Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės G. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei G. A. dėl be pagrindo įgyto turto (turtinės naudos) grąžinimo ir daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - J. A.

Ieškovas prašė iš atsakovės jo naudai priteisti: be pagrindo įgyto turto, t.y. 16,76 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rinkos vertės kompensaciją, kurią sudaro 33 520 Lt; 6 200 Lt už minėto buto pagerinimo darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos su trečiuoju asmeniu J. A. metu gyveno pas atsakovę, jai suteiktame bute (duomenys neskelbtini). Bendru sutarimu butu neatlygintinai naudojosi, mokėdavo komunalinius mokesčius. 1991-10-08 šalys pasirašė sutikimą, butas 1991-12-21 privatizuotas atsakovės vardu. Ieškovas sumokėjo dalį – 3672 rub. – minėto buto kainos, kas sudaro 16,76 proc. buto vertės. Vėliau ieškovas savo lėšomis šiame bute pakeitė langus į plastikinius už 6 200 Lt sumą. Nutraukus santuoką su J. A., tarp šalių susiklostė konfliktiniai santykiai, todėl ieškovas išsikėlė iš buto. Ieškovas savo lėšomis sudarė galimybę atsakovei turtą įsigyti, todėl nepagrįstas turto (turtinės naudos) gavimas be pagrindo privalo būti grąžinamas pinigine forma. Esant buto rinkos kainai 200 000 Lt, atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui 16,76 proc. dydžio buto vertės kompensaciją, kas sudaro 33 520 Lt. Taip pat ji turi atlyginti 6200 Lt vertės pagerinimų sumą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog 1991-12-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 21 906 rub. sumą įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas, kaip asmuo gyvenantis bute, sumokėjo už butą 1001 rub. investiciniais čekiais, kitą sumą 2 671 rub. jis įmokėjo savo vardu iš atsakovės duotų lėšų, nes buvo bedarbis ir neturėjo pakankamai lėšų. Atsakovės nuomone, plastikinių langų sumontavimas laikytinas ne buto pagerinimu, o nusidėvėjimo atstatymu, kadangi ieškovas minėtame bute gyveno ir juo naudojosi.

Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovei įsigyjant butą, jis neturėjo jokių pajamų ir piniginių lėšų, todėl negalėjo sumokėti 3672 rub. buto kainos. Nurodė, kad ieškovas nuo 1989 iki 1991 metų atliko tikrąją karinę tarnybą, be to nuo 1985 iki 1991 metų mokėsi tuometiniame Leningrado Lenino ordino ir Spalio revoliucijos ordino akademiko V.N. O. vardo geležinkelio transporto inžinierių institute, todėl jokių pajamų negaudavo. Į darbą priimtas tik 1991-10-11, o savo pirmą atlyginimą gavo dar po mėnesio. Kadangi šalis siejo geri pasitikėjimo santykiai, atsakovė perdavė ieškovui 2 671 rub. sumą, kad šis tik ją įmokėtų į sąskaitą. Atsakovas buto, esančio (duomenys neskelbtini), nelaikė savu nei pilnai, nei dalinai. Norėjo turėti savo butą ir gyventi atskirai. Todėl atsakovė padovanojo ieškovui 30 000 Lt nuosavam butui įsigyti, tačiau pastarasis dalį minėtų lėšų panaudojo plastikiniams langams bute, (duomenys neskelbtini), įstatyti todėl, laikytina, kad ieškovas atliko buto pagerinimo darbus atsakovės dovanotomis lėšomis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės G. A. ieškovui A. R. 30 502 Lt skolą ir buto pagerinimo išlaidas ir 383,95 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės G. A. valstybei 630,06 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime konstatavo, kad šalys 1991-10-08 pasirašė sutikimą, kad ketinamo privatizuoti buto savininke būtų atsakovė G. A., kuri minėto susitarimo ir 1991-12-21 Sutarties pagrindu už 21 906 rub. sumą įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas laikė įrodytu, kad atsakovo buto privatizavimui panaudota 3 672 rub. suma sudaro 16,76 proc. buto pirkimo - pardavimo kainos, už langų montavimą sumokėta rangovui 6 200 Lt.. Pažymėjo, jog nėra teisinio pagrindo byloje taikyti CK 6.237 str., nes nėra nepagrįsto praturtėjimo sąlygos – konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė. Teismo nuomone, šalių santykiai atitinka LR CK 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias tam tikrais atvejais prievolę už skolininką gali įvykdyti trečiasis asmuo. Šiuo atveju ieškovas įvykdė prievolę už atsakovę (CK 6.50 str.), todėl jam perėjo teisės, susijusios su skolininke. Teismas darė išvadą, kad atsakovės grąžintina pinigų suma turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į buto rinkos vertę ir ieškovo sumokėtos sumos bei buto pirkimo kainos pagal 1991-12-21 Sutartį santykį, todėl atsakovė turi prievolę grąžinti 24 302 Lt sumą (CK 6.50 str. 3 d.). Pažymėjo, kad atsakovei CK 6.501 str., CK 6.629 str. 2 d. pagrindu kyla pareiga atlyginti buto pagerinimo išlaidas. Kadangi nei ieškovas nei trečiasis asmuo neprašė teismo padalinti jų santuokos metu įgytos reikalavimo teisės dėl skolos bei daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, o jų santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. N2-787/129/2007, teismas konstatavo, kad negali nagrinėti turtinių teisių padalinimo klausimo, todėl laikė, ieškovo už butą sumokėti 3672 rub. bei 6 200 Lt už langų montavimą yra jo asmeninė nuosavybė, jis turi teisę reikalauti minėtų sumų būtent iš atsakovės.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (30 502 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-09-07 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė (t.2, b.l. 8-12) prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-22 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pažymėjo, jog teismo sprendime yra nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovė įgijo dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) be pagrindo, tuo pačiu teismas pritaikė CK 6.50 str. 1 d. nuostatas ir priėmė skundžiamą sprendimą. Kadangi ieškovas ieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti jo naudai sumokėtas lėšas nei 1964 m. CK atitinkamų straipsnių pagrindu nei LR CK 6.50 str. pagrindu, atsakovė neturėjo galimybės pasinaudoti jai suteikta įstatymo teise prašyti pritaikyti ieškinio senaties terminą, tuo buvo pažeista jos teisė į gynybą. Apeliantės tvirtinimu, skundžiamu teismo sprendimu už ieškovo įmokėtą 1 001 rub. investiciniais čekiais ir 2 764 rub. grynais buvo skaičiuojama buto rinkos vertė ne to, kuri buvo įsigijimo metu, o praėjus 20 metų. Buto įsigijimo kaina 1991 m. sudarė 21 906 rub., o vidutinė vertė 1994 m. sudarė 51 674 Lt. Apeliantė pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, kad buvo koks nors susitarimas su atsakove, kad jam butas buvo suteiktas faktinės panaudos teise. Tai, kad atsakovė leido butu naudotis savo dukros šeimai įrodo tik tai, kad ji geranoriškai pagelbėjo savo dukrai bei jos vyrui, kas atitiko moralės nuostatas dėl artimųjų tarpusavio paramos suteikimo. Net jeigu ir traktuoti santykius kaip panaudą, atsakovė nedavė sutikimo savo lėšomis gerinti butą, todėl jis neturi teisės į jų atlyginimą, o tik teisę pasiimti pagerinimus. Dėl plastikinių langų nebuvo sukurta jokia papildoma buto vertė. Kaip įrodymas yra pateikta tik rangos sutartis be jokio apmokėjimą patvirtinančio dokumento, o pati rangos sutartis dar neįrodo, kad ieškovas turėjo išlaidas. Apeliantės tvirtinimu ieškovas, teikdamas ieškinį prašė priteisti visas sumas išimtinai jo vieno naudai, nors tuo metu jis buvo santuokoje su J. A., todėl šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinį grindė CK 6.237 str. – 6.242 str. normomis. Nepagrįsto praturtėjimo atveju skolininkas negali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų remdamasis savo teisių į turtą įgijimo teisiniu pagrindu, nes nėra jokio pagrindo. Be to, reikšdamas ieškinį ieškovas prašė ne jam priteisti 2 671 rub. ir 1 001 investiciniais čekiais ekvivalentą litais, o 16,76 procento ginčo buto. Jeigu ieškovas norėjo įgyti nuosavybės teises į butą, jis turėjo galimybę susitarti dėl kitokių buto privatizavimo sąlygų bei ginčyti susitarimą, pirkimo-pardavimo sutartį ir prašyti jį padalinti. Turtas, kurio įgijimas įgytas teisėtu pagrindu įgytas teisėtai ir jo išreikalauti negalima (CK 1.136 str.). Be to, galima išreikalauti tik perduotos sumos ekvivalentą rubliu litais.

Apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. papildomo sprendimo apeliantė prašo panaikinti papildomai priteistas iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 30 502 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.2, b.l. 43-45). Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nekeitė nei ieškinio pagrindo nei dalyko, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto išieškojimo, tačiau savo iniciatyva pritaikė visai kitą teisės normą (CK 6.50 str.). Bylos nagrinėjimo metu buvo pažesiti CPK 12 str., 17 str. įtvirtinti rungtyniškumo principai, lygiateisiškumo principai, nes atsakovė negalėjo pateikti įrodymų dėl CK 6.50 str. 3 dalies taikymo, todėl jos procesinės teisės nebuvo lygios. Su teismo sprendimu atsakovė nesutinka, todėl nebuvo teisinio pagrindo priteisti ir procesines palūkanas.

Tretysis asmuo J. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (t.2, bl. 48-50), su kuriais sutinka ir prašo teismo sprendimus panaikinti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad patirtos išlaidos jo asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), šios lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes jie buvo santuokoje, todėl ją nutraukęs, jis įgija teisę tik į dalį patirtų išlaidų.

Ieškovas pateikė teismui atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuos prašo atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą (t.2, b.l. 51, 55). Nurodo, kad galimybė pareikšti ieškinį ieškovui atsirado tik 2007 m., kai jis buvo priverstas išsikraustyti iš buto. Iki to laiko, ieškovui gyvenant kartu su atsakove buvo laikomasi nerašyto susitarimo, kad ieškovui apmokėjus dalį privatizuojamo buto kainos atsakovė sudarys sąlygas ieškovui ir jo šeimai neterminuotai gyventi bute. Pažymėjo, jog teismo nesaisto ieškovo pateiktas teisinių santykių kvalifikavimo variantas, nurodant konkrečias teisės normas, kurios turėtų būti taikomos. Apeliantė galėjo pateikti savo siūlomą teisinių santykių kvalifikavimo variantą. Argumentai dėl senaties taikymo yra atmestini, nes atsakovė galėjo pasinaudoti šia teise pirmosios instancijos teisme. Teismas teisingai paskaičiavo, kad apeliantė privalo sumokėti 24 302 Lt sumą, atsižvelgiant į buto rinkos vertę, ieškovo sumokėtos sumos bei buto pirkimo kainos pagal 1991-12-21 d. sutartį santykį. Apeliantei atlyginus tik ieškovo sumokėtos sumos ekvivalentą litais ji nepagrįstai sutaupytų, kadangi ieškovo lėšomis ji yra įgijusi turtinę naudą. Privatizacijos metu sumokėdamas dalį privatizuojamo buto kainos ieškovas tikėjosi neterminuotai ir neatlygintinai gyventi bute. Pažymėjo, jog naujų plastikinių langų sumontavimas bute yra buto pagerinimas, į kurio išlaidų atlyginimą ieškovas turi teisę. Ieškovo vertinimu, jeigu jam priteistas turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, trečiajam asmeniui nėra jokių kliūčių jai priteistą pinigų dalį grąžinti atsakovei.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinis skundas yra grindžiamas netinkamu taikymu procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškovui suteiktų teisių įgyvendinimą pareiškiant reikalavimą teisme bei CK 6.629 str., CK 3.118 str. taikymą. Apeliantės tvirtinimu, ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje nekeitė nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, tuo tarpu teisme buvo pritaikyta kita teisės norma - CK 6.50 str. 3 d., teismas nepagrįstai pats pakeitė ieškinio pagrindą, tokiu būdu pažeisdamas atsakovės teises į gynybą.

