Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-166-174/2013

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00124-2012-6

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2013 m. kovo 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. turto vagystės) – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl atvirosios vagystės) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2010-03-19 nutartimi (kuria subendrinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008-09-16 ir 2008-09-18 nuosprendžiai bei 2009-02-18, 2010-02-05 nutartys) paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, t. y. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime būtas laikas nuo 2012 m. birželio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendžiu priteista iš D. J. nukentėjusiajam J. V. 2 450 Lt turtinės ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam S. R. – 1 450 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2012-06-21 įvykio vietos apžiūros metu iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus daiktus, nusikalstamos veikos priemones: sportinį krepšį „Woolf“ ir juodos spalvos sportinę medžiaginę kepuraitę su snapeliu (supakuotus polietileniniame pakete Nr. 0039238), saugomus Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK (kvito Nr. 0009656), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti; 2) pneumatinį šautuvą, paimtą 2012-06-21 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. PK (kvito Nr. 0007780), nuspręsta konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 3) 2012-06-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu liudytojo P. K. pateiktus daiktus ir dokumentus, priklausančius D. J., kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK (paketas Nr. 0039254), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkui D. J.; 4) 2012-06-23 asmens kratos metu pas D. J. rastus ir paimtus pinigus – 20 litų, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK (kvito Nr. 0927090), nuspręsta grąžinti V. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą J. V., gim. 1930 m., priklausantį turtą – 1400 litų, t. y. jis 2012 m. iki gegužės 19 d., tikslus laikotarpis nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kartu su Romualdu J. P. atliko J. V. priklausančio gyvenamojo namo išorės remonto darbus, kuriuos baigus R. J. P. jų tarpusavio susitarimu D. J. turėjo sumokėti 1000 litų. D. J. 2012 m. gegužės 19 d. ryte, tikslus laikas nenustatytas, J. V. priklausančioje gyvenamojoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, meluodamas J. V., kad R. J. P. leido už darbą avansu jam sumokėti pinigus, paprašė J. V. 800 Lt avansu už darbą. J. V., nežinodamas ir nesuprasdamas, kad už darbą D. J. pinigų mokėti neprivalo, šiuos pinigus jam sumokėjo. D. J., paėmęs pinigus, namo remonto darbų nebaigė. Po to D. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. gegužės 19 d., apie 10.30 val., J. V. priklausančioje gyvenamojoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pažadėjo J. V. nudažyti gyvenamojo namo laukines sienas ir už darbą avansu iš jo paėmė 600 Lt, tačiau dažymo darbų neatliko.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad jis, įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs nešaunamąjį ginklą, padarė plėšimą, o būtent: D. J. 2012 m. birželio 21 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą padaryti plėšimą, išdaužęs laukinių durų stiklą ir iš vidaus pusės spynoje paliktu raktu atsirakinęs durų spyną, įsibrovė į J. V. priklausantį gyvenamąjį namą, prieš J. V. panaudojęs nešaunamąjį ginklą – pneumatinį šautuvą bei fizinį smurtą, iš spintoje pakabintos striukės kišenės tyčia pagrobė J. V. priklausančius pinigus – 1000 litų. D. J. suduodamas rankomis, kojomis ir pneumatiniu šautuvu J. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. galvos sumušimą ir odos nubrozdinimus kaktos kairėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose – skruoste, poodinę kraujosruvą ant kairės ausies kaušelio, galvos smegenų sukrėtimą, plėštinę žaizdą kairės plaštakos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus ant abiejų kelių, daugybinius sumušimus ant blauzdų.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį bei kitą svetimą turtą, o būtent: D. J. 2012 m. birželio 21 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą padaryti vagystę, iš S. R. gyvenamosios sodybos kiemo slapta, tyčia pagrobė svetimą S. R. priklausantį 5850 litų vertės turtą, t. y. kieme stovėjusį 5000 Lt vertės automobilį „Jeep Cheroke“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Lt vertės moterišką dviratį, 300 Lt vertės sportinį dviratį „Integra“ ir 150 Lt vertės vaikišką dviratį.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: D. J. 2012 m. birželio 23 d., apie 14.30 val., Birutės g. 4, Skuodo m., turėdamas tikslą padaryti vagystę, įlipo į V. L. priklausantį automobilį „Audi-80 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame už vairo sėdėjo I. L., ir jai matant iš automobilio salono atvirai pavogė P. L. priklausantį 790 Lt vertės turtą, t. y. 40 Lt vertės odinę piniginę bei joje buvusius pinigus – 750 Lt, P. L. vardu ir pavarde išduotus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), banko „Swedbank“ mokėjimo korteles „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio operatoriaus „Omnitel“ daugkartinio papildymo kortelę „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), banko „Swedbank“ identifikavimo kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Apollo boulingas“ nuolaidų kortelę „Classic“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Can Can pizza“ nuolatinio kliento kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę D. J. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti keturi nusikaltimai, iš jų vienas sunkus, du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą D. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikaltimai padaryti savanaudiškais tikslais, siekiant gauti pinigų, kaip paaiškino pats D. J., – narkotikams įsigyti. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. D. J. niekur nedirbo, yra registruotas Darbo biržoje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau aštuonis kartus buvo teistas, naujus keturis nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškų, tik skirtingos apimties nusikaltimų nuosavybei padarymą, būdamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-02-13 nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs paskirtos vienerių metų septynių mėnesių ir vienos dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį D. J. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant D. J., kaip recidyvistui, laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu atitinkamai už atskirus nusikaltimus, kolegijos vertinimu, nėra per griežta.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę apeliantui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. J. už tyčinius nesunkų, apysunkius ir sunkų nusikaltimus paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Taigi pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui D. J. yra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Nors D. J. neginčija kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, tik prašo paskirti švelnesnę bausmę, tačiau apeliaciniame skunde pažymi, kad pinigų iš nukentėjusiojo J. V. nepagrobė, bei prašo sumažinti J. V. priteistą 2 450 Lt turtinę ir 8 000 Lt neturtinę žalą. Tačiau ir šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl apelianto kaltės pagrobus J. V. priklausančius pinigus.

Nors D. J. neigia pagrobęs pinigus iš nukentėjusiojo J. V., bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu tvirtino, kad išvertęs J. V. spintą pinigų nerado, tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, pinigų – 1000 Lt – pagrobimo iš nukentėjusiojo J. V. faktas šioje byloje įrodytas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš karto po užpuolimo nukentėjusysis J. V., būdamas šoko būsenos, prašė R. G. pažiūrėti, ar tebėra spintoje jo paslėpti pinigai. Pastaroji nukentėjusiojo bei liudytojų akivaizdoje ieškojo pinigų ir dalies jų nerado. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. J. prieš keletą dienų iki įsibrovimo į nukentėjusiojo J. V. namą, t. y. iki įvykdyto plėšimo, matė, kur nukentėjusysis laiko pinigus, todėl pirmosios instancijos teismas D. J. aiškinimą, kad jis, išvertęs nukentėjusiojo spintą, pinigų nerado, pagrįstai vertino kaip pastarojo gynybos poziciją, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje įrodytas J. V. pinigų – 10 000 Lt – pagrobimo faktas, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo sumažinti nukentėjusiajam J. V. priteistos 2 450 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 1 000 Lt iš J. V. pagrobti pinigai, 50 Lt už išdaužtą durų stiklą bei 1 400 Lt iš J. V. apgaulės būdu savo naudai įgyti pinigai.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo D. J. prašymą sumažinti nukentėjusiajam J. V. priteistą neturtinės žalos atlyginimo – 8 000 Lt – sumą.

Byloje esanti 2012-07-13 specialisto išvada Nr. G 1224/12(03) patvirtina, kad, remiantis pateiktais J. V. medicininiais dokumentais bei ekspertui nurodomų teisėsaugos nustatytų traumos patyrimo aplinkybių duomenimis, J. V. padaryti šie kūno sužalojimai: galvos sumušimas ir odos nubrozdinimai kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – skruoste, poodinė kraujosruva ant kairės ausies kaušelio, galvos smegenų sukrėtimas, plėštinė žaizda kairės plaštakos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, daugybiniai sumušimai blauzdose. Šie sužalojimai J. V. sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.1. 86–87). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad šiuos kūno sužalojimus nukentėjusiajam tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nuteistasis. Dėl padarytų sužalojimų J. V. buvo gydomas ligoninėje, kur jam buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, galvos ir kūno daugybiniai sumušimai, kairės plaštakos plėštinė žaizda.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan.

Nukentėjusysis J. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 8 000 Lt suma. Remdamasis byloje surinktais įrodymais apylinkės teismas pagrįstai patenkino civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo J. V. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teisingai nustatė jos dydį. Skundžiamu nuosprendžiu iš D. J. nukentėjusiojo J. V. naudai buvo priteistas 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Nustatydamas tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad J. V. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pagrįstai atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad J. V. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, įvertino ir turtinę asmenų padėtį. Nekyla abejonių, jog nukentėjusysis J. V. dėl D. J. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, jam teko nepatogumai dėl gydymo, taip pat fizinio skausmo. Sužalojimo pasekmės išliko iki šiol – J. V. iki šiol kenčia galvos, kojų skausmus, po patirtų sužalojimų nevaldo rankos pirštų, visiškai nebegirdi viena ausimi ir sunkai girdi kita, sutrikusi pusiausvyra, koordinacija. Įvertinęs nukentėjusiojo patirtus fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgęs į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (D. J. yra bedarbis, neturi turto, vartoja narkotikus), įvertinęs padarytos turtinės žalos dydį bei atsižvelgdamas į tai, kad dėl senyvo amžiaus nukentėjusiajam labai sunku atgauti sveikatą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtas skriaudas bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris nurodytas teismo nuosprendyje. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas J. V. 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš D. J., atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino aplinkybių visumą, be to, atsižvelgė ir į tai, kad D. J. neginčijo nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Apeliantas jokių aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam J. V. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrindo nėra.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.