Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1240-803/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
2A-1240-803/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20692-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė (pran.), Rosita Patackienė
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 1.3.9.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1240-803/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20692-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.9.10.4.; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo S. S. ieškinį dėl neteisėto atleidimo darbo atsakovui Lietuvos kariuomenei.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kai darbuotojas pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali dirbti sulygto darbo ar eiti pareigų pagal darbovietėje nustatytą darbo tvarką.

Šalies argumentai

2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos direktoriaus 2015-05-07 įsakymą Nr. P-195 „Dėl S. S. darbo sutarties nutraukimo“; 2) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ieškovą į eitas pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą grindžia dėl atleidimo iš darbo patirto šoko ir sukrėtimo aplinkybėmis, pablogėjusia sveikata, dėl ko buvo išduotas 2015 m. gegužės 12-29 dienomis nedarbingumas, sugadintomis atostogomis bei ribotomis galimybėmis dėl amžiaus (iki senatvės pensijos likus 3,5 metų) įsidarbinti, staiga dėl darbo netektu didesnės dalies savo pragyvenimo šaltiniu - darbo užmokesčiu (kitos ieškovo nurodytos pajamos: apie 174 eurų netekto darbingumo (neįgalumo) pensija bei apie 232 eurų kario pensija; b. l. 1-5).

2.1. Ieškovas pagal 2004-09-29 sudarytą darbo sutartį Nr. 69 su Lietuvos kariuomenės materialinių resursų departamentu pradėjo eiti Administracinio skyriaus Apsaugos poskyrio apsaugos darbuotojo pareigas. Nuo 2011-03-01 buvo perkeltas į Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos (toliau – Aptarnavimo tarnyba) Vilniaus įgulos aptarnavimo centro Apsaugos skyriaus apsaugos darbuotojo pareigas. Darbo sutartimi buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita, ieškovas dirbo pagal iš anksto tvirtinamus darbo grafikus. Ieškovo teigimu, 2015-04-23 direktoriaus įsakymu Nr. A-21 jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2015-05-02 iki 2015-05-15 (įskaitytinai), o 2015-04-28 jis pateikė darbdaviui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2015-02-27 Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-479 (toliau – Išvada), kurioje nurodytas 45 procentų ieškovo darbingumo lygis bei pažymėta, kad ieškovas negali dirbti veikiant fizikiniam rizikos veiksniui – triukšmo ekspozicijos lygiui viršija 80 dB(A), veikiant ergonominiam rizikos veiksniui – keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, veikiant psichosocialiniam rizikos veiksniui - dirbti naktinį darbą.

2.2. Ieškovas Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos direktoriaus 2015-05-07 (ieškovo kasmetinių atostogų metu) įsakymo Nr. P-195 „Dėl S. S. darbo sutarties nutraukimo“ pagrindu buvo atleistas iš pareigų nuo 2015-05-18 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ieškovas įrodinėja, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta nepagrįstai, kadangi:

2.2.1. išvadoje nėra nurodyta, jog ieškovas negali atlikti visų ar dalies jo pareiginiuose nuostatuose nurodytų funkcijų;

2.2.2. prieš atleisdamas iš pareigų darbdavys nepasiūlė ieškovui jokio kito jo sveikatą ir kvalifikaciją atitinkančio darbo;

2.2.3. jam pavestas funkcijas gali atlikti laikantis Išvadoje nustatytų apribojimų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti (b. l. 23-28). Paaiškino, kad su ieškovu sudarytos darbo sutarties papildymai, numatant, kad darbuotojas yra perkeliamas į Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Vilniaus įgulos aptarnavimo centro Apsaugos skyriaus apsaugos darbuotojo pareigas bei taikomos suminės darbo laiko apskaitos, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir specifiką, laikytini esminiais pagal DK 95 straipsnio 2 dalį. Nurodė šiuos į ieškinį atsikirtimus:

3.1. pagal pateiktą Išvadą ieškovui negalima dirbti naktimis, o pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančio apsaugos darbuotojo darbo pobūdis neatsiejamas nuo pareigų vykdymo nakties metu. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių ieškovo atleidimas iš pareigų pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra teisėtas, o jo interesai nebuvo pažeisti;

