Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-898/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-02-27Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2014-09-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
1-56-898/2014
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00194-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
A. K., B. N.
Civilinis atsakovas
IĮ R. B., ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
Advokatai
Rolandas Tamašauskas, Eugenija Povilaitienė, Mykolas Romeika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-56-898/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00194-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant prokurorėms Jolantai Steponavičiūtei, Dovilei Morkūnaitei,kaltinamajam A. S.,kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai D. R.,nukentėjusiajai A. K.,nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjui Mykolui Romeikai,nukentėjusiajai B. N.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,civilinio atsakovo IĮ R. B. įm. „R.“ atstovei D. B.,civilinio atsakovo IĮ R. B. įm. „R.“ atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui D. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vidurinio išsilavinimo, dirbantis - UAB „M.“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2012-05-15, 14.05 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 49 km 530 m pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, tai yra, artėdamas prie priekyje nedideliu greičiu pirmyn judančio ir besiruošiančio sukti į kairę, automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nemažino važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į automobilį „Mazda 626“ ir taip sudarė netikėtą kliūtį, iš paskos važiavusiam, automobiliui „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam N. V., kuris atsitrenkė į automobilį „Mercedes Benz 312“, dėl atsitrenkimo į automobilį „Mazda 626“ buvo mirtinai sužalotas automobilio „Mazda 626“ keleivis V. N. ir automobilio „Mazda 626“ vairuotoja A. K., kuriai dėl galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-05-14, apie 14.00 val., važiavo IĮ „R.“ automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. į Š.. Tuo metu dirbo toje įmonėje vairuotoju. Važiavo be krovinio, t. y. automobilyje buvo tik viena tuščia paletė. Vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Automobilyje buvo įrengta įranga, rodanti automobilio būseną judėjimo metu. Tą dieną jam buvo ne pirmas reisas, tai buvo po pietų pertraukos, jis nebuvo pervargęs ir tai neturėjo įtakos jo atidumui. Važiavo keliu Joniškis-Šiauliai-Kaliningradas. Prie G. kapinių pamatė kelio ženklą, kelyje ribojantį greitį 70 km/h. Prilėtino automobilį. Pastebėjo iš kiemo išvažiuojančią mašiną. Tuo metu važiavo apie 70 km/h greičiu, greitis buvo gal 65km/h. Pamatęs išvažiuojančią „Mazda 626“, pats sulėtino greitį. „Mazda 626“ staigiai išsuko iš šalutinio kelio į pirmą eismo juostą. Pirmoje juostoje stovėjo dvi mašinos įsijungusios avarinius signalus, todėl „Mazda 626“ persirikiavo į antrą eismo juostą, kuria važiavo jis. Minėti automobiliai stovėjo jau už susidūrimo vietos. Tai buvo sunkiasvoris automobilis ir mikroautobusas. Pirmoje eismo juostoje stovintys automobiliai atkreipė jo dėmesį, tačiau jie nenukreipė jo dėmesio nuo priekyje važiavusios mašinos. Mano, kad „Mazdos 626“ vairuotoja vairavo chuliganiškai, t. y. staigiai stabdė ir nerodė posūkio signalo. Nežino kokiu greičiu važiavo „Mazda 626“, iš pradžių ji greitino važiavimą, o po to stabdė. Mano, kad toje atkarpoje greitis galėjo būti apie 30 km/h. Prieš „Mazda 626“ nebuvo jokios kliūties, o ji greitai stabdė. Atstumas, kol pamatė, kad „Mazda 626“persirikiuoja, tarp jo vairuojamo automobilio ir „Mazda 626“ buvo maždaug apie 50 metrų. „Mazda 626“ nerodydama posūkio pradėjo greitai stabdyti. „Mazda 626“ turėjo pirma praleisti jį, kai ji rikiavosi į antrą eismo juostą. Automobilio vairuotoja turėjo matyti, kad jis atvažiuoja. Tuo metu pats staigiai stabdė. Kadangi nebuvo galimybės staigiai sustoti, todėl ir atsitrenkė į automobilį „Mazda 626“. Kai „Mazda 626“ persirikiavo į antrą eismo juostą, ji šiek tiek pavažiavo, tik po to jis į „Mazda 626“ trenkėsi. Į automobilį „Mazda 626“ atsitrenkė, kai jis dar važiavo. Į jo automobilį atsitrenkė ir kitas automobilis. Tą važiuojantį automobilį pastebėjo iš ankščiau. Jis važiavo iš paskos iki pat Šiaulių. Kai pradėjo stabdyti, pajuto smūgį iš galo. Koks atstumas buvo tarp jo automobilio ir automobilio „Chrysler Voyager“, nežino. Eismo įvykis įvyko, pravažiavus minėtus stovinčius automobilius. Tie stovintys du automobiliai pačiam trukdė persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Jei, pamatęs kliūtį, būtų rikiavęsis į dešinę, būtų į stovinčius automobilius atsitrenkęs, konkrečiau būtų atsitrenkęs į mikroautobusą. Priešingoje eismo juostoje buvo iš priekio atvažiuojančių automobilių. Techniškai apvažiuoti kliūties negalėjo, kadangi buvo per mažas atstumas. Pradėjo stabdyti, bet mašina slydo ir neužteko buvusio atstumo sustoti. Matė stabdymo žymes. Nežino, kodėl pareigūnai neužfiksavo jo automobilio stabdymo žymių. Iš karto po įvykio paskambino D. B.. Po 10-15 minučių ji atvyko įvykio vietą. Tuomet jai ir parodė savo vairuoto automobilio stabdymo žymes. Įvykio vietoje buvo trys, ar keturi pareigūnai. Jiems taip pat parodė stabdymo žymes, tačiau jie pareiškė, kad stabdymo žymės buvo „Mazda 626“ automobilio. Šiuo metu negali įvardinti kokio ilgio buvo jo automobilio stabdymo žymės. Įvykio metu buvo blaivus ir automobilyje buvo vienas. Su pateikta specialisto išvada nesutinka. Greitį sumažino ir automobilį stabdė. Pačiam yra žinomos saugaus atstumo taisyklės. Įvykio metu pačiam buvo stresas. Apklausos metu taip pat buvo strese, todėl sakė, kad „Mazda 626“ rodė posūkio signalą, tačiau praėjus stresui, apsvarstė kas atsitiko ir tikrai atsiminė, kad „Mazda 626“ nerodė posūkio signalo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams pretenzijų neturėjo, bet ikiteisminis tyrimas atliktas netinkamai, pateikta bloga eksperto išvada. Pretenzijų dėl eksperto išvados nepareiškė, bet parašė, kad su eksperto išvada nesutinka. Su eismo įvykio vietos apžiūros protokolu yra susipažinęs. Pastabų dėl įvykio vietos schemos neturėjo. Ieškinių nepripažįsta. Po eismo įvykio matė, kad vairuotoja ir keleivis iš priekinės keleivio sėdynės išlipo patys. Keleivis, kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, liko automobilyje. Nematė, ar žuvusysis V. N. buvo prisisegęs saugos diržą. Matė, kad jį išėmė iš automobilio.

