Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs A. Š. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokurorų 2010-01-05 ir 2010-02-10 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą G. K. ,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Klaipėdos miesto 1-ojo PK tyrėjas N. M. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius 2006-01-26 panaikino minėtąjį tyrėjo nutarimą.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Inga Guobytė 2007-04-11 nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo G. K. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo, nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Šį nutarimą A. Š. apskundė aukštesniajam prokurorui.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio 2007-08-27 nutarimu 2007-04-11 prokurorės I. Guobytės nutarimas buvo panaikintas, nurodant, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00071-06 buvo nutrauktas tinkamai neištyrus visų bylos aplinkybių.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė I. Guobytė2008-06-25, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo G. K. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymo, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei nurodė, kad tarp A. Š. ir G. K. susiklostę santykiai spręstini civilinio proceso tvarka.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2009-07-20 buvo gautas A. Š. pareiškimas dėl to, kad 2009-02-26, kaip nurodė pareiškėja, G. K. parašė raštą Klaipėdos apygardos teismui apie tai, kad jo duoti parodymai melagingi ir jis iš A. Š. paėmė daug didesnę pinigų sumą, nei nurodė baudžiamojoje byloje, todėl atsiradus naujiems įrodymams pareiškėja prašė atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00071-06.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Irmantas Balčiūnas 2009-07-27 nutarimu atmetė A. Š. prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00071-06. Dėl šio nutarimo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas A. Š. skundas.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2009-08-31 nutarimu panaikinti 2009-07-27 prokuroro I. Balčiūno ir 2008-06-25 prokurorės I. Guobytės nutarimai ir ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00071-06 atnaujintas, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, nurodytas 2009-02-26 Klaipėdos apygardos teismui G. K. pateiktame pareiškime, kuriame jis prisipažįsta, kad davė melagingus parodymus ir iš A. Š. yra pasiskolinęs 200000 litų namo įrengimui bei su ja gyvenęs 1992–2004 m. bendrai statomame name Šienpjovių g. 7, Klaipėdoje.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė I. Guobytė 2010-01-05 nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo G. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo, nutraukė ikiteisminį tyrimą bei nurodė, kad tarp A. Š. ir G. K. susiklostę santykiai spręstini civilinio proceso tvarka. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2009-02-26 pareiškimas apie melagingų parodymų davimą buvo pagamintas montažo būdu, t. y. buvo suklastotas. Dėl šio nutarimo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas A. Š. skundas.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2010-02-01 nutarimu A. Š. skundas atmestas.

Minėtąjį nutarimą pareiškėja A. Š. 2010-02-17 apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Šis 2010 m. balandžio 26 d.nutartimi A. Š. skundą panaikino ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorų 2010-01-05 ir 2010-02-10 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius, kad G. K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., požymių.

Anot pareiškėjos, iš 2004 09 06 teismo sprendimo apie santuokos nutraukimą matyti, kad G. K. visą kelių šimtų tūkstančių vertės turtą tiesiog atidavė buvusiai žmonai S. K. , sau pasilikdamas tik simbolinę 50 000 Lt sumą ir tuo imituodamas turto dalybas. Pažymi, kad sprendime ji nėra įvardyta kreditore ir nepasakyta, kad tie 50 000 Lt priklauso jai. Iš to, anot A. Š. , galima daryti išvadą, kad G. K. nežadėjo kai grąžinti net tų 50 000 Lt, nes apie pinigus, investuotus į bendro namo įrengimą, teismo neinformavo ir apie tai pasakė ne turto dalybų metu, o tik po to, kai ji (A. Š. ) kreipėsi į policiją ir teismą.

A. Š. pažymi, kad, G. K. apklausiamas pagal jos pareiškimą l-ajame policijos komisariate melavo, kad A. Š. jam pinigus davė ne namo įrengimui, o verslui, taip bandydamas nuslėpti, kad minimas namas, kurį jis atidavė S. K. , buvo įrenginėjamas už jos (A. Š. ) pinigus.

A. Š. akcentuoja, jog apie namo atidavimą S. K. G. K. jai (A. Š. ) pranešė tik 2004-11-13 įsiteisėjus teismo sprendimui. Tai padaryta sąmoningai, kad esą ji neturėtų galimybės pareikšti pretenzijų į jai priklausantį turtą. Taip pat pareiškėja A. Š. nurodo, kad G. ir S. K. santuokos nutraukimo bylos dalis dėl turto padalijimo yra atnaujinta.

Pažymi, kad skolos rašteliai buvo surašyti tik tam, kad nelaimės su G. K. atveju ji (A. Š. ) galėtų pretenduoti į jai priklausančią turto dalį, nes su G. K. gyveno nesusituokę. Pareiškėjos įsitikinimu, minėtų skolos raštelių surašymas visai nerodo, kad G. K. žadėjo elgtis sąžiningai. Jis taip pat buvo pasiskolinęs iš R. ir B. D. 7 000 Lt ir parašęs skolos raštelį, bet pinigų negrąžino ir žmonės turėjo kreiptis į teismą, o G. K. visą laiką neigė, kad ėmė iš jų pinigus. Be to, anot pareiškėjos, yra ir daugiau žmonių, iš kurių G. K. ėmė pinigus ir rašė skolos raštelius, bet pinigų neatidavė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.

Kaip matyti iš pareiškėjos A. Š. nurodytų aplinkybių, tarp jos bei G. K. nuo 1992 m. susiklostė civiliniai santykiai – jie tvarkė bendrai ūkį, buvo sugyventiniai, tačiau nei civilinės santuokos, nei partnerystės įregistravę nebuvo.

Taip pat iš pareiškėjos A. Š. nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp A. Š. bei G. K. iškilo civilinis ginčas dėl A. Š. priklausančių pinigų panaudojimo bei iš jų tariamai įsigyto nekilnojamojo turto praradimo-perleidimo G. K. sutuoktinei S. K. .

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas nusikaltimas yra teisės pažeidimas, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas yra nusikaltimas. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

Pareiškėja A. Š. nurodė, apygardos teismo įsitikinimu, labai svarbią aplinkybę, kad šiuo metu civilinė byla dėl G. ir S. K. santuokos nutraukimo bei turto padalijimo, kurioje ir buvo, A. Š. teigimu, S. K. perduotas iš jai priklausančių piniginių lėšų – 200 000 Lt, kurias ji buvo paskolinusi tuometiniam sugyventiniui G. K. , – įrengtas namas, yra atnaujinta. Todėl A. Š. nurodytos faktinės bylos aplinkybės apygardos teismui leidžia pagrįstai teigti, kad A. Š. manydama, jog turi reikalavimo teisę dėl minėtųjų pinigų į sutuoktinius G. ir S. K. turi visas jai civilinio proceso teisės užtikrinamas teises įstoti į bylą, pareiškiant savo reikalavimus, ir taip tinkamai įgyvendinti savo galbūt pažeistas teises ir interesus. O tuo atveju, jei teismas, nagrinėjantis civilinį ginčą, nustatys, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, civilinio proceso teisės normos suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtąsias aplinkybes (CPK 300 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.