3.2. siekdamas tinkamai įgyvendinti įstatyminį įpareigojimą pasiūlyti darbuotojui jo sveikatą ir kvalifikaciją atitinkantį darbą, ieškovo atleidimo dieną įvertino Lietuvos kariuomenėje ir jai pavaldžiose įstaigose esančių laisvų pareigybių sąrašą, tačiau pareigų, į kurias galėtų būti perkeltas ieškovas, nebuvo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neturi daugumai pareigybių keliamo aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimo, be to, dėl ieškovui numatyto apribojimo keliant sunkumus nėra galimybės pasiūlyti pagalbinio darbininko Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos įgulos aptarnavimo centro II valgykloje pareigybės;

3.3. pateikdamas darbdaviui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2015-02-27 išvadą, ieškovas galėjo numatyti pasekmes. Atkreipė dėmesį į tai, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškovu tinkamai ir laiku atsiskaityta, jokių veiksmų, dėl kurių galėtų pablogėti ieškovo sveikata, atsakovas neatliko, todėl ieškovo ieškinys nepagrįstas ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. sprendime konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, todėl panaikino kaip priimtą be teisėto pagrindo Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos direktoriaus 2015-05-07 įsakymą Nr. P-195 „Dėl S. S. darbo sutarties nutraukimo“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog grąžinti darbuotoją į darbą nėra tikslinga, kadangi ieškovas nesutiko su darbdavio pasiūlytu darbo pobūdžiu, be to, nustatė, kad dėl atliktų struktūrinių ir pareigybinių pertvarkymų šiuo metu nėra tokio darbo, kurį ieškovas sutiktų ir galėtų dėl savo sveikatos dirbti. Teismas atmetė ieškovo neturtinės žalos reikalavimą, konstatuodamas, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtą neturtinę žalą pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog dėl atleidimo iš darbo ieškovas patyrė itin didelius dvasinius sukrėtimus ar dėl to turėjo sveikatos problemų. Vertino, jog ieškovas nebuvo pakankamai sąžiningas, kadangi du mėnesius delsė pateikti darbdaviui Išvadą ir dirbo naktimis, rizikuodamas savo sveikata, nors žinojo apie Išvadoje nurodytą tokio pobūdžio darbo draudimą. Teismas įvertino, kad ieškovo atleidimas iš darbo jo laikinojo nedarbingumo metu patenka į DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto išimtis, ir sprendė, kad atleisdamas ieškovą tiek laikino nedarbingumo laikotarpiu, tiek jo atostogų metu atsakovas jokių pažeidimų nepadarė (b. l. 89-94).

5. Įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei bylos aplinkybes teismas nustatė darbdavio esminius procedūrinius pažeidimus atleidžiant ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, todėl pripažino jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Konstatuodamas minėtą aplinkybę teismas sprendė, jog iš byloje pateiktų apsaugos darbuotojo pareiginių nuostatų bei Apsaugos skyriaus darbuotojų budėjimo grafikų ieškovui buvo aktualiausias naktinis darbas (nakties laikas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (DK 154 straipsnio 1 dalis), todėl darbdavys turėjo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną. Pažymėjo, kad nors ieškovas, nepakenkdamas sveikatai, galėjo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, nagrinėjamu atveju gavęs Išvadą darbdavys nesiėmė jokių veiksmų palankesnėms darbo sąlygoms sudaryti bei nesvarstė galimybių pakoreguoti darbo grafiką. Sprendė, kad darbdavys ignoravo DK 273 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą perkelti darbuotoją jo sutikimu į jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą ir jokių pasiūlymų darbuotojui dėl perkėlimo į kitą darbą neteikė. Teismas konstatavo, kad darbdavys privalėjo pasiūlyti ieškovui kitas galimas pozicijas, atitinkančias ieškovo sveikatos stovį, ieškoti galimybių, ir atleisti darbuotoją galėjo tik gavęs pastarojo nesutikimą (atsisakymą) dirbti kitą darbą.

6. Pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu dėl procedūrinio pažeidimo, teismas sprendė laikyti darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje numatytas teisines pasekmes. Vertindamas ieškovui priklausančios išeitinės išmokos dydį teismas nustatė, kad ieškovo nepertraukiamas darbo pas atsakovą stažas yra 128 mėnesiai ir jam turėtų būti priteista penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, jog ieškovui jau išmokėjus 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jam priteistina 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, kuri sudaro 1575 eurų (neatskaičius mokesčių). Teismas taip pat apskaičiavo iki teismo sprendimo priėmimo ieškovui priklausančią kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir, nenustatęs pagrindų sumažinti priteistiną kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, ieškovui priteisė 5 mėnesių kompensacijos dydį, kuris sudaro 2 625 eurų (525 x 5 mėn. ) bei po 25 eurų už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (DK 300 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog, gavęs išvadą, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas sudaryti ieškovui palankesnes darbo sąlygas ar nesvarstė su ieškovu galimybės pakoreguoti jo darbo grafiką. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo sudaryta su atsakovu darbo sutartis taikant suminę darbo laiko apskaitą yra neatsiejama nuo funkcijų atlikimo nakties metu, kadangi pagal darbo organizavimo taisykles Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Vilniaus įgulos aptarnavimo centre apsaugos darbuotojų darbas organizuojamas apsaugos darbuotojams keičiant vienas kitą kas 24 valandas. Mano, jog darbo organizavimo taisyklės darbuotojui, inter alia, yra darbo funkcijų sudėtinė dalis, todėl ieškovo perkėlimas dirbti tik dienomis nėra galimas, o grafiko pakeitimas, numatant galimybę dirbti tik dienomis, galimai pažeistų kitų darbuotojų teises ir interesus, kuriems daugiau laiko tektų dirbti naktimis ir darbas po 24 valandas, dirbant kas ketvirtą parą, keičiant vienas kitą 9 valandą ryto, taptų neįmanomas;

7.2. darbo organizavimas yra darbdavio diskrecija, o įstatymų leidėjas darbdaviui yra nustatęs pareigą vertinti, ar darbuotojas dėl pasikeitusios sveikatos būklės gali toliau vykdyti sulygtas funkcijas, todėl atsakovui atlikus vertinimą ir neradus alternatyvių sprendimų, įskaitant ir galimybių perkelti ieškovą į kitą darbą, buvo priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog vienam iš darbuotojų darbo sąlygos negali būti gerinamos jas bloginant kitiems darbuotojams bei nesant kitų darbuotojų sutikimo;

7.3. ieškovo atleidimo iš darbo dieną įvertino visas esamas laisvas pareigybes visoje Lietuvos kariuomenėje pagal DK 273 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismui pateikė įrodymus apie ieškovo atleidimo dieną pareigų, atitinkančių ieškovo kvalifikaciją ir sveikatos būklę Lietuvos kariuomenėje nebuvimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų ir be pagrindo konstatavo, jog darbdavys ignoravo DK 273 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliantas nurodo, kad ieškovui pateikus ieškinį teismui jis dar kartą įvertino esamas laisvas pareigybes; apie laisvas devynias darbo vietas Lietuvos kariuomenėje informavo ieškovą, siūlydamas sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovas elektroniniu paštu pateikė atsakymą, nurodydamas, jog taikos sutarties nesutinka sudaryti, kadangi siūlomos pareigos ir darbo sąlygos jam nepriimtinos kaip neatitinkančios ieškovo lūkesčių bei nepasiūlius pamaininio darbo. Mano, jog toks ieškovo atsakymas pagrindžia aplinkybę, kad ieškovui darbas ir jo išsaugojimas nėra vertybė.

Šalies argumentai

8. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu vidutiniu darbo užmokesčiu nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi sprendžiant dėl kompensacijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuluota praktika ir neatsižvelgė į tai, jog atsakovas sumokėjo ieškovui pagal DK priklausančią išeitinę išmoką, kad ieškovas nesutiko su bet kokiu jam pasiūlytu darbu, o tai paneigia pagrindą kompensuoti ieškovui praradimus (b. l. 97-101).