Nukentėjusioji B. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad pas jos vyrą buvo atvažiavę klientai su automobiliu Mazda. Vyras V. N. buvo išvykęs į miestą. Grįžęs namo vyras savo klientus rado kieme. Reikėjo važiuoti į kapines. Automobilį „Mazda 626“ vairavo A. K.. Šalia sėdėjo jos vyriškis. Jos vyras pasakė, kad su kliente važiuos į kapus ir namo grįš po 10 minučių. Matė kaip, vyras įsėdo į automobilį, ant galinės sėdynės ir automobilis išvažiavo iš kiemo. Matė, kad jos vyras įsėdęs į automobilį vienoje rankoje turėjo dokumentus: projektą, mirties liudijimą, kitoje rankoje turėjo pieštuką. Ar V. N. užsisegė saugos diržus, nematė. „Mazda 626“ išvažiavo iš kiemo ir pasuko į miesto pusę, t. y. į dešinę pusę, važiavo pirma juosta, po to persirikiavo į antrą eismo juostą. Paskui buvo didelis garsas ir pamatė bėgančius žmones. Paskui prie jos pribėgo paauglys kaimynas ir pasakė, kad žuvo jos vyras. Pačioje įvykio vietoje ji nebuvo. Išėjusi į kiemą matė didelę mašiną, traktorių. Didelė mašina stovėjo antroje juostoje. „Mazda 626“ pamatė kai nuėjo per pievą. Mašina buvo nustumta apie 70 metrų už kaimyno namo. Dar pirmoje eismo juostoje matė stovinčias mašinas. R. L. buvo paėmęs jos vyrą už rankos ir tikrino pulsą. Paskui R. L. pasakojo kas buvo. R. L. sakė, kad jos vyras buvo prisegtas saugos diržu. Jis sakė, kad vyro ranka buvo nukritusi. Moteris sakė, kokie jo judesiai buvo. Reiškia 350 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jos vyras per metus uždirbdavo iki 90 000Lt, 100 000 Lt. Turėdavo ne tik pajamų, bet ir išlaidų. Jis gaudavo kariškio pensiją 2200 Lt per mėnesį. Negali atsakyti, ar draudimo bendrovei buvo pateikti duomenys apie V. N. gaunamą kariškio pensiją. Šiuo metu gauna našlės pensiją, kuri yra 70 Lt, bei labai mažą pensiją, 50 Lt ir 400 Lt. Šiuo metu pati serga ir gauna 150 Lt už nustatytą neįgalumą. Kol vyras buvo gyvas, pačiai buvo nustatyta trečia neįgalumo grupė. Ją nustatė, kai jai buvo 42 metai. Dabar yra parašytas senatvinis neįgalumas, nes turėjo insultą. Neturtinę žalą sudaro jos patirti išgyvenimai, įvykio metu neteko artimo žmogaus, maitintojo. Šiuo metu pačiai neužtenka pajamų prasimaitinti. Draudimas atlygino 6 250 Lt. Gavo laidojimo pašalpą 1 040 Lt. Draudimas tą sumą išskaičiavo. Daugiau draudimas nieko nemoka. Pareiškė ir civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Prašo priteisti po 5 136 Lt kas mėnesį periodinių išmokų. Kas mėnesį jos ir jos vyro bendros pajamos buvo iki 5 000 Lt. Pati dirbdavo floristikoje, į mėnesį uždirbdavo apie 150-200 Lt.

