Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-29 · Administracinė byla Nr. eI-4778-1063/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
eI-4778-1063/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02820-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Tomas Blinstrubis (pirm.)
Atsakovas
I. L.
Pareiškėjas
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4778-1063/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02820-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei I. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 177,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

Nurodo, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektas) nuosavybės teise priklauso atsakovei (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)). Atsakovė nėra sumokėjusi metinės vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., viso 177,15 Eur.

Pažymi, kad pareiškėjai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios mokėjimas ir administravimas reglamentuotas teisės aktų nuostatomis.

Atsiliepimas

Atsakovė I. L. atsiliepime į prašymą nurodo, kad Telšių rajone negyvena keletą metų. Atsakovės paveldėta tėvų sodyba yra negyvenama, joje nevykdoma jokia veikla, todėl sodyba nėra atliekų susidarymo vieta ir todėl prievolė mokėti vietinę rinkliavą neturi būti taikoma. Atsakovė į pareiškėją ne kartą raštu kreipėsi informuodama, kad sodyba yra negyvenama. Atsakovės nuomone, Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio nuostatos prasme ji nelaikytina atliekų turėtoja. Ginčą prašė spręsti teisminės mediacijos būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nuo 1998 m. nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (teisinis pagrindas – Paveldėjimo teisės liudijimas). Iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2020 m. balandžio 28 d. Pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo Nr. P-TL-20-48, matyti, kad atsakovės mokėtina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 177,15 Eur.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Telšių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtino Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai, su vėlesniais pakeitimais, kurie galiojo iki 2017 m. kovo 1 d.), kurių 45 punktu pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą. Nuo 2017 m. kovo 1 d. galiojantys 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Nuostatai (toliau – ir 2017 m. Nuostatai) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta vietinės rinkliavos dydžių nustatymo metodika, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai, o kintamąją dalį - nekilnojamojo turto objektų savininkai, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.

Nuostatų 6 punkte numatyta, kad Vietinės rinkliavos mokėtojai (toliau – Rinkliavos mokėtojas) – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 37 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokestis kalendoriniais metais sumažinamas Rinkliavos mokėtojui 70 proc., kai jam priklausantys pastatai mokestiniais metais nebuvo naudojami (išskyrus tuos Rinkliavos mokėtojus, kurie turi mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir atsisako priimti individualius antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, surinkimo konteinerius). UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikiamas seniūno, sodų bendrijos pirmininko patvirtintas Rinkliavos mokėtojo prašymas ir nurodomas sunaudotos elektros energijos kiekis (elektros energijos kiekis per einamuosius metus negali viršyti 50 kWh). Dokumentai pateikiami einamųjų metų lapkričio mėnesį ir galioja tik einamaisiais metais. Pareiškėjui pateikiamas mokėjimo pranešimas apie sumažintą Vietinės rinkliavos dydžio sumą, kurią turi sumokėti iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos. Nustačius, kad Rinkliavos mokėtojas kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis arba nepranešė apie padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos Vietinės rinkliavos dydžio padidėjimui, Rinkliavos mokėtojas turi mokėti visą Vietinės rinkliavos įmoką. Taip pat šių nuostatų 40 punkte numatyta, kad nuo Vietinės rinkliavos mokesčio kalendoriniais metais atleidžiami Rinkliavos mokėtojai, kai jiems priklausančiame nekilnojamojo turto objekte nebuvo gyvenama, jis yra fiziškai sunaikintas, avarinės būklės, taip pat buvo statomas ar remontuojamas ir kurio baigtumas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra mažiau kaip 40 proc., pateikus statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus bei kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Dokumentai pateikiami einamųjų metų lapkričio mėnesį ir galioja tik einamaisiais metais.