Atsiliepimas

9. Ieškovas S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

9.1. pagal Išvados turinį atsakovui nekilo pareiga perkelti ieškovą dirbti tik dieną, kadangi darbuotojui nustatytas darbo laikas naktį pagal DK 154 straipsnio 1 ir 2 dalis neturėtų siekti 3 h., ir pagal nurodytą apribojimą darbdavys galėjo pakoreguoti darbo grafiką;

9.2. suminės darbo laiko apskaitos taikymas nesuponuoja neatsiejamo funkcijų vykdymo nakties metu, o iš anksto tvirtinami budėjimo grafikai negali būti prilyginami ar laikytini darbo organizavimo taisyklėmis, su kuriomis, anot atsakovo, darbuotojai sutiko pasirašydami darbo sutartis. Ddarbo sutartyje ir pareiginiuose nuostatuose nėra numatytas darbo funkcijų vykdymas nakties metu, o tai, kad darbo funkcijos pagal faktinį kiekvieno kalendorinio mėnesio budėjimo grafiką atskirais atvejais turėjo būti atliekamos naktį, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovas negali atlikti pareiginiuose nuostatuose apibrėžtų darbo funkcijų;

9.3. apelianto į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos laikantis Išvadoje nurodytų apribojimų galėjo būti užtikrintos tik pažeidžiant kitų darbuotojų teises ir (ar) teisėtus interesus. Pažymėjo, jog 2015 m. balandžio ir gegužės mėnesiais budėjimas buvo organizuojamas vienam iš darbuotojų esant kasmetinėse atostogose, o tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas realiai nebandė ir nesvarstė galimybių pakoreguoti darbo grafiką;

9.4. apeliantas neįvertino darbuotojo perkėlimo į kitą darbą visų galimybių, kadangi pateiktoje ataskaitoje apie laisvas pareigybes atsispindi tik 2015 m. gegužės 18 d. laisvos pareigybės, tačiau joje nesimato pareigybių, kurios galimai buvo laisvos nuo 2015 m. balandžio 28 (nuo darbdaviui pateiktos išvados momento), be to, gavęs Išvadą darbdavys su juo nesusisiekė bei nesiūlė ieškoti galimų sprendimo variantų. Mano, jog 2015 m. birželio 29 d. suformuota ataskaita negali būti laikoma pakankamais darbdavio veiksmais, ieškant galimybių sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojui pakoreguoti grafiką tokiu būdu, kad ieškovas galėtų nepakenkdamas sveikatai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Ieškovo teigimu, apelianto veiksmai, susiję su laisvų pareigybių siūlymu, atlikti po darbo sutarties nutraukimo, negali būti teisiškai reikšmingi vertinant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą;

9.5. vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo priteisimo dienos priteistas pagrįstai bei tinkamai įvertinus kasacinio teismo praktiką, kadangi DK 300 straipsnio 4 dalis yra imperatyvaus pobūdžio ir teismas, priėmęs sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą, negali nuo jos nukrypti bei vertinti kompensacijos dydžių pagrįstumą (b. l. 115-121).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas panaikino kaip priimtą be teisėto pagrindo Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos direktoriaus 2015-05-07 įsakymą Nr. P-195 „Dėl S. S. darbo sutarties nutraukimo“ ir taikė sankciją pagal DK 300 straipsnio 4 dalį.

