Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. A., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Sauliui Peteržikui, teismo posėdyje išnagrinėjusi V. A. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. trečiojo PK Prevencijos skyriaus 2009-02-05 nutarimu Nr. N 467587 V. A. pagal LR ATPK 176 str., 194 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 400 Lt bauda.

Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009-02-03, apie 23 val. Vilniuje, Goštauto – Vasario 16 – osios g. sankirtoje, būdamas girtas (girtumas 2,23 prom.) viešoje vietoje šaudė iš dujinio pistoleto ME 38 Compakt-6, taip pat taikėsi į pravažiuojančius automobilius ir šiais veiksmais padarė skundžiamame nutarime nurodytus pažeidimus.

V. A. skunde teismui (b.l.2 ) prašo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. trečiojo PK Prevencijos skyriaus 2009-02-05 nutarimą panaikinti.

Dėl savo reikalavimo pagrįstumo skunde paaiškino, kad 2009-02-03 apie 23 val. buvo truputį išgėręs, tačiau situaciją suvokė adekvačiai. Kalbėjosi telefonu su savo pažįstamu, o tuo metu pribėgo du nepažystami asmenys, išplėšė telefoną ir jį pastūmė. Su savimi turėjo dujinį revolverį, juo bandė išgąsdinti užpuolikus. Tuo metu buvo sulaikytas patruliuojančių policininkų. Jam buvo nustatytas girtumo laipsnis, kurio jis neneigia.

Protokole nurodymai esą jis mojavo ginklu į pravažiuojančių automobilių pusę ir šovė į praeivio pusę, tačiau tai yra nepatvirtinti faktai, nes gražintame dujiniame revolveryje, buvo visi trys nepanaudoti šoviniai, kurie ten ir buvo. Ta aplinkybė, kad jis buvo išgėręs, neatima iš jo teisės gintis nuo užpuolikų ir nusikaltėlių legaliomis priemonėmis.

Skundas atmestinas.

V. A. faktinių aplinkybių, kad nešiojo (turėjo su savimi) ginklą, būdamas neblaivus ir jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, neginčija. Tai jis nurodė savo skunde teismui, patvirtino teismo posėdyje, tai matyti ir iš asmens blaivumo testo, kad buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis ( 2,23promilės) (b.l. 2,46,17).

V. A. teisme pripažino, kad šovė iš turimo ginklo (b.l.45-46).

Liudytojas J. A. (J. A.) teisme patvirtino matęs kaip V. A., užtaisė ginklą ir šovė vieną kartą. Jis taip pat paaiškino, kad anksčiau V. A. nepažinojo, o į policiją paskambino dėl to, kad V. A. ėjo su šautuvu Lukiškių gatve ir taikėsi į automobilius. Policijos pareigūnai paprašė pasekti tą asmenį, kur eis, todėl sekė, važiavo ratais. Matė, kad V. A. nuėjo Goštauto gatve. Matė, kad ėjo vyras, su kuriuo V. A. prasikeitė, o tada atsisuko, užtaisė ginklą ir šovė. Asmeniškai matė, kaip šovė vieną kartą. Žmonių, nuo kurių reikėjo gintis, nematė (b.l. 67).

Kad J. A. pranešė policijai apie įvykį matyti iš įvykio ataskaitos, kur nurodoma, kad asmuo taikosi pistoletu, pravažiuojantiems automobiliams grasina ginklu (b.l. 18, 19).

Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad J. A. paaiškino, jog pilietis (V. A.) , kurį jie sulaikė, šovė į praeivį. Pas V. A. kišenėje buvo rastas pistoletas, užtaisytas kulkomis ( b.l. 20,21).

Teismo posėdyje apklausti liudytojais pareigūnai A. G. ir B. B. iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir užfiksuotos jų tarnybiniuose pranešimuose. Jie taip pat parodė, kad V. A. neminėjo, jog jį apvogė ir jis tapo auka (b.l. 47).

V. A. skunde teismui nurodė, kad du nepažystami asmenys išplėšė jo telefoną ir jį pastūmė. Su savimi turėjo dujinį revolverį, juo bandė išgąsdinti užpuolikus. Tuo metu buvo sulaikytas patruliuojančių policininkų. Nurodė, kad nepatvirtinti faktai, kad jis iššovė į praeivio pusę (b.l. 2).

Teisminio nagrinėjimo metu V. A. jau aiškino, kad šovė į užpuolikus, tikėdamasis, kad jie išsigąs ir sustos. Taikėsi į bėgančiųjų pusę. Koks atstumas iki bėgančių, kai ištraukė ginklą, nežino, bet vizualiai jie matėsi. Pirmame paaiškinime nerašė dėl vagystės, todėl, kad norėjo, jog greičiau jį paleistų. Kai rašė antrą paaiškinimą, tai tiesiog žodžiu pasakė pareigūnui dėl vagystės. Kodėl to neparašė raštu, negali pasakyti ( b.l.45-46 ).

Iš V. A. rašytų paaiškinimų (b.l. 27, 31) matyti, kad nė viename iš jų nerašė, jog buvo užpultas, apvogtas ar kad gynėsi. Viename paaiškinime teigė, kad su savimi turėjo dujinį revolverį, buvo išgėręs, į praeivius ir mašinas nešaudė, ginklo nebuvo ištraukęs iš dėklo (b.l. 27). Tuo tarpu kitame jau rašė, kad būdamas neblaivus šovė iš dujinio revolverio (b.l. 31 ).

Vertinant įrodymus liudytojo J. A. parodymai vertinami kaip objektyvūs, nes anksčiau šis liudytojas V. A. nepažinojo, jokių asmeniškumų jo atžvilgiu neturi. V. A. taip pat nenurodė jokių motyvų, kurie galėtų būti pagrindu abejoti šio liudytojo parodymais. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir visuma kitų byloje esančių objektyvių įrodymų (įvykio ataskaita b.l.18,19, tarnybiniai pranešimai b.l. 20,21,29).

Liudytojų A.G. ir B. B. parodymai taip pat laikytini objektyviais, nes yra nuoseklūs, atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, parodymai sutampa su liudytojo J. A. parodymais ir nenustatyta jokių aplinkybių, kas galėtų būti pagrindu abejoti jų nešališkumu.

Kaip jau minėta V. A. pripažįsta faktines aplinkybes, kad turėjo su savimi ginklą, buvo neblaivus ir šovė iš turimo ginklo (b.l.45-46). Šios aplinkybės patvirtintos kitais objektyviais įrodymais, todėl jos laikomos objektyviai nustatytomis.

Tačiau V. A. tvirtinimas, kad jis nagrinėjamu momentu buvo užpultas, apvogtas ir priverstas gintis, vertinami kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes šias aplinkybes paneigia kiti objektyvūs įrodymai. Liudytojas J. A., pranešęs policijai apie įvykį, iki pat to momento kol atvyko pareigūnai stebėjo V. A. ir neigia, kad tuo laiku buvo koks nors užpuolimas. Pats V. A. tokių aplinkybių iš karto ir kiek vėliau po sulaikymo, nenurodė. Jo paaiškinimas kodėl to nepadarė yra neįtikinamas, protinga logika nepaaiškinamas, neparemtas jokiais kitais objektyviais įrodymais.

Liudytojo V. S. parodymai nelaikytini reikšmingais, nes jis pats betarpiškai įvykio nematė ir jame nedalyvavo. Jo parodymai yra paremti paties V. A., kuris yra geras jo pažįstamas, pasakojimu (b.l.47). V. S. padarytos išvados dėl nutrūkusio pokalbio telefonu, iš ko jis supratęs, kad buvo pavogtas telefonas, paremtos tik subjektyviu jo įsitikinimu, todėl nevertinamos kaip objektyvios.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus sprendžiama, kad V. A. 2009-02-03 apie 23 val. Vilniuje, Goštauto – Vasario 16 – osios g. sankirtoje, būdamas girtas (girtumas 2,23 prom.) viešoje vietoje šovė iš dujinio pistoleto ME 38 Compakt-6, taip pat taikėsi į pravažiuojančius automobilius ir šiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 176str.1d. ir 194str.2d..

Protokole V. A. administracinis teisės pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal LR ATPK 174str. kaip nedidelis chuliganizmas, o skundžiamu nutarimu pagal tas pačias faktines aplinkybes jo veika perkvalifikuota pagal 176str. ir 194str.2d..

LR ATPK 284str.2dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Dėl pažeidimo pagal LR ATPK 176str. V. A. padaryto pažeidimo kvalifikacija tikslintina, nurodant, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 176str.1dalyje. Minėto straipsnio dalies nenurodymas nelaikytinas esminiu trūkumu, nes pagal konstatuotas faktines aplinkybes (nėra duomenų, kad už tokius pat veiksmus, asmuo būtų baustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus pažeidimus), parinktos nuobaudos dydį ( pagal LR ATPK 176str.2d. bauda nuo 400 iki 700 litų ) matyti, kad veika kvalifikuota pagal LT ATPK 176str.1d..

LR ATPK 194str.2d.nustatyta, kad ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis ( nuo1,51promilės iki 2,5promilės),-užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų.

LR ATPK 18 straipsnyje reglamentuota būtinoji gintis.Jame nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

V. A. administraciniai pažeidimai nebuvo padaryti būtinosios ginties būklėje, nes nagrinėjamu atveju nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl ko būtų reikėję ginti kurias nors vertybes, numatytas LR ATPK 18 straipsnyje.

V. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai, nuobauda pakirta iš esmės laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl naikinti nutarimą, vadovaujantis V. A. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Patikslinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. trečiojo PK Prevencijos skyriaus 2009-02-05 nutarimą Nr. N 467587, nurodant, kad V. A. pagal LR ATPK 176 str.1d., 194str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 400 Lt bauda ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.