Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-26 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. – 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 155 str. 2 d. – 3 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir D. P. paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 23.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo šeimos nare – sugyventine A. K. metu, tyčia suėmė jai už plaukų ir juos pešė, sugriebė nukentėjusiajai A. K. už kojų ir nutempė ją nuo sofos ant grindų, sudavė vieną kartą delnu A. K. į galvą bei sugriebė jai už krūties, taip mušdamas ir smurtaudamas padarė A. K. poodines kraujosruvas dešinės krūties, kairio žasto srityse, odos nubrozdinimą nugaros srityje, taip nežymiai ją sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą. Taip pat tuo metu, toje pačioje vietoje A. K. išvadino įžeidžiančiais žodžiais bei neigiamai, nepadoriai, užgauliai kalbėjo apie jos asmenybę ir taip žodžiu neviešai ją įžeidė.

Skunde pažymima, kad nukentėjusiosios A. K. parodymai dėl sugriebimo už krūties buvo nenuoseklūs ir teismas to neįvertino. Apie šią aplinkybę nebuvo nurodyta nei 2014-09-06, nei 2014-09-11 parodymuose, apie jį neužsiminta ir policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo schemoje nurodant suduotų smūgių vietas, apie tai parodyta tik 2014-11-20. Be to, tokie nukentėjusiosios parodymai neatitinka specialisto išvados, kur nurodoma, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant plaštaka ar panašiai. Be to, specialisto išvadoje yra nurodyta, kad tik tikėtina, jog įvykio metu A. K. jautė fizinį skausmą ir, kad sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku – 2014-09-05. Tačiau specialisto užfiksuotos ant krūtinės esančios violetinės spalvos žalsvėjančiais pakraščiais poodinės kraujosruvos reiškia, kad jos turėtų būti senesnės nei 5 paros, tuo tarpu tyrimas pradėtas 2014-09-08 10.00 val., t.y. po 58-59 val. Tai kelia abejones dėl šių sužalojimų laiko. Tikėtina, kad jie atsirado kitu laiku, nežinia kokiomis aplinkybėmis, dėl ko tik 2014-11-20 naujai atsirado duodamuose parodymuose. Todėl, apelianto manymu, negalima vienareikšmiškai teigti, kad neginčijamai yra įrodyta, kad jis padarė BK 140 str. 2 d. numatytą veiką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 str. 2 d., 155 str. 2 d., ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurių pagrindu teisingai konstatuota D. P. kaltė dėl jam inkriminuotų BK 140 str. 2 d., 155 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, ir išteisinti jį nėra pagrindo.

BK 140 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 155 str. 2 d. – tam, kas neviešai įžeidė žmogų.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad D. P. 2014-09-05 apie 23.00 val. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine A. K. metu, ją žodžiu neviešai įžeidė, be to, tyčia nežymiai ją sužalojo bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Nukentėjusioji A. K. viso proceso metu davė esminėse detalėse vienodus ir nuoseklius parodymus, kad sugyventinis D. P. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą bei užgauliai, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo. Apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais ir pagrįstai jais rėmėsi, nes juos patvirtina liudytojų D. B., T. S. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, specialisto išvada, kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nenustatyti jokie pagrindai, dėl kurių nukentėjusioji A. K. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai kaltinti apeliantą.