2017 m. Nuostatų 2 punkte numatyta, kad Vietinė rinkliava nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos Nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Šių nuostatų 51 punkte numatyta, kad Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys. Vietinės rinkliavos sumažinimas ar atleidimas nuo jos reglamentuotas 2017 m. Nuostatų 37 – 43 punktuose. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją (toliau – Deklaracija), kurios formą nustato Administratorius (37 punktas). Pasibaigus Deklaruotam laikotarpiui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų Deklaraciją pateikęs Rinkliavos mokėtojas Administratoriui privalo pateikti elektros energijos tiekėjo pažymą apie per Deklaruotą laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį (sunaudotas elektros energijos kiekis per metus neturi viršyti 100 kWh) (38 punktas). Jeigu Deklaraciją pateikęs Rinkliavos mokėtojas per Nuostatų 38 punkte nustatytą terminą tokių dokumentų nepateikia, arba pateikti dokumentai patvirtina, kad Deklaravimo laikotarpiu elektros energijos kiekis viršija šių Nuostatų 38 punkte nurodytas reikšmes, Administratorius perskaičiuoja tokiam Rinkliavos mokėtojui mokėtiną Vietinę rinkliavą įtraukdamas kintamąją rinkliavos dalį ir pateikia patikslintą Mokėjimo pranešimą (39 punktas).

Kaip matyti iš nustatyto teisinio reglamentavimo, tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas gyvenamuoju būstu nesinaudoja, vietinė rinkliava gali būti mažinama būsto savininkui įgyvendinus anksčiau paminėtus atitinkamai Nuostatų ar 2017 m. Nuostatų reikalavimus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė į pareiškėją kreipėsi su 2016 m. gegužės 5 d. raštu, kuriame nurodė, kad paveldėta sodyba yra negyvenama ir vėliau su 2020 m. gegužės 1 d. raštu, su kuriuo kartu pateikė ir Lietuvos energijos tiekimo pateiktą informaciją apie apmokėtą elektros energiją. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė pareiškėjai savalaikiai būtų pateikusi Nuostatų 37 ar 40 punktuose bei 2017 m. Nuostatų 37 ir 38 punktuose nurodytus dokumentus (Rinkliavos mokėtojo prašymas ir nurodytas sunaudotos elektros energijos kiekis, kurie pateikiami einamųjų metų lapkričio mėnesį ir galioja tik einamaisiais metais; pareiškėjos nustatytos formos Deklaracijos, kurios pareiškėjai teikiamos prieš 30 d. iki Deklaracijoje nurodomo, nesinaudojimo komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, laikotarpio pradžios). Papildomai pažymėtina, kad Deklaracijų pateikimo tvarka yra išaiškinta ir atsakovei siųstuose mokėjimo pranešimuose. Atsakovė nenurodė, kad jai ginčo laikotarpiu siųstų mokėjimo pranešimų ji nebuvo gavusi. Vietinės rinkliavos mokėtojui savalaikiai nepranešus apie padėties pasikeitimą (pvz. pastatas negyvenamas ar pan.), vietinės rinkliavos mokėtojas neturi teisinio pagrindo nemokėti visos vietinės rinkliavos įmokos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise, bylai aktualiu laikotarpiu, priklausė gyvenamasis namas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovė savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja, jame negyvena, savaime nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šios aplinkybės gali būti aktualios tik sprendžiant klausimą dėl atsakovės atleidimo nuo vietinės rinkliavos ar vietinės rinkliavos sumažinimo, teisės aktų nustatyta tvarka. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2104-442/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, bylai aktualiu laikotarpiu, buvo gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, savininkė, todėl atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas. Šiuo atveju atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 79¹ straipsnio 1 dalį, ginčo šalių prašymu arba sutikimu, laikantis šio įstatymo ir Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdoma teisminė mediacija. Pareiškėja 2020 m. spalio 16 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog nesutinka, kad ginčas būtų sprendžiamas mediacijos būdu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra vienos iš ginčo šalių sutikimo, teismas neturi teisinio pagrindo perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu.

Teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėja sumokėjo atstovams 36,30 Eur už pagalbą surašant ir paduodant prašymą, bei 1,71 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjama administracinė byla ir joje keliami reikalavimai yra analogiški reikalavimams, kurie jau ne kartą yra nagrinėti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir tokio pobūdžio bylose yra suformuotos aiškios teisinės kryptys įvairiais aspektais. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų būti daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją), pagal keliamo ginčo turinį, yra nesudėtinga, todėl 36,60 Eur išlaidų už skundo parengimą suma, sumokėta advokatui, mažintina iki 14 Eur. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019). Prašoma priteisti 1,71 Eur suma už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimą iš atsakovės priteistina pareiškėjos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. L. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 177,15 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir penkiolika euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Priteisti iš atsakovės I. L. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 14 Eur (keturioliką eurų) už advokato pagalbą ir 1,71 Eur (vieną eurą ir septyniasdešimt vieną euro centą) už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Tomas Blinstrubis