- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-255-307/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54867-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Alenas Piesliakas, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- K. J.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 261 straipsnį, 264 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį kaltu pripažintas R. K., tačiau šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. K. J. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 6 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustačius atlygintinumo, perdavė ne mažiau kaip 0,007 g psichotropinės medžiagos – amfetamino R. K., tokiu būdu ją išplatino.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jis neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo manymu, paskirta dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neteisinga.
2.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jis neneigia savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis tvirtina, jog jis nėra tiek pavojingas, kad jam būtų paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė. Jis padarė išvadas po įvykdyto nusikaltimo, bendradarbiavo su pareigūnais, teigiama linkme pakeitė savo gyvenimo būdą, atsisakė žalingų įpročių, susirado darbą ir dirba, yra sukūręs šeima, kurią išlaiko. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad neigiamai vertina savo nusikalstamą veiką. Jis nuteistas už tai, kad išplatino nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos. Dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės apeliantas prarastų darbą, netektų pragyvenimo šaltinio, dėl to nukentėtų jo šeima. Apeliantas prašo suteikti dar vieną galimybę įrodyti, jog jis pasitaisė. Juo labiau, kad po paskutinio baudžiamojo proceso jis nusižengimų nepadarė, paiso visuotinai priimtų elgesio standartų, savo darbais įrodė ketinimus tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, daryti gerus darbus, visiškai atsisakyti žalingos praeities. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į jo finansinius įsipareigojimus, prisiimtus šeimos interesais. Nuteistasis tvirtina, jog sušvelninus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu bus užtikrinta galimybė nuteistajam integruotis į visuomenę ir neprarasti pajamų šaltinio, išlaikyti šeimą.
2.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. J. pažymi, kad prokuroras pirmosios instancijos teisme sakydamas baigiamąją kalbą, įvertinęs aplinkybes, jog jis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, pripažino savo kaltę, siūlė apeliantui bausmės vykdymą atidėti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į tokią prokuroro poziciją neatsižvelgė.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras siūlė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo K. J. apeliaciniame skunde.
5. Nuteistasis K. J. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės, teigdamas, kad jam paskirta per griežta bausmė. Pasak apelianto, įvertinus jį teigiamai apibūdinančius duomenis, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atidėjus jos vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
6. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. J., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje buvo nustatyta viena K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skundžiamu nuosprendžiu K. J. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis. K. J. paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
8. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).
9. Skirdamas bausmę K. J. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, taip pat įvertino K. J. asmenybę.
10. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad K. J. vedęs, turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 139), kartu su sutuoktine augina du jos vaikus, dirba (t. 4, b. l. 163-164), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 162), du kartus teistas, vieną kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vėliausiu dėl jo priimtu Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu K. J. buvo pripažintas kaltu dėl dviejų sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamų nusikalstamų veikų, šiuo nuosprendžiu jam paskirta galutinė subendrinta penkerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi K. J. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus vienerių metų dešimties mėnesių ir penkių dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi panaikintas K. J. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir K. J. pasiųstas atlikti neatliktos vienerių metų dešimties mėnesių ir penkių dienų laisvės atėmimo bausmės (t. 4, b. l. 173-178, 179-183, 187-188, 189). Atlikęs bausmę K. J. iš pataisos namų buvo paleistas 2018 m. birželio 14 d. Naują sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką K. J. padarė neišnykus teistumui, praėjus mažiau nei metams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokios aplinkybės rodo, kad K. J. negali pakeisti savo elgesio, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su jo šeiminiais ryšiais, teigiamai K. J. neįtakoja. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad nusikaltimas, už kurį K. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, jo asmenybės pavojingumas visuomenei pakankamai didelis. Būtina pažymėti dar ir tai, kad K. J. gyvenamojoje vietoje bei ūkio pastate atliktos kratos metu buvo rasta 117 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, palėpėje rastos skaitmeninės svarstyklės (t. 3, b. l. 50-52). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktų skaitmeninių svarstyklių yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų. Ant tirti pateiktų 117 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (t. 3, b. l. 58). Tokia aplinkybė leidžia spręsti apie galimai nevienkartinį disponavimą psichotropinėmis medžiagomis.
11. Taigi įvertinus nuteistojo K. J. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nustatytas baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo K. J. paskirta bausmė (teismas bausmės dydį K. J. nustatė artimą sankcijos minimumui), yra aiškiai per griežta. Nuteistajam K. J. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Be to, į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad K. J. išplatino nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neigiamai vertina savo poelgį, dirba, išlaiko šeimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nustatydamas jam skirtinos bausmės dydį.
12. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis atsisakė žalingų įpročių, pakeitė savo gyvenimo būdą, o dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės jis prarastų darbą, netektų pragyvenimo šaltinio, dėl to nukentėtų jo šeima. Apelianto išsakytas rūpestis šeimos gerove, gyvenimo būdo pokyčiai, teigiamai apibūdina nuteistąjį. Vis tik tokios aplinkybės, nors yra susiję su nuteistojo neigiamu požiūriu į įvykdytą nusikaltimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jų nepakanka švelninti K. J. paskirtą bausmę.
13. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininką, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam K. J. šias įstatymo nuostatas, nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, rodančių, kad nuteistajam K. J. paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių K. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
14. Apeliaciniame skunde prašoma atidėti K. J. paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos numatytos BK 75 straipsnyje. Nuteistojo nusikalstamos veikos įvykdymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu K. J. už tyčinį sunkų nusikaltimą, todėl BK 75 straipsnio taikymas jam negalimas.
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jam paskirta bausmė viršija valstybinio kaltintojo pasiūlytą bausmę. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Valstybinio kaltintojo pasiūlymas dėl kaltininkui skirtinos bausmės neriboja teismo teisės ir pareigos paskirti tokią bausmę, kuri konkrečioje byloje atitiktų bausmės paskirtį. Būtina pastebėti ir tai, kad teisiamajame posėdyje prokuroras, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir siūlydamas paskirti K. J. laisvės apribojimo bausmę, nenurodė išimtinių aplinkybių, rodančių, kad kaltininkui skirtina BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, prokuroro baigiamojoje kalboje paminėta aplinkybė, jog K. J. nusikalstamą veiką įvykdė dėl jo sunkios materialinės padėties, neatitinka byloje esančių faktinių duomenų apie K. J. materialinę padėtį, t. y. jo gautą darbo užmokestį (t. 5, b. l. 141-143).
16. Įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad K. J. bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, jos rūšis ir dydis atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, ji tinkamai individualizuota, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininką charakterizuojančius duomenis bei kitų svarbių aplinkybių visumą. K. J. paskirta bausmė proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka bausmei keliamus tikslus.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje – jo rezoliucinėje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant apelianto pavardę (nurodyta kito nuteistojo R. K. pavardė), kuomet vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Šis rašymo apsirikimas, kurio taisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės, šia nutartimi ištaisomas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo K. J. (K. J.) apeliacinį skundą.
Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę K. J. įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., 09.45 val., iki 2019 m. rugsėjo 25 d., 15.10 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.