Nukentėjusioji parodė, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jos sugyventinis D. P., būdamas neblaivus vadino ją įžeidžiančiais žodžiais bei tyčia suėmęs jai už plaukų juos pešė, po to sugriebęs jai už kojų nutempė ją nuo sofos ant grindų, sudavė vieną kartą delnu jai į galvą bei sugriebė jai už krūties. Visas šias aplinkybes, išskyrus sugriebimą už krūties, nukentėjusioji nurodė jau pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o parodymų patikrinimo metu bei vėlesnėje apklausoje parodė ir apie D. P. sugriebimą jai už krūties. Nukentėjusioji pažymėjo, kad apie šią aplinkybę buvo pamiršusi paminėti dėl patirto streso. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Visus savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, juos atitinka ir į įvykį atvykusių policijos pareigūnų D. B. ir T. S. parodymai, taip pat tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (13-14 b. l.) bei specialisto išvada (29 b. l.). Nors minėtame tarnybiniame pranešime sugriebimas už krūties neužfiksuotas, tačiau iš specialisto išvados matyti, jog A. K. be kitų sužalojimų nustatytos ir poodinės kraujosruvos dešinės krūties srityje, kas atitinka nukentėjusiosios parodymus dėl sugriebimo jai už krūties. Taip pat specialisto išvadoje nustatytos ir poodinės kraujosruvos kairio žasto srityse, odos nubrozdinimas nugaros srityje. Joje konstatuota, jog sužalojimai padaryti galimai nurodytu laiku – 2014-09-05, bei tikėtina, jog A. K. įvykio metu jautė fizinį skausmą. Visi šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Todėl, nors specialistas apžiūros metu nenustatė nukentėjusiosios galvos plaukuotoje dalyje sužalojimo žymių bei nebuvo rasta išpeštų plaukų, tai savaime nepaneigia nukentėjusiosios parodymų ir apie D. P. veiksmus tyčia suimant jai už plaukų ir juos pešant, suduodant vieną kartą delnu jai į galvą, nes tai bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl įžeidžiančių žodžių jos atžvilgiu vartojimo netiesiogiai patvirtina policijos pareigūnų D. B. ir T. S. parodymai, taip pat tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Nuteistasis skunde iškėlė versiją dėl nukentėjusiajai konstatuotų sužalojimų padarymo kitu laiku, jam nežinomomis aplinkybėmis, tačiau vertinant šią versiją, akivaizdu, kad ji prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir teismas ją vertina kaip gynybinę, tik prielaidomis paremtą, subjektyvią apelianto poziciją.

Taip pat nuteistasis ginčija savo kaltę dėl įžeidimo konkrečių nukentėjusiąją įžeidžiančių žodžių neįvardijimu skundžiamame teismo nuosprendyje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minėtų žodžių neįvardijimas kaltinime šiuo atveju nepaneigia apelianto kaltės dėl įžeidimo bei nedaro nuosprendžio šioje dalyje nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė jos atžvilgiu D. P. vartotus žodžius: „kurva“, „kekšė“, „tu p...si su visais“ (25-26 b. l.). Vertinant D. P. neteisėtą elgesį nukentėjusiosios atžvilgiu, prieš ją vartojant fizinį smurtą, taip pat atsižvelgiant į paties nuteistojo teisme išreikštą pripažinimą dėl jo pykčio proveržio suduodant du smūgius ranka į sieną bei žodinio priekaištavimo nukentėjusiajai, darytina išvada, kad įžeidžiantys žodžiai buvo neteisėto D. P. elgesio, siekiant nukentėjusiąją įžeisti, pažeminti jos orumą, dalis. Šių žodžių prasmė, adresatas, kam jie buvo skirti, bei pati situacija, kuriai esant tie žodžiai buvo pasakyti, jų tikslas – tyčia pažeminti nukentėjusiąją – nuteistajam D. P. buvo suprantami ir aiškūs. Todėl atsakomybė D. P. už A. K. išvadinimą įžeidžiančiais žodžiais bei neigiamą, nepadorų, užgaulų kalbėjimą apie jos asmenybę šiuo atveju kyla nepriklausomai nuo to, ar nuosprendyje nurodyti konkretūs nukentėjusiąją įžeidžiantys žodžiai ar ne.

Taigi, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyti, taip pat aukščiau šioje nutartyje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad D. P. vartojo nukentėjusiąją A. K. įžeidžiančius žodžius bei fizinį smurtą jos atžvilgiu. Tokie apelianto veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., 155 str. 2 d. ir išteisinti apeliantą iš šių nusikalstamų veikų nėra pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo D. P. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai bei po to – subendrintą. Skirdamas jam bausmes ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo D. P. asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Jam parinkta švelniausia sankcijose numatytų bausmių rūšių – viešieji darbai, kurių nustatyta trukmė neviršija vidurkio. Tokia bausmė nėra per griežta ir, teisėjų kolegijos nuomone, yra teisinga.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-26 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių bei kitų teisės normų, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.