipareigojimai kreditorei „Swedbank“, AB pagal 2011-03-28 vartojimo kredito sutartį Nr.11-014064-GV lieka atsakovo M. J. asmenine skola.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš M. J. 309,01 Lt. bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.