11. Byloje nustatyta, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinis skyrius 2015-02-27 parengė Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-479 , kurioje nurodyta, kad ieškovo darbingumo lygis yra 45 procentai, kad ieškovas negali dirbti veikiant fizikiniam rizikos veiksniui – kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A), veikiant ergonominiam rizikos veiksniui – keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, veikiant psichosocialiniam rizikos veiksniui – dirbti naktinį darbą (b.l. 11). Ieškovas šią išvadą 2015-04-28 pateikė darbdaviui (b.l. 1) būdamas atostogose (ieškovui direktoriaus įsakymu 2015-04-23 Nr. A-21 suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2015-05-02 iki 2015-05-15 (įskaitytinai) už darbo 2013-09-29/2014-09-28 laikotarpį (b.l.16)). Atsižvelgiant į Išvadoje nurodytas ieškovui darbo sąlygas, 2015-05-07 buvo priimtas Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. P-195 „Dėl S. S. darbo sutarties nutraukimo“ nuo 2015-05-18 pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą (b.l. 6).

12. Pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbo sutartis nutraukiama, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo.

13. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas nurodė, jog jeigu Tarnybos išvadoje nustatyta, kad darbuotojas negali dirbti iki tol dirbto darbo, nepriklausomai nuo darbdavio ir darbuotojo valios ir norų, turi būti sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo perkėlimo (jo sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą. Taigi, susidarius situacijai, kai darbuotojas iš esmės dėl to, kad jam nebuvo užtikrintos tinkamos, saugios ir sveikos darbo sąlygos, nebegali dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių toliau dirbti šalių darbo sutartimi sulygto darbo, visų pirma darbdavys turi dėti maksimalias pastangas, kad nukentėjęs darbuotojas turėtų galimybę pas tą patį darbdavį dirbti tokį darbą, kurį leidžia pablogėjusi darbuotojo sveikata bei turima kvalifikacija. Pagal susiformavusią teismų praktiką nereikalaujama, kad Tarnybos išvadoje būtų įvardytas draudimas dirbti iki tol darbuotojo konkrečiai dirbtą darbą. Svarbu, kad pagal Tarnybos išvadoje pateiktus darbuotojui nurodytus darbo funkcijų apribojimus būtų galima aiškiai ir neabejotinai suprasti, jog darbuotojas nebegali atlikti tų darbo funkcijų ar dalies jų, dėl kurių atlikimo su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. v. VĮ Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. L. v. Šilutės žemės ūkio mokykla, bylos Nr. 3K-3-579/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-237/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T.G. v. AB „Šilutės baldai“ kt.). Taigi įstatyme numatytas imperatyvas darbdaviui užtikrinti darbuotojo darbo sąlygas pagal jo sveikatos būklę ir ši norma įgyvendinama nepriklausomai nuo darbuotojo valios ir norų (DK 273 straipsnis). Darbo vietos vertinimą atlieka darbdavys (DK 280 straipsnio 3 dalis).

14. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, jog „darbdavys, gavęs Išvadą, jokių veiksmų dėl sudarymo ieškovui palankesnių darbo sąlygų nesiėmė, galimybių pakoreguoti darbo grafiką su ieškovu nesvarstė, nors akivaizdu, jog ieškovas, nepakenkdamas sveikatai, galėjo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas“, nenurodė argumentų, galinčių ją pagrįsti. Byloje nebuvo tirta, ar laisvų pareigybių sąraše (b.l.37-44) esančios pareigos pagal jų aprašymą, galėjo būti siūlomos ieškovui, ar iki tol eitų pareigų pobūdis leidžia jį atlikti kitu grafiku. Kaip matyti iš ginčo esmės, darbuotojas įrodinėjo, kad darbdavys galėjo pritaikyti darbo grafiką, nustatydamas jam individualiai iki 3 val. darbo laiką nakties metu. Tačiau paties ieškovo skaičiavimas patvirtina, jog jo pamaina būtų buvusi 18 val. 30 min. (b.l.116). Taigi darbo laikas, kuris buvo numatytas atsižvelgiant į jo pobūdį iki dvidešimt keturių valandų per parą, jau neatitiko Išvadoje nustatytos sąlygos – nedirbti naktinio darbo. Tai reiškia, jog apeliacinio skundo argumentas, kad pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų atlikimas kitokiu grafiku pažeidžia darbdavio diskreciją organizuoti darbą (b.l.98), yra pagrįstas. Apsaugos darbuotojo darbo funkcijų atlikimas ne pagal darbo grafiką nebeatitiktų jo specifikos.

15. Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąraše, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 (akto redakcija, galiojusi nuo 2014.08.26, aktuali ginčo laikotarpiui sprendžiant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo), yra įtraukta apsaugos darbuotojo pareigybė (8.1 punktas). Pagal to paties akto 7 punktą „darbuotojų, kuriems darbo laikas nustatytas iki 24 valandų per parą, darbo grafikai derinami ir tvirtinami Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka“. Ieškovo darbo sutartis buvo papildyta nuo 2011-03-17, nustatant suminę darbo laiko apskaitą (b.l. 9). Bylos duomenimis, ieškovas dirbo pagal iš anksto tvirtinamus darbo grafikus po 24 valandas, apsaugos darbuotojai keitė vienas kitą 9 valandą ryto (b.l.15, 35-36). Taigi toks darbo organizavimas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, jog tai tėra susiklosčiusi praktika, kuri nėra įpareigojanti, atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

16. Ieškovas įrodinėja, kad apeliantas pagal DK 260 straipsnio 1 dalį privalėjo pritaikyti jam darbo grafiką pagal sutartą apsaugos darbuotojo pareigybės funkcijų atlikimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad darbuotojo teisė saugiai dirbti turi būti aiškinama santykyje su darbdavio teise į darbo organizavimą (DK 35 straipsnis). Be to, DK 273 straipsnio 2 dalis numato, kad „jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys šio Kodekso nustatyta tvarka atleidžia darbuotoją iš darbo, išskyrus atvejį, nustatytą Kodekso 212 straipsnyje“. DK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją, nes įmonėje nėra darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatą galėtų dirbti, jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa, kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. Nustačius netekto darbingumo procentą, jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jam mokamas žalos atlyginimas“ (Kodekso 249 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, jog ieškovo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje darbovietėje, todėl reikalavimas sudaryti individualų darbo grafiką nėra teisiškai pagrįstas. Kita vertus, įstatyme aiškiai nurodoma, kaip turi būti atlyginami tokio pobūdžio atsiradę praradimai; tai taip pat pagrindžia ieškovo reikalavimų nepagrįstumą.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytos aplinkybės dėl darbo organizavimo kasmetinių atostogų metu (b.l.117) nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CPK 13, 320 straipsniai). Tačiau atkreipia dėmesį, kad darbo laiko režimo nustatymas ir, esant poreikiui, viršvalandinio darbo skyrimas yra darbdavio sprendžiamas pagal DK 147 straipsnį.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepragrindė išvados, jog apeliantas (darbdavys) ignoravo pareigą pateikti pasiūlymą dėl ieškovo perkėlimo į kitą darbą. Pagal įstatymą tik tuo atveju, jei darbovietėje yra darbo, atitinkančio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, privaloma jį pasiūlyti darbuotojui (DK 273 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimą negrąžinti ieškovo į darbą, konstatavo, jog dėl atliktų struktūrinių ir pareigybinių pertvarkymų, šiuo metu nėra tokio darbo, kurį ieškovas sutiktų ir galėtų dėl savo sveikatos dirbti. Byloje nebuvo ginčo dėl struktūrinių pertvarkymų. Tokiu atveju pripažįstamas kaip pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl pažeistos pareigos pasiūlyti kitą darbą, padaryta neįvertinus bylai reikšmingų įrodymų, netinkamai pritaikius DK 273 straipsnio 2 dalį (CPK 185 straipsnis).