Nukentėjusioji A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-05-14, apie 14.00 val., V. Š. paprašė jos nuvežti jį iki kapinių, nes norėjo sutvarkyti savo mirusios žmonos kapą. Pas meistrą V. N. ji atvyko jos vairuojamu automobiliu „Mazda 626“. Grįžo meistras, pasiėmė dokumentus. Sėdo į jos automobilį, su tikslu važiuoti į kapines. Pati sėdo į vairuotojo vietą, V. Š. šalia jos į keleivio vietą, o V. N. atsisėdo į galinę automobilio sėdynę už V. Š.. Ji ir V. Š. prisisegė saugos diržus. Negali tiksliai pasakyti, ar meistras prisisegė saugos diržą. Tačiau kalbėjosi apie tai, kad prieš jiems sėdant į automobilį, prieš jų akis įvyko eismo įvykis, kuomet mikroautobusas lenkė sunkiąją mašiną, užkabino ir nuplėšė priekinę buferinė dalį ir ta dalis nuskrido ties išvažiuojamąja dalimi, į žolyną. Susėdę į mašiną aptarė, kad tai nėra saugus ruožas. Išvažiavo iš V. N. kiemo. Jis pasakė, kad į kapines reikia važiuoti per pagrindinį įvažiavimą į kapus. Pati kelią žinojo. Iš kiemo išsuko į dešinę. Išsukdama iš kiemo pažiūrėjo, kad kaltinamojo automobilis yra pakankamai toli ir žinojo, kad yra greičio ribojimo ženklas 70 km/h. Pati nemanė, kad kaltinamasis viršys nustatytą greitį. Tik išvažiavusi į dešinę, iš karto rodė posūkį į kairę. Jei ten atstumas yra apie 100 metrų, tai tas persirikiavimas turėjo įvykti dešimties metrų atstume, nes iš karto važiavo į antrąją juostą, žinodama, kad suks į kairę. Pirmoje juostoje buvo sustoję du minėti automobiliai, todėl pati iš karto parodė kairį posūkį ir persirikiavo į antrą eismo juostą. Iš kiemo išvažiavo ne kampu. Išvažiavo į dešinę, į pirmą juostą, posūkis ir į kairę. Pirma juosta pavažiavo apie 25 metrus. Gal būt buvo ženklas, kad yra kliūtis, todėl pati iš pirmos juostos iš karto rikiavosi į kairę. Buvo saugus atstumas išvažiuoti iki kelio. Buvo 100 metrų ar daugiau. Žinodama, kad reikės sukti į kapines, nebūtų užtvėrusi kelio ir staigiai stabdžiusi. Persirikiavusi į antrąją eismo juostą, važiavo nedideliu greičiu, nes žinojo, kad jai tuojau reikės sukti į kapines. Antrąja juosta pavažiavo apie 70 metrų. Greičio nedidino ir staigiai nestabdė, važiavo tolygiai. Važiavimo greitis buvo iki 30 km/h. Išsukdama, nedidino greičio. Pravažiavo tas prieš tai susidūrusias stovinčias mašinas. Kai pravažiavo tuos automobilius, tik tuomet reikėjo sukti į kairę. Nuo išvažiavimo iš kiemo iki tų stovinčių automobilių galėjo būti apie 25 metrų atstumas. Abiejose juostose nuo Šiaulių važiavo dvi transporto priemonės. Pati važiavo tokiu greičiu, kad jas praleistų ir nerizikuotų užlįsdama. Jau buvo beveik sustojusi, buvo įjungtas posūkis ir buvo pasiruošusi sukti į kairę. Sukdama į kairę iš antros juostos, nežiūrėjo į šoninius veidrodėlius, kadangi suvokė, kad iš kairės jos niekas lenkti negali. Ten yra dvi ištisinės linijos. Toje vietoje, kur galima sukti į kairę, yra punktyrinė linija, tačiau norint lenkti, reikėtų išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Tuo metu pasigirdo trenksmas. Buvo didelis smūgis. Prieš smūgį neišgirdo stabdymo garso ar kitų garsų, kurie ją priverstų sunerimti. Po smūgio nieko nepamena. Įvykio metu jai buvo padaryti sužalojimai: buvo sutrenkta nugaros juosmens kūno dalis ir galva. Galva buvo prakirsta, ją ligoninėje siuvo. Pagal ekspertus pačiai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje reiškia 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė neatlygino tiek turtinės žalos kiek jai buvo padaryta. Draudimo bendrovė pagrindė žalos dydį ir išmokėjo apie 4 500 Lt. Neturtinę žalą sudaro iki šiol buvęs labai aktyvus jos gyvenimas. Pati dirba Š. u., greta pedagoginio darbo, dar dirba ir mokslinį darbą. Po autoįvykio labai sutriko minčių loginis dėstymas, gebėjimas apibendrinti faktus, daryti išvadas, suprastėjo atmintis. Darbe kas penkeri metai yra vykdomos atestacijos. Atestacijai reikia pateikti savo darbo įvertinimo rezultatus. Tai moksliniai straipsniai, konferencijos ir t.t. Po autoįvykio neparašė nei vieno straipsnio, nedalyvavo nei vienoje konferencijoje. Yra miesto tarybos narė, dalyvauja daugelyje komitetų, yra Švietimo kultūros ir sporto komiteto pirmininkė, yra kontrolės komiteto narė, yra etikos komisijos narė, yra kultūros tarybos pirmininko pavaduotoja, yra Šiaulių universiteto profsąjungos pirmininkė. Pačiai visuomeninių pareigų nesumažėjo, tačiau sumažėjo jos darbo kokybė. Visą tai ką patyrė dėl eismo įvykio labai trikdo organizuojant darbą. Po eismo įvykio, labai sunku vairuoti automobilį, susikaupti, jaučia ištisinę baimę. Be automobilio suspėti viską padaryti yra labai sunku. Pačią labai papiktino kaltinamojo elgesys. Jis nei karto po įvykio nepaskambino. Dėl eismo įvykio, teko gulėti ligoninėje, vėliau buvo reabilitacijoje. Į darbą grįžo be atostogų, nepailsėjusi. Bet koks iš šalies pasakytas geras žodis buvo palaikymas. Pasirodė straipsniai, kuriuose anot vairuotojo teigimu, avariją sukėlė jos pačios chuliganiškas vairavimas, o tai - taip pat pakenkė ir jos reputacijai. Buvo labai daug manančių, kad tai buvo jos kaltė. Automobilį vairuoja trylika metų, per tą laiką neturėjo nei vienos nuobaudos. Neįgalumas nustatytas 1 metams. Jis baigiasi rugsėjo 3 d. Dabar yra tvarkomi dokumentai neįgalumo pratęsimui. 2012 m. spalio 2 d. buvo surašyta specialisto išvada (I t., 75 b.l.). Tuo metu jau turėjo nustatytą neįgalumą. Nežino, ar jos neįgalumo dokumentai buvo pristatyti teismo medicinos ekspertams. Pati tokių dokumentų neteikė. Kuomet kalbėjosi su ikiteisminio tyrimo tyrėja, ji pasakė, kad proceso metu bus įtraukti reikalingi dokumentai. Iki autoįvykio pačios sveikata buvo pakankamai darbinga. Buvo žemas hemoglobinas, tačiau visada su šia problema kovojo. Hemoglobinas dar labiau nukrito dėl patirtų stresinių situacijų. Encefalopatija, tai nervų sistemos liga - nuovargis ir persitempimas darbe. Iki patirto sužalojimo, tokių rašytinių faktų nebuvo, tik patikrinimo metu, kuomet buvo atliekamas patikrinimas neįgalumui nustatyti, bandė pasakyti, kad tai nėra jos pervargimo pasekmė. Iki avarijos nebuvo nustatytas neįgalumas. Nežino kuom remiantis, komisija priėmė tokį sprendimą. Po avarijos, gydytoja, pamačiusi jos sveikatos būklę, pradėjo žiūrėti ir rašyti. Draudimo bendrovė atlygino žalą už automobilį. Automobilis buvo pakankamai senų metų, tačiau nebuvo įvertinta, kad automobilis buvo gerai prižiūrėtas. Bendrovė žalą atlygino teisingai, pagal atliktus paskaičiavimus. Pateiktas 50 000 Lt prašymas yra nesusijęs su neatlygintos žalos dydžiu už automobilį. Automobilio „Mazda 626“ nebeturi. Laikė apie metus laiko ir gavo leidimą. Po eismo įvykio automobilio salono nebeapžiūrėjo. Automobilis buvo vyro, tačiau juo naudojosi ji pati. Problemų su keleivio sėdyne nebuvo. Automobilis buvo labai techniškai tvarkingas. Automobilį turėjo apie tris metus. Saugos diržai automobilyje buvo. Negali tiksliai pasakyti, ar saugos diržai buvo nupjauti. Kada buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, nepamena.

Liudytojas V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-06-16 turėjo būti jos mirusios žmonos metinės. Buvo sugedęs jo automobilis, todėl paprašė A. K., kad ji nuvežtų jį iki paminklų meistro. Nuvažiavo pas V. N. į namus. Šiek tiek palaukė meistro. V. N. grįžęs pasiėmė instrumentus ir visi važiavo į kapus. Sėdo į A. K. automobilį. Pats atsisėdo priekyje į keleivio sėdynę, už jo į galinę sėdynę atsisėdo V. N.. Automobilį vairavo A. K.. Į kapus turėjo važiuoti pro centrinius vartus. Išvažiavo iš kiemo. Išvažiuojant iš kiemo A. K. pažiūrėjo ar yra kliūtis iš kairės pusės. Išsukę iš kiemo važiavo be trukdžių. Tada A. K. parodė posūkį, kad suka į dešinę. Iš dešinės pusės stovėjo du automobiliai. Nuo posūkio iki tų automobilių, kad būtų galima persirikiuoti į antrą juostą, buvo gal 10, gal 15 metrų. A. K., rodydama posūkį, pasuko į antrą juostą, važiavo iki tos vietos, kur reikėjo sukti į kairę. „Mazda 626“ važiavo apie 20 km/h. Buvo nuokalnė, riedėjo pamažu. Išsukus iš V. N. kiemo pirma juostą pavažiavo nedidelį atstumą - 10-15 metrų, tuomet persirikiavo į antrą juostą. Antra juosta pavažiavo apie 60 metrų. Automobilis važiavo labai pamažu, nes atstumas iki posūkio buvo labai mažas, gal 60 metrų. Prieš tai tame kelyje patiems nebuvo jokios avarinės situacijos, t. y. važiuoti niekas netrukdė. Iš priekio važiavo du automobiliai, todėl sustojo juos praleisti. Išvažiuojant iš kiemo greitis gal buvo 5 km/h, iki posūkio į kapines buvo gal 20 km/h. Nebuvo staigaus pagreitėjimo, nes buvo posūkis į kairę. Nespėjo pasukti į kairę pusę, nes buvo smūgis į automobilio galą. Pats eismo įvykio metu buvo sužalotas. Buvo praradęs sąmonę. Atsigavo tik kai buvo kelkraštyje. Išstūmė duris ir paprašė žmonių iškviesti greitąją pagalbą. Pasakė, kad jau važiuoja. Kai atsipeikėjęs išlipo iš mašinos, pažiūrėjo ir pamatė, kad jo sėdynė prispausta prie meistro. Po smūgio su visu svoriu ir sėdyne buvo nulėkęs į galą, po to atstūmė į priekį sėdynę. V. N. buvo prispaustas ir iš priekio, ir iš nugaros. Smūgis į V. N. buvo ir iš priekio ir iš galo. Kai išlipo iš automobilio, atitraukė savo sėdynę į priekį. Pamatė, kad meistras be sąmonės. Po eismo įvykio nebuvo galima atidaryti tas dureles kur sėdėjo V. N.. Tas dureles išpjovė. A. K. sėdėjo. Negali pasakyti ar A. K. buvo praradusi sąmonę. Apėjo aplinkui, atidarė A. K. dureles, ji tada išlipo iš automobilio. A. K. nesiorientavo aplinkoje. Tuojau atvažiavo greitoji ir išvežė A. K.. Matė iš A. K. galvos bėgantį kraują. Visi buvo prisisegę saugos diržus išskyrus V. N., kuris sėdėjo galinėje sėdynėje. Pats su V. N. saugos diržu nieko nedarė. Atvažiavo gaisrinė, pradėjo pjauti duris ir ištraukė V. N.. Matė, kad V. N. iš burnos bėgo kraujas. Kai gaisrinė pradėjo pjauti automobilio duris, patį greitoji išsivežė. Nematė, kad iš karto po įvykio prie V. N. būtų priėjęs vyras ir tikrinęs pulsą. Kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri sumokėjo 200 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tai susiję su gydymu. Eismo įvykio metu susižeidė nugarą, kaklą ir dešinę koją.

Liudytoja N. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-05-15, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“ ir važiavo iš M. miestelio į Šiaulius. Pusiaukelyje prisivijo sunkvežimį. Visą kelią važiavo sunkvežimiui iš paskos, t. y. jo nelenkė. Sunkvežimio vairuotojas važiavo tvarkingai, niekur neskubėjo, laikėsi saugaus eismo ir kelio ženklų. Kuomet privažiavo iki Šiaulių miesto, ties Ginkūnų kapinėmis yra ženklas „70“. Sunkvežimio vairuotojas pristabdė, tada pristabdė ir ji. Sunkvežimis pristabdė prie ženklo, o vėliau iki smūgio nestabdė, t. y. labai trumpai pavažiavo ir buvo staigus smūgis, staigus garsas. Kokiu greičiu tuo metu važiavo sunkvežimis, nežino. Prieš smūgį nematė, kad sunkvežimis stabdytų, jis stabdė kaip jau ir minėjo - prie ženklo „70“. Prieš tai dar matė, kad pirmoje eismo juostoje stovėjo didelis kranas, pagalvojo, kad tvarko kelius, nes kranas buvo su švyturėliais, oranžinės spalvos. Tačiau vėliau sužinojo, kad ten buvo įvykusi avarija. Kranas stovėjo kelkraštyje. Įvykus avarijai pro tą kraną pati važiavo. Priekyje dar buvo „minivenas“, į kurį tas kranas įvažiavo. Jokių ženklų prie krano nebuvo pastatyta, buvo tik švyturėlis. Pačios stabdymas prasidėjo ties kranu, gal nuo pusės krano. Kad yra kranas su švyturėliais, pastebėjo jau prieš ženklą „70“, nes kranas buvo labai aukštas ir su švyturėliais. Pavažiavus labai trumpai, buvo didelis smūgis ir didelis garsas. Negali tiksliai atsakyti kokiu atstumu pati važiavo nuo to sunkvežimio - gal buvo 20-30 metrų. Pačios vairuojamo automobilio greitis buvo gal 70, gal 75 km/h. Toje vietoje buvo pakalnė. Tuomet jau pati pamatė, kad nieko kito nelieka, tik važiuoti į priekį, nes nebuvo jokios galimybės pasukti nei į dešinę, nei į kairę pusę. Bestabdydama pati atsitrenkė į sunkvežimį. Į ką atsitrenkė tas sunkvežimis, pati nematė. Į dešinę pusę negalėjo sukti, nes ten buvo avarija, t. y. pirma eismo juosta buvo užimta krano ir mikro autobuso. Į kairę pusę negalėjo taip pat sukti, nes būtų išvažiavusi į priešpriešinę juostą. Kuomet jau sustojo, iššoko iš automobilio ir bėgo pro sunkvežimio vairuotoją ir paklausė jo kas įvyko. Sunkvežimio vairuotojas pasakė, kad „man staigiai užkišo“. Vairuotojo dar klausė, kodėl jis nestabdė. Pastarasis atsakė, kad nesitikėjo, kad „Mazda 626“ stabdys. Pati nematė kito automobilio, kuris būtų pavojingai manevravęs, t. y. nematė išvažiuojančio automobilio „Mazda 626“. Vairuotojas skambino telefonu. Pati taip pat paskambino savo vyrui ir tik tuomet pamatė, kad priekyje toli yra dar ir kitas automobilis. Nubėgo prie to kito automobilio. Tas kitas automobilis buvo pirmoje juostoje. Automobilio „Mazda 626“ vairuotoja pasakė, kad ji vairavo. Pati su „Mazda 626“ vairuotoja kalbėjosi, bet ji buvo labai išbalusi. Toliau stovėjo būrelis žmonių. Jų paklausė kas atsitiko. „Mazdos 626“ vairuotoja pasakė, kad ji nežino kas atsitiko. Vėliau pamatė, kad automobilyje „Mazda 626“ yra dar vienas prispaustas žmogus. Paklausus ar tas žmogus gyvas, žmonės atsakė, kad tikriausiai nebegyvas. Tuo metu prie apdaužyto automobilio dar nebuvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Prispaustas žmogus sėdėjo automobilio „Mazda 626“ galinėje sėdynėje, kairėje pusėje ir buvo prispaustas tarp sėdynių. Žmogus sėdėjo tiesiai, tik kakta atremta į priekinę keleivio sėdynę. Žmogus nebuvo labai prispaustas priekinės keleivio sėdynės, tiesiog jis buvo labai arti tos sėdynės. Jo kakta buvo atremta ant priekinės keleivio sėdynės pagalvėlės, bet pats žmogus sėdėjo tiesiai. Tiksliai negali atsakyti, bet atrodo, kad tas žmogus nebuvo prisegtas saugos diržu. Pati to žmogaus nelietė, pulso nežiūrėjo. Kažkas pasakė, kad greitoji pagalba jau iškviesta, tačiau pirmieji atvažiavo gaisrininkai.

Liudytojas E. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Šiaulių skyriuje pirmoje komandoje skyrininku. 2012 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, vyko į eismo įvykį T. gatvėje. Neprisimena, kas iš kolegų vyko kartu su juo. Nuvykus į įvykio vietą, ten jau buvo greitoji medicinos pagalba, policija. Nepamena kas konkrečiai pasakė, kad žmogus automobilyje jau yra miręs. Atvykę laukė, kol policija baigs užfiksuoti eismo įvykį, tik tuomet juos prileido prie automobilio. Patiems nereikėjo gelbėti žmogaus iš automobilio. Greitosios medicininės pagalbos gydytojai jau buvo užfiksavę to žmogaus mirtį, todėl jiems nieko neleido daryti tol, kol policija neužfiksavo įvykio. Pats prie to automobilio buvo priėjęs. Atsimena, kad automobilyje buvo pagyvenęs žmogus. Neatsimena, ar jis buvo prisisegęs saugos diržais, ar nebuvo. Neatsimena, kad tame įvykyje būtų kirpęs saugos diržą. Žuvęs žmogus sėdėjo tiesiai. Tokių detalių, kaip ar žmogus buvo prisisegęs saugos diržu, ar ne, nefiksuoja. Viską fiksuoja policijos pareigūnai. Šiuo atveju įvykio vietoje, iš atvykusiųjų, dirbo paskutiniai. Kiek prisimena, atrodo, kad automobilio durelių langas buvo atidarytas. Prisimena, kad įvykio vietoje buvo nukentėjusioji B. N..

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad per minimą budėjimą dirbo kitame skyriuje, neatsimena, kad būtų dalyvavęs 2012 m. gegužės mėnesį eismo įvykyje T. gatvėje. Apie šį eismo įvykį žino tik iš bendradarbių pasakojimų.

Liudytojas S. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, bet tai galėjo būti 2012-05-12. Dirbo vairuotoju Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Šiaulių skyriuje, pirmoje komandoje. Vyko į eismo įvykį T. gatvėje. Su juo kartu vyko keturi asmenys. Įvykio vietoje rado žmogų atsilošusį ant galinės automobilio sėdynės. Žmogus buvo miręs. Neatsimena, ar įvykio vietoje toje pačioje judėjimo kryptyje buvo kitų transporto priemonių. Buvo užspaustos automobilio durelės. Iš pradžių jų neleido eiti prie automobilio. Pats asmeniškai prie žuvusio žmogaus priėjęs nebuvo. Pačiam nereikėjo padėti ištraukti mirusio žmogaus iš automobilio. Atrodo, kad automobilyje buvo išdaužtas automobilio stiklas, bet kuris konkrečiai, nepamena. Nematė, ar miręs žmogus buvo prisisegęs saugos diržu. Nepamena, ar tarp mirusio žmogaus ir automobilio priekinės sėdynės buvo tarpas. Automobilio durelių nebuvo galima atidaryti, nes jos buvo suspaustos, sugrūstos. Negali atsakyti, ar tos automobilio durelės lietė žuvusiojo kūną.

Liudytojas S. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Šiaulių skyriuje pirmoje komandoje. 2012-05-15 buvo eismo įvykis T. gatvėje. Važiavo į gelbėjimo darbus. Pamainos vadas buvo E. Š.. Dar vyko P. G. ir kiti. Nuvykus į įvykio vietą pamatė automobilį. Ten buvę žmonės parodė žmogų, sėdintį ant galinės automobilio sėdynės. Įvykio vietoje buvę medikai pasakė, kad žmogus yra miręs. Miręs žmogus buvo atsilošęs, sukniubęs. Neatsimena, ar ant mirusio asmens burnos buvo kraujo. Nepamena, ar tas žmogus buvo prisisegęs saugos diržu. Pats saugos diržų nenukirpo. Nepamena, ar padėjo iš automobilio iškelti mirusį žmogų. Automobilis buvo deformuotas, reikėjo panaudoti spec. priemonės - plėstuvus, durų atidarymui. Pats padėjo atidaryti automobilio dureles, t. y. įvykio vietoje dirbo su plėstuvu. Neatsimena, ar ten buvo kitų transporto priemonių. Savo automobilį pastatė ant kelio, t. y. blokavo pravažiavimą.

Liudytojas P. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba ugniagesiu-gelbėtoju Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje beveik devynis metus. Dalyvavo gelbėjimo darbuose eismo įvykyje 2012 m. gegužės mėnesį T. gatvėje prie G. kapinių. Įvykio vietoje rado tris sudaužytus automobilius. Išlipęs iš gelbėtojų automobilio, iš karto ėmė hidraulinį siurblį. Kiti pareigūnai tempė hidraulinę žarną link sudužusio automobilio. Kiek prisimena, automobilio viduje buvo nukentėjusysis, kuriam medikai jau buvo konstatavę mirtį. Žmogus sėdėjo kniūpsčias, nulenkęs galvą. Kiek pamena, ar iš nosies, ar iš burnos bėgo kraujas. Priekinės sėdynės atlošas buvo kruvinas. Žmogus nebuvo atsirėmęs į priekinę keleivio sėdynę. Nežino, gal būt medikai jį buvo pajudinę. Nukentėjusį matė jau po medikų apžiūros. Žuvęs žmogus buvo be saugos diržų. Priėjus prie automobilio, nukentėjusio asmens saugos diržas nebuvo prisegtas. Tai gerai atsimena, kadangi jam pačiam nereikėjo tų diržų nei segti, nei pjauti. Nematė, kad medikai taip pat būtų atsegę saugos diržus. Tarp žuvusio žmogaus ir priekinės automobilio sėdynės buvo tarpas, gal apie 30 cm. Nematė, kad būtų buvę atliekami kokie nors darbai automobilio priekyje, atitraukiant priekinę sėdynę. Buvo išdaužtas automobilio stiklas iš tos pusės, kur sėdėjo žuvusysis. Automobilio durelių nebuvo įmanoma atidaryti be hidraulinės įrangos. Įvykio vietoje buvo ir kitų automobilių. Prisimena, kad buvo sunkioji technika ir mikroautobusiukas. Suprato, kad ten buvo dvi avarijos. Nepamena automobilio markės, kuriame buvo nukentėjęs asmuo. Visas automobilio galas buvo labai suplotas.

Liudytojas R. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio metu stovėjo prie G. kapinių, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie administracijos pastato. Matė, kai V. N. kieme įsėdo į bronzinės spalvos automobilį „Mazda 626“. Jis atsisėdo ant galinės sėdynės. Matė, kaip automobilis „Mazda 626“ važiavo link miesto pusės. Po kokių dešimties minučių, išgirdo triukšmą, bildesį. Paties automobilių susidūrimo nematė, išgirdo tik triukšmą. Stabdymo garso negirdėjo, o iš karto išgirdo bildesį. Kai pasižiūrėjo kas ten atsitiko, apsisuko ir ėjo atgal, tačiau vėliau prisiminė, kad į tą automobilį sėdosi V. N., kuris buvo jo darbdavys, jam padėdavo prie paminklų, prie gėlių prekybos. Nuėjo link autobusų sustojimo, ten pamatė autoįvykį. Išvažiuodama „Mazda 626“ iš V. N. kiemo važiavo normaliai apie 20 km/h greičiu, matė kaip vairuotoja įjungė dešinį posūkį. „Mazda 626“ išvažiavusi iš kiemo važiavo pirma juosta. Paskui matė, kaip įjungė kairio posūkio signalą ir persirikiavo į antrą eismo juostą. Nuo persirikiavimo vietos iki posūkio į kapines yra 10-50 metrų atstumas. Kiek matė, „Mazda 626“ važiavo 30 km/h greičiu. Paskui „Mazda 626“ važiuojančių kitų automobilių nematė. Pačiam nesusidarė įspūdis, kad „Mazda 626“ užlindo sunkvežimiui į priekį. Prieš tai matė A. S. vairuojamą automobilį važiuojant į Joniškio pusę, vėliau po kokios valandos jis grįžo atgal. Jis važiavo gal 70, ar 80 km/h greičiu. Kai pribėgo prie automobilio „Mazda 626“, kuriame buvo V. N., šalia jau buvo susirinkę žmonės. V. N. sėdėjo žemyn nuleidęs galvą. Jam iš nosies bėgo šviesiai raudonas skystis. Per šoninį durelių stiklą bandė V. N. kakle užčiuopti pulsą, tačiau jo nepajuto, tik kūnas dar buvo šiltas. Nepamena, ar šoninių durelių stiklas buvo nuleistas, ar išdužęs. Pro durelių langą įkišo galvą į automobilio saloną. Išlindęs lauk išgirdo, kad jau yra iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kai atvyko medikai, jie į automobilį įlindo per priekines keleivio dureles, persisvėrė per sėdynes, patikrino V. N. ir pasakė, kad jis jau nebegyvas. Medikai V. N. patikrino ir aparatu ir tuomet pasakė, kad jis negyvas. Ar V. N. buvo prisisegęs saugos diržais, pasakyti negali. Priekinė keleivio sėdynė nebuvo prisispaudusi į V. N.. Rankoje V. N. laikė pieštuką ir užrašų knygelę. Kai pribėgo prie automobilio, vairuotojo ir priekinės keleivio durelės buvo atidarytos. Prie to įvykio netoliese, link J. stovėjo autobusiukas ir kranas. Eismo įvykis, kuriame žuvo V. N., buvo jau pravažiavus tą mikroautobusiuką ir kraną. Kranas ir mikroautobusiukas nuo išvažiavimo iš V. N. kiemo buvo apie 100 metrų atstumu. Automobiliui „Mazda 626“ smūgis buvo prie įvažiavimo į kapines. Pačiam susidarė toks vaizdas, kad į „Mazda 626“ atsitrenkęs sunkvežimis, ją dar stūmė. Nuo posūkio į kapines, automobilis buvo nustumtas apie 100 metrų. Toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, yra dvi eismo juostos. Greitėjimo juostos nėra.

Liudytojas A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą pačią dieną, kuomet prie G. kapinių eismo įvykyje žuvo žmogus, pats turėjo eismo įvykį. Vairavo autobusiuką, o kita transporto priemonė buvo kranas. Pirmoje eismo juostoje stovėjo jo mašina ir kranas. Patys buvo ant kalno, ten pats ieškojo savo automobilio detalės, o tas kitas eismo įvykis įvyko beveik pakalnėje. Buvo apie du šimtus metrų atstumu. Jo autobusiukas netrukdė asmenims, važiuojantiems antra eismo juosta. Buvo įjungę avarinius signalus, buvo išlipę iš mašinų ir pildėsi deklaracijas. Kranas taip pat buvo įjungęs avarinį signalą. Išgirdo stabdymo garsą, vėliau išgirdo susidūrimo garsą. Atrodo, kad ir trečia mašina trenkėsi. Iš kiemo, iš šalutinio kelio išsukęs automobilis, galėjo išsukti į pirmą eismo juostą, po to persirikiuoti į antrą eismo juostą. Kažkas išbėgo ir paprašė iškviesti pagalbą. Tada savo telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Iš pat pradžių prie to automobilio nebuvo nuėjęs, nes pildėsi savo eismo įvykio deklaracijas. Kai baigė pildyti, nuėjo pažiūrėti kas ten įvyko. Tuomet jau buvo atvažiavę ir policijos pareigūnai ir gaisrininkai. Kai nuėjo pažiūrėti, jau buvo atvykę medikai. Policininkas pasakė, kad buvo mirtinas atvejis, kad yra prispaustas žmogus. Matė, kad automobilyje buvo žmogus, jis jau buvo uždengtas. Kiek pamena, gaisrininkams neleido ištraukti to žmogaus. Pats nematė, kad būtų kerpami saugos diržai.

Liudytojas L. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad gavo pranešimą, jog yra eismo įvykis. Tuo metu dirbo su vyr. patruliu D. R.. Nuvykus į įvykio vietą rado susidūrusius tris automobilius. Viename automobilyje buvo žuvęs žmogus. Tiksliai nepamena, ar atvykus į įvykio vietą jau buvo medikai ir gelbėtojai. Pats surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Automobilį su žuvusiuoju apžiūrėjo jau po medikų apžiūros. Į įvykio vietą buvo iškviestas tyrėjas. Jei automobilyje buvęs asmuo būtų buvęs prisisegęs saugos diržais, tai tikrai būtų fiksuota protokole. Šiandien negali atsakyti, ar žuvęs asmuo buvo prisisegęs saugos diržais. Jei tos aplinkybės nėra užfiksuota protokole, tikėtina, kad jis saugos diržu nebuvo prisisegęs. Patys diržų nepjovė. Kadangi medikai buvo konstatavę žmogaus mirtį, todėl viską palieka taip kaip yra ir žmogaus iš automobilio netraukia. Žuvęs žmogus buvo atsirėmęs į priekinę keleivio sėdynę. Pats asmeniškai automobilio durų neatidarė. Už kokių 400 metrų nuo šio eismo įvykio vietos buvo kitas techninis eismo įvykis. Eismo įvykis su žuvusiu asmeniu buvo link Šiaulių miesto pusės, o techninis eismo įvykis buvo link J. pusės. Tarp tų dviejų eismo įvykių buvo apie 300-400 metrų atstumas. Smūgis automobiliui „Mazda 626“ buvo į automobilio galą.

Liudytojas D. R. teisiamajame posėdyje parodė, ne viską prisimena. Prisimena, kad buvo susidūrę trys automobiliai, buvo žuvęs žmogus. Atsimena, kad buvo automobilis „Mazda 626“, mikroautobusiukas ir „minivenas“. Žuvęs asmuo buvo automobilyje „Mazda 626“. Jei gerai prisimena, atvykus į įvykio vietą ir tuo pačiu metu atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Pats asmeniškai netikrino, ar žmogus buvo žuvęs. Atvykus į įvykio vietą gaisrininkai pasakė, kad yra žuvęs asmuo. Šiuo konkrečiu atveju, kūnas buvo paliktas vietoje, kol buvo užfiksuota sėdėjimo padėtis. Gaisrininkai nieko nedarė, laukė ekspertų. Kai buvo priėjęs prie automobilio „Mazda 626“, nepamena, ar žuvęs asmuo buvo prisisegęs saugos diržu. Nepamena ir tai, ar buvo galima atidaryti automobilio keleivio pusės dureles. Buvo trenktasi į galinę „Mazda 626“ dalį. Netoliese buvo kitas eismo įvykis su mikroautobusu ir kranu. Atstumo tarp abiejų eismo įvykių, nepamena. Tas atstumas turėtų būti užfiksuotas dokumentuose.

Liudytojas A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje byloje jis kaip tyrėjas, atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo atvykusios gelbėjimo tarnybos, medikai ir kolegos. Automobiliai buvo nepatraukti iš įvykio vietos. Pats buvo priėjęs prie automobilio. Žuvusysis automobilyje buvo uždengtas juoda plėvele. Nudengus plėvelę, jį nufotografavo. Pamatė, kad nukentėjusysis kniūpsčias, susirietęs sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės dešinėje automobilio pusėje. Negali atsakyti, ar žuvusysis buvo užsisegęs saugos diržu. Patys visada fiksuoja, jei asmuo būna prisisegęs saugos diržu. Iš pateiktų nuotraukų nesimato, kad nukentėjusysis būtų prisisegęs saugos diržu. Žuvusio asmens išėmimo iš automobilio momento, nematė. Jei neklysta, tai darė laidojimo firmos atstovai.

Liudytojas N. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK. Šį eismo įvykį formino jis. Įvykio vietoje stengiasi maksimaliai užfiksuoti įvykio aplinkybes. Jei gerai pamena į įvykio vietą nuvyko kartu su tyrėju A. G.. Įvykio vietoje fotografavo ir viską fiksavo. Ėmė automobilio detales nuo asfalto. Žuvusio žmogaus nekėlė. Pats nepamena, ar nukentėjusysis buvo prisisegęs saugos diržais. Nepamena, ar laisvai atidarė automobilio dureles. Neprisimena, ar žmogus buvo prispaustas prie sėdynių.

Liudytoja V. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo greitojoje medicinos pagalbos tarnyboje. Gavo iškvietimą. Į įvykio vietą vyko dvi medikų brigados. Įvykio vietoje buvo konstatuota vyriškos lyties asmens mirtis. Mirtį konstatavo ji ir kolegė A. L.. Žuvusysis sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. Į automobilį pateko pro priekines keleivio dureles. Pati persisvėrusi per priekines sėdynes patikrino asmens vyzdžius, kvėpavimą, pulsą, širdies veiklą. Širdies veiklą patikrino ir fonendoskopu. Saugos diržas nebūtų trukdęs patikrinti širdies veiklą, kadangi diržas segasi iš dešinės pusės. Negali atsakyti, ar žuvęs asmuo buvo prisisegęs saugos diržu. Panašu, kad smūgis buvo iš galo, trauma kakle. Konstatavus žmogaus mirtį, jį uždengė specialia priemone - plėvele, kol į vietą atvyko ekspertai. A. L. į įvykio vietą atvažiavo kitu ekipažu. Tik ekspertai gali konstatuoti, iš kurios pusės V. N. buvo smūgis. Visi sužalojimai buvo surašyti kortelėje. Tarp mirusio asmens ir priekinės keleivio sėdynės tarpas buvo.

Liudytoja A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki 2013 m. sausio 1 d. dirbo Šiaulių greitosios medicinos pagalbos felčere. 2012-05-15 dieną vyko į įvykio vietą. Ten beveik vienu metu atvyko dvi medikų brigados. Ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Atvykę į įvykio vietą pastebėjo daug žmonių ir įvykusią avariją. Ėjo žiūrėti nukentėjusiųjų. Atsimena, kad automobilio galinėje sėdynėje sėdėjo žmogus. Žuvęs žmogus nebuvo suspaustas tarp automobilių sėdynių. Kiek prisimena, į automobilį pateko pro priekines keleivio dureles. Jo galva buvo nuleista žemyn. Išoriškai atrodė, kad jam nulūžęs kaklas. Tokiu atveju, pagal algoritmą žiūri ar yra kvėpavimas, ar yra pulsas, t. y. pati tikrino širdies ritmą, tikrino akių vyzdžius ir t. t. Tokiu būdu vertina asmens padėtį. Šiuo atveju tokio kaip kraujo nesimatė, nebuvo jokių gyvybės žymių. Nepamena, ar miręs žmogus buvo prisisegęs saugos diržais. Tikrinant jo širdies veiklą, niekas netrukdė. Jei žmogus būna negyvas, medikai neturi teisės jo judinti.

Civilinio atsakovo IĮ R. B. įm. „R.“ atstovė D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. S. tuo metu jis dirbo jų įmonėje apie mėnesį laiko. A. S. paskambino ir pasakė, kad įvyko avarija. Ji atvyko į eismo įvykio vietą per 10-15 min. Ten buvo daug žmonių, kadangi šalia buvo dar viena avarija. Įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai. A. S. buvo labai susijaudinęs. Matėsi stabdymo žymės. Tiek ji, tiek A. S. suprato ir nusprendė, kad tos stabdymo žymės buvo A. S. vairuoto „Mercedes“ automobilio. Stabdymo žymės buvo už automobilio „Mercedes“. „Chrysler“ automobilio stabdymo žymių nežiūrėjo. Teko bendrauti su ten buvusiais žmonėmis. Viena moteris pasakė, kad tikrai matė, kaip automobilis „Mazda 626“ iššoko ir nerodė posūkio signalo. Kuomet paprašė tos moters būti liudytoja, ji atsisakė ir paaiškino, kad yra žuvusiojo asmens kaimynė. Įvykio vietoje buvę žmonės sakė, kad „Mazda 626“ nerodė posūkio, staigiai stabdė, liaudiškai sakant „užkišo“ automobilį. Įvykio vietoje visi buvo stresinėje situacijoje, gal todėl nepasirūpino liudytojais. Ikiteisminio tyrimo metu pati sakė dėl stabdymo žymių. Tyrėja pasakė, kad viską išsiaiškins teismas. Kai atvyko į įvykio vietą, žuvęs žmogus buvo automobilyje, tačiau jos prie žuvusio asmens neprileido. Matė pirmoje eismo juostoje stovinčias mašinas. Susidarė įspūdis, kad tie automobiliai stovėjo labai arti nuo įvažiavimo iš kiemo į gatvę. Išvažiavus iš kiemo buvo galima važiuoti ir į pirmą eismo juostą, ir iš karto į antrą eismo juostą. Automobilis „Mercedes“ yra IĮ R. B. įm. „R.“ nuosavybė ir jame yra įranga, kuri parodo kaip važiavo automobilis. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Civilinio ieškinio nepripažįsta nei vieno. Gal ir nebuvo laikomasi saugaus atstumo, tačiau kaip paaiškino vairuotojas, priešais važiavusi mašina staigiai stabdė, nerodė posūkio. Jų, kaip civilinių atsakovų pozicija, mano, kad yra dalinė jų vairuotojo kaltė. Jei teismas priteistų prašomus civilinius ieškinius, jų įmonė bankrutuotų ir negalėtų atlyginti tokios žalos.

Lietuvos Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus vyresnioji ekspertė E. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad šioje byloje davė specialisto išvadą, kurioje parašyta, kad automobilio „MB 312“ vairuotojo A. S. veiksmai, - važiuodamas keliu Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas kryptimi link Šiaulių dešine kelio važiuojamosios dalies puse, antra eismo juosta ir artėdamas prie priekyje stovinčio ar nedideliu greičiu pirmyn judančio automobilio „Mazda 626“, laiku nemažino važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į ankščiau minėtą automobilį „Mazda 626“ ir taip sudarė netikėtą kliūtį iš paskos važiavusiam automobiliui „Chrysler Voyager“, vairuojamam N. V., techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Duomenų, kad automobilio „Mazda 626“ vairuotojos veiksmai buvo nepriimtini ir galėjo turėti priežastinį ryšį jai pateiktoje medžiagoje pateikti nebuvo. Techniniu požiūriu, iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas turi laiku stabdyti, reaguoti ir stabdyti būtent savo eismo juostoje. Kadangi iš praktikos stabdymo kelias yra mažesnis negu apvažiavimas, todėl techniniu požiūriu iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas turi stabdyti savo eismo juostoje, o ne sukti į kairę ar dešinę pusę. Reikia žinoti kokiu atstumu viena nuo kitos stovėjo tos kitos transporto priemonės kurios buvo kairėje, ar dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėse. Reikia žinoti koks buvo jų atstumas iki tų sustojusių nuo eismo įvykio transporto priemonių. Neturint tų duomenų, negali tiksliai atsakyti ar buvo kitos galimybės nusukti į kairę, ar į dešinę. Kad techniniu požiūriu priimtiniausia yra stabdymas, o ne nusukimas, gali paaiškinti, kad stabdymo kelias yra daug trumpesnis nei apvažiavimo kelias. Stabdymas techniniu požiūriu yra priimtinas. Šioje eismo įvykