- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- T-850-573/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-1-01-54371-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys, nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-858-573/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1, 2 dalyse ir jam paskirta bausmė.
Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. birželio 8 d. ir yra vykdomas.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam A. M.. Teikime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatą R. G. kaltinamojo A. M. gynėju. Antrinės teisinės pagalbos galutinės išlaidos sudaro 180,00 eurų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendyje apie proceso išlaidas pasisakyta nebuvo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pavedimu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-858-573/2021, kaltinamąjį A. M. buvo parinktas ginti advokatas R. G., kadangi teismas konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, nes kaltinamasis suimtas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. APD-2022-04480, patvirtinančią 180 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios nuostatos tiesiogiai įtvirtintos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą, t. y. teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).
Nagrinėjamu atveju, A. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kadangi jo laisvė buvo apribota ir jis laikomas pataisos įstaigoje, todėl, tokiu atveju, jo teisė į gynybą negalėjo būti ribojama, o valstybė turėjo pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti nepaisant jo turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam įstatymais garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos nuteistojo advokato pagalbai apmokėti iš nuteistojo A. M. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-858-573/2021 netenkinti ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 180,00 Eur iš nuteistojo A. M. nepriteisti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.