- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- 1S-232/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- D., D. K.
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. spalio 13 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, žinodamas, kad K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, sugriebė K. Č. už megztinio, stipriai suspaudė jos ranką ir jėga įsitempė nukentėjusiąją į savo sandėliuką bei užrakino duris, taip palauždamas mažametės pasipriešinimą ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiškumu dėl mažametystės, liepė jai nusimauti viršutines kelnes bei apatines kelnaites, nukentėjusiajai tai padarius, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į analinę angą, ir tokiu būdu, seksualiai prievartaudamas, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu su mažamete K. Č. prieš jos valią. Šiais savo veiksmais D. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 150 straipsnio 4 dalyje.
D. K. buvo sulaikytas 2009 m. lapkričio 11 d. Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams, vėliau D. K. suėmimo terminas buvo tęsiamas viso ikiteisminio tyrimo metu bei perdavus baudžiamąją bylą teismui. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. spalio 13 d. Teismo nutartyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad D. K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, niekur nedirba, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, jam laikinai apribota tėvo valdžia, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis D. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį.
Suimtasis D. K. teigia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta. Teismas, pratęsdamas jam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidė LR BPK 119 straipsnio nuostatas., kadangi paskirta kardomoji priemonė yra per griežta, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei nepagrįstai sunkina jo teisinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis skunde nurodo, jog, teismas nutartyje nenurodė nei vieno įrodymo ar konkrečių duomenų, kurie pagrįstų griežčiausios kardomosios priemonė taikymo būtinybę. Priimdamas sprendimą pratęsti suėmimo terminą, teismas rėmėsi vien prielaidomis.
Kaltinamasis pažymi, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). D. K. teigia, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl kardomoji priemonė negali būti skiriama, taip pat negali būti pratęsiamas suėmimo terminas.
Kaltinamojo teigimu, apygardos teismas, pratęsdamas jam taikomos griežčiausios karomosios priemonės – suėmimo terminą, nepakankami atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 nutarime Nr. 50 nuostatas, kadangi neteisingai vadovavosi išskirtinai tik šio nutarimo 8 punktu, kad nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra pagrindas pratęsi suėmimo terminą. Be to, neatsižvelgė į minėtame nutarime nurodytus suėmimo skyrimo kriterijus, kuriuose pažymėta, kad visi sprendimai turi būti paremti visapusišku ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu ir objektyviu įvertinimu. Taigi, teismas, nepakankamai vertinamas visas aplinkybes, turinčias reikšmės suėmimo termino pratęsimo pagrįstumui, nepagrįstai vienoms teikė pirmenybę (vartoja alkoholinius gėrimus, likinai apribota tėvo valdžia, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių), o kitas sumenkindamas atmetė, kaip tai, kad jam sesuo gali suteikti pastovią gyvenamąją vietą, parūpinti darbą, su buvusia sutuoktine sieja šeimyniniai ryšiai. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, administracinės nuobaudos yra išnykusios.