19. Ieškovas įrodinėjo, kad jo teisių pažeidimą patvirtina tai, jog ataskaita apie laisvas pareigybes, esančias Lietuvos kariuomenėje ir jai pavaldžiose įstaigose, buvo suformuota 2015-06-29 (b.l.44), t.y. siekiant atsikirsti į ieškovo reikalavimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai per se neįrodo DK 273 straipsnio reikalavimo pažeidimo. Įstatymas nenumato, kaip turėtų būti įformintas atliekamas kitos darbo vietos įvertinimas, sprendžiant dėl galimybės pasiūlyti darbą pagal darbuotojo sveikatos būklę. Kita vertus, teisme sprendžiant kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą. Tai reiškia, kad 2015-06-29 parengta ataskaita turėjo būti pirmosios instancijos teismo įvertinta, sprendžiant dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo teisėtumo. Apeliantas nurodė, kad sąrašas parengtas nurodant laisvas pareigybes ieškovo atleidimo dieną (b.l.89). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu nėra tokio darbo, kurį ieškovas sutiktų ir galėtų dėl savo sveikatos dirbti, nėra ginčijama. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo išeiti iš apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis), kai ieškovas atsisakydamas jam siūlytų pareigų, nurodė vieną iš pagrindinių argumentų – neturės galimybės dirbti pamainomis (b.l.87). Kaip jau nurodyta, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme numatytas imperatyvas darbdaviui užtikrinti darbuotojo darbo sąlygas pagal jo sveikatos būklę nepriklauso nuo darbuotojo valios ir norų.

20. Pažymėtina, kad chronologinis faktinių aplinkybių byloje vertinimas pagrindžia ieškovo suvokimą dėl pasekmių darbo santykiams, gavus Išvadą. Kaip byloje nustatyta, Išvada buvo parengta 2015-02-27 (b.l. 11). Ieškovas ją 2015-04-28 pateikė darbdaviui (b.l. 1) būdamas atostogose, t.y. informavo darbdavį tik po dviejų mėnesių (b.l.16)). Tokiu atveju konstatuojamas ieškovo, kaip darbuotojo, pareigų prieš darbdavį pažeidimas (DK 35 straipsnio 1 dalis), ir tai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas negali remtis argumentu, jog apeliantas pažeidė jo teises nesusiekdamas su ieškovu, nesiūlydamas ieškovui galimų sprendimo variantų. Taigi pats ieškovas iki atostogų esant beveik dviem mėnesiams, žinodamas apie savo sveikatai kylančią riziką, galėjo kartu paieškoti galimų sprendimo variantų su darbdaviu. Tačiau, kai darbdavys 2015-04-28 gauna Išvadą, o ieškovui yra suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2015-05-02 iki 2015-05-15, nesant darbo pagal ieškovo sveikatos būklę ir sutikimo dėl kito darbo, konstatuojama, kad 2015-05-07 priimtas Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. P-195 „Dėl S. S. darbo sutarties nutraukimo“ nuo 2015-05-18 pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, negali būti pripažįstamas neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys tenkinamas, panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį atmesti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

21. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumo padaryta neįvertinus bylai reikšmingų įrodymų, netinkamai pritaikius DK 273 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje panaikinus sprendimą, nevertinami argumentai dėl priteistos kompensacijos dydžio, nes jie tapo teisiškai nereikšmingais apeliacijos objektui (CK 1.5 straipsnis; CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 177 - 179 straipsniai, 185 straipsnis, 270 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant jį toje dalyje, kurioje ieškovo reikalavimas tenkintas, atitinkamai turėtų būti tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš atsakovo išlaidų, todėl jos neperskirstomos.

21. Atsakovas (apeliantas) sumokėjo 41 eurus už apeliacinį skundą. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantui iš ieškovo priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas 41 eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

atsakovo apeliacinį skundą tenkinti bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą dalyje, kurioje pripažintas ieškovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimas iš Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Apsaugos skyriaus apsaugos darbuotojo pareigų neteisėtu, panaikintas Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos direktoriaus 2015-05-07 įsakymas Nr. P-195 „Dėl S. S. darbo sutarties nutraukimo“, laikant, kad 2004-05-18 su ieškovu S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) sudaryta Darbo sutartis Nr. DS-69 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, nuspręsta negrąžinti ieškovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į darbą Lietuvos kariuomenėje, kodas 8873267, priteista ieškovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Lietuvos kariuomenės, kodas 8873267, 1575 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos, 2625 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-05-18) iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 25 Eur per darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Lietuvos kariuomenės (j.a.k. 8873267) naudai 41 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Andrius IgnotasRosita PatackienėRūta Petkuvienė