- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- N-444-1-13
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00538-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 69.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties M. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu M. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalį skirta 300 Lt bauda už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 4 d., apie 14 val., būdamas automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoju, nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, t. y. nenurodė asmens, kuris 2009 m. spalio 14 d., 16 val. 44 min., vairavo minėtą automobilį ir viršijo leistiną greitį, duomenų.
Šalies argumentai
M. U. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis ir už joje numatytos pareigos nevykdymą sankciją įtvirtinantis ATPK 133¹ straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai bei konstituciniams proporcingumo bei teisingumo principams. Paaiškino, kad policijos pareigūnai jam parodė tik automobilio nuotrauką, iš kurios nebuvo galima identifikuoti pažeidimo padarymo vietos, nes fotografuota ne iš stacionaraus greičio matuoklio, taip pat nuotraukoje nebuvo matyti jokių greitį ribojančių ženklų. Teigė, kad jo automobiliu gali naudotis tik šeimos nariai ir keli artimi giminaičiai, todėl vykdydamas policijos pareigūnų paliepimą nurodyti automobilį vairavusį asmenį, būtų priverstas duoti parodymus prieš juos, ką draudžia Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi M. U. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokole bei teisės pažeidimo duomenų protokole užfiksuotais duomenimis ir paties M. U. paaiškinimais. Pažymėjo, kad M. U. žino, kam 2009 m. spalio 14 d. davė vairuoti savo automobilį, tačiau sąmoningai to neatskleidžia, todėl teismas sprendė, kad teisinių prielaidų, kurios suteiktų pagrindą švelnesnės nei numatyta minimali baudos paskyrimui ar švelnesnės nuobaudos skyrimui, nėra.
II.
Apeliaciniu skundu M. U. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo prašymo išreikalauti iš Institucijos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, įpareigojant Instituciją aiškiai nurodyti pažeidimo (leistino greičio viršijimo) padarymo vietą su kelio Klaipėda-Kretinga 8 km 2009 m. spalio 14 d. galiojusiais greitį ribojančiais ženklais, pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įrodymų rinkimų pareigą bei ATPK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius. Tvirtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga, šios bylos kontekste, priešpastatoma kitai daug svarbesnei konstitucinei garantijai, įtvirtintai Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, kur pasakyta, jog draudžiama versti duoti parodymus prieš save bei savo šeimos narius ir artimus giminaičius. Pabrėžia, kad tirti administracinius teisės pažeidimus ir rinkti įrodymus yra įgalioti pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymi, kad dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pirmosios instancijos teismas priėmė atskirą, visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį. Mano, kad į jo skundo argumentus pirmosios instancijos teismas neatsakė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis).
M. U. savo reikalavimus pirmosios instancijos teismui grindė tuo, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, ir už šios pareigos nevykdymą sankciją įtvirtinantis ATPK 133¹ straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai bei konstituciniams proporcingumo bei teisingumo principams.
Iš esmės analogiškose bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-1337 redakcija) 20 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (1984 m. gruodžio 13 d. Nr. X-4449) 276 straipsnio 2 dalis, kiek jose nėra išlygų, leidžiančių neliudyti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-333-1 21/2010 ir 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1834-473/2010). Šie Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai priimti ir bylos Nr. 8/2010 ir Nr. 132/2010 pradėtos rengti Konstitucinio Teismo posėdžiams.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai bei sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo teisės akto konstitucingumu. Kadangi dėl byloje taikytinų teisės aktų konstitucingumo jau nustatyta tvarka yra kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl, kolegijos nuomone, yra pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 8/2010 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (2010 m. vasario 12 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-333-1 21/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio l dalies 4 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 8/2010 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.
Nutartis neskundžiama.