Be to, kaltinamasis teigia, kad teismas iš naujo neįvertimo bylos aplinkybių bei suėmimo sąlygų ir pagrindų buvimo, priimdamas sprendimą rėmėsi tiesos nebeatitinkančiomis aplinkybėmis Skunde nurodo, jog beveik metus laiko nevartoja alkoholinių gėrimų. Iki jį suimant ieškojo darbo, tačiau dėl ekonominės krizės sumažėjus darbo vietų skaičiui, susirasti darbą kaimo vietovėje buvo sunku. Iki 2009-07-24 dirbo Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkyje, prieš tai – IĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)IĮ ir Druskininkų miesto profesinės sąjungos įmonėje, todėl turėjo santaupų, kurių nedirbant (nedirbo tris mėnesius) pakako pragyvenimui. Taip pat dirbo pas ūkininkus bei kitus laikinus darbus. Be to, teismas neatsižvelgė į naują aplinkybę, kad jo sesuo A. L. sutiko suteikti materialinę paramą bei išlaikymą, iki jis (kaltinamasis) susiras darbą. Kaltinamojo teigimu, teismo išvada, jog jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nepagrįsta bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Kaltinamojo nuomone, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, taip pat neatsižvelgė į jam taikomo laikino tėvo valdžios apribojimo aplinkybes, kadangi šis apribojimas gali bet kada būti nutrauktas ir jis atgaus savo vaikus. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad tėvo valdžia jam buvo apribota iš esmės dėl jo sugyventinės J. D. kaltės, kuri pati jais nepakankamai rūpinasi. Jis savo vaikus labai myli ir paleistas į laisvę, dės visas pastangas kad juos susigrąžintų. Todėl teismas šią aplinkybę išnagrinėjo formaliai ir neįsigilino į byloje esančių įrodymų visumą ir jų esmę, dėl ko šios aplinkybės konstatavimas nėra pilnai pagrįstas. Be to, D. K. nurodo, jog nors nėra vedęs, tačiau su sugyventine J. D. seniai gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, turi du vaikus.
Kaltinamasis skunde pažymi, kad atsižvelgiantį visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad jis, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, gali pasislėpti nuo teismo. Be to jam nėra jokio motyvo slėptis nuo teismo, kadangi inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė ir yra suinteresuotas, kad jo baudžiamoji byla būtų išnagrinėta kaip įmanoma greičiau.
Kaltinamojo manymu, LR BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai gali būti pasiekti taikant vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kuo remiantis daroma išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Teismo posėdyje kaltinamasis D. K. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė - skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajam D. K. buvo pratęstas suėmimo terminas, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. K. suėmimo terminą LR BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 130 straipsnio nuostatomis, nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės paskyrimu. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo skundo argumentai dėl pareikšto kaltinimo turinio nesvarstomi.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leido D. K. įtarti inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir kartu su kaltinamuoju aktu bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog į didžiąją dalį kaltinamojo skundo argumentų iš dalies buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartyje. Kaltinamasis iš esmės naujų argumentų nenurodė ir šiame skunde, D. K. prašymas motyvuotas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįstas ankstesnis skundas dėl ankstesnės Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria D. K. buvo pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas. Kadangi į šiuos argumentus pakankamai išsamiai atsakyta ankstesnėje aukštesniojo teismo nutartyje dėl pateikto skundo, todėl netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėje nutartyje išdėstytus motyvus.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis D. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys išsamiai nurodyti kaltinamajame akte, bei skundžiamojoje nutartyje, todėl nekartojami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Todėl šioje dalyje aukštesnysis teismas nenagrinėja kaltinamojo D. K. skundo argumentų, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų pagrindžiančių jos kaltę.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Pritartina Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, už nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas D. K., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsdamas kaltinamajam D. K. suėmimo terminą, Vilniaus apygardos teismas nurodė LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą.
LR BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo.
Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (LR BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad D. K. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio yra išsituokęs, todėl nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Todėl neapgrįstas kaltinamojo skundo argumentas, kad apygardos teismas, šias aplinkybes įvertino nepakankamai ar į jas neatsižvelgė. Pažymėtina ir tai, kad šių aplinkybių buvimas (kaltinamasis jau beveik metus nevartoja alkoholinių gėrimų, turi santaupų, kurių pakako pragyvenimui, sesuo A. L. sutiko suteikti materialinę paramą ir išlaikymą, bei sutiko, kad kaltinamasis nuolat gyventų jos bute, nors nėra vedęs, tačiau su sugyventine J. D. seniai kartu gyvena ir turi du vaikus), siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Be to, nepakankamos skundo tenkinimui yra kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis būdamas laisvėje, slėptis ( bėgti ) nuo teismo neketina, nes anksčiau nėra teistas, gyvena kartu su sugyventine J. D..
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi D. K. suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs LR BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
kaltinamojo D. K. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.