Ieškovas byloje pareiškė du savarankiškus reikalavimus – priteisti iš atsakovės G. A. ieškovui be pagrindo įgyto turto, t.y. 16,76 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rinkos vertės kompensaciją, kurią sudaro 33 520 Lt bei ieškovo sąskaita atliktų pagerinimų atlyginimą, kurį sudaro 6 200 Lt. Reikalavimą priteisti 33 520 Lt kompensaciją grindė tuo, kad už atsakovės vardu vykdomą buto (duomenys neskelbtini)privatizavimą jis yra sumokėjęs 3 672 rb., kas sudaro 16,76 procentus buto vertės ir kainos, todėl atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Po santuokos nutraukimo su trečiuoju asmeniu jis buvo priverstas išsikelti iš buto, atsakovė jo lėšomis gavo turtinę naudą, kurią sudaro 16,76 procentai buto vertės (CK 6.237 str.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad byloje nėra nustatyta nepagrįsto praturtėjimo sąlygos (CK 6.237 str. 1 d.), teismo nuomone, šalių santykiai atitinka CK 6.50 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias tam tikrais atvejais prievolę už skolininką gali įvykdyti trečiasis asmuo – ieškovas kaip tretysis asmuo įvykdė prievolę už atsakovę, todėl atsakovei tenka pareiga grąžinti ieškovui 24 302 Lt sumą, kuri yra apskaičiuojama atsižvelgiant į buto rinkos vertę ir ieškovo sumokėtos sumos bei buto pirkimo kainos pagal 1991-12-21 d. Sutartį santykį.

Suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 135 str.). Tai paaiškinama rungimosi ir dispozityviškumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12, 13 str.). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t.y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Pagal CPK 42 str. 1 d. ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, tačiau paprastai tai gali daryti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 str. 1 d.). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo, nes šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą. Pareiškiant ieškinį ir jį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės 16,76 proc. buto (duomenys neskelbtini)dalies rinkos vertės kompensaciją grindė CK 6.237 str. nuostatomis. Teismas pagrįstai analizavo ieškovo nurodytas aplinkybes ir sprendė, kad šiuo pagrindu ieškovo ieškinys nepagrįstas, nes nėra nustatyta CK 6.237 str. taikymo sąlygų. Tačiau laikė, jog ieškovo reikalavimas yra iš dalies pagrįstas CK 6.50 str. 1 d. pagrindu, nes teismo nuomone, šalių teisiniai santykiai atitinka CK 6.50 str. nuostatas. Pažymėtina, kad šių aplinkybių ieškovas teisme neįrodinėjo, atsakovė ir trečiasis asmuo dėl jų nepasisakė, todėl kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundu argumentu, kad šiuo atveju teismas peržengė ieškinio ribas, nes faktinis ieškinio pagrindas nebuvo grindžiamas CK 6.50 str. taikymu ir šios aplinkybės nebuvo analizuojamos pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodyto procesinio teisės normų pažeidimo naikintinas teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškovui iš atsakovės priteistina 24 302 Lt sumos skola CK 6.50 str. pagrindu. Įvertinusi bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvais, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl 33 520 Lt be pagrindo įgyto turto priteisimo CK 6.237 str. pagrindu, ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė turto pagerinimo išlaidas 6 200 Lt, net jeigu ir šalių susiklostę teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami kaip faktinė panauda, atsakovė nedavė ieškovui sutikimo savo buto pagerinti jo lėšomis, todėl jis neturi teisės į tariamai turėtų išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str.3 d., 6.629 str. 2 d.), o tik turi teisę pasiimti tariamus pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui. Atsakovės tvirtinimu, byloje nėra pateikta apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, vien tik rangos sutartis. Be to, ieškovas prašė priteisti pilnumoje visas sumas jo vieno naudai, nors tuo metu jis buvo santuokoje su trečiuoju asmeniu, todėl teismas byloje turėjo taikyti CK 3.88 str. 2 d..

Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutiktina iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kartu su atsakove, trečiuoju asmeniu – buvusia žmona nuo 1990 m. kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 1991 10 08 d. sutikimu jis kartu su kitais asmenimis sutiko, kad buto savininke būtų atsakovė G. A., kurios vardu 1991-12-21 d. sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Po buto privatizavimo atsakovės vardu, ieškovas su trečiuoju asmeniu šiuo butu toliau naudojosi. Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad šalių teisiniai santykiai atitiko panaudos teisinius santykius (CK 6.629 str.). Su šia aplinkybe apeliantė iš dalies sutinka, tačiau teigia, kad ji nėra davusi sutikimo langų keitimui į plastikinius, be to, neįrodyta, kad už langų keitimą sumokėta 6 200 Lt. Iš byloje esančių duomenų – 2004-10-01 d. rangos sutarties nustatyta, kad remiantis ieškovo užsakymu, bute (duomenys neskelbtini)buvo sumontuoti plastikiniai langai (6 vnt), bendros 6 200 Lt vertės su PVM. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad langai bute buvo sumontuoti, atsakovė leistinais įrodymais nenuneigė, kad atliktų darbų kaina buvo kita nei nurodyta rangos sutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodytu, kad buto pagerinimo išlaidos sudaro 6 200 Lt bei kad atsakovė konkludentiniais veiksmais sutiko su langų keitimu, nes šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178 str.). Tačiau kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai 6 200 Lt lėšas, už kurias buvo įsigyti langai, laikė ieškovo asmenine nuosavybe priteisdamas jas iš atsakovės, nes ieškovas neįrodė, kad jis pirko langus už lėšas, kurios jo asmeninės lėšos (CK 3.89 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo J. A. nuo 1985-11-23 d. iki 2008-02-07 d. gyveno santuokoje, lėšos langų įsigijimui buvo panaudotos iš bendrų sutuoktinių lėšų (t.1, b.l. 28-29), todėl laikytina, kad šios lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str., 3.109 str.). Ieškovas reikalauja byloje priteisti iš atsakovės turto pagerinimo išlaidas, kurios patirtos iš bendrų santuokos metu įgytų lėšų, byloje nėra ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginče atstovauja ir buvusią sutuoktinę. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 100 Lt pagerinimo išlaidų (CK 6.629 str. 1 d., 2 d., 6.501 str., CK 3.87 str., 3.88 str.).

Esant nustatytam, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. papildomas sprendimas pakeistinas dalyje dėl priteistos sumos dydžio, nuo kurios yra skaičiuojamos 5 procentų procesinės palūkanos.

Kadangi teismo sprendimas iš dalies panaikintas ir likusioje dalyje yra pakeistas, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijas ir CPK 93 str., 96 str. ir 98 str. nuostatas. Patenkinus 7,8 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės G. A. ieškovui A. R. priteistina 93 Lt žyminio mokesčio, 50 Lt byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovo A. R. į valstybės pajamas išieškoma 785 Lt žyminio mokesčio. Kolegija paskirsto ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus 89,9 proc. apeliacinių skundų reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 303 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (b.l. 27,45), atsakovei iš ieškovo priteistina 270 Lt už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą (b.l. 28).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą dalyje, kurioje priteista iš atsakovės G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 24 302 Lt skolos suma, panaikinti ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą atmesti. Teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovui iš atsakovės priteista 6 200 Lt buto pagerinimo išlaidų pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisti 3100 Lt buto pagerinimo išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovės G. A. ieškovui A. R. priteisti 93 Lt žyminio mokesčio, 50 Lt byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti.

Iš atsakovo A. R. į valstybės pajamas išieškoma 785 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovei G. A. iš ieškovo A. R. priteisti 303 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 270 Lt už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą.

Vilnius miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. papildomą sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Priteisti papildomai iš atsakovės G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 5 (proc.) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 100 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-09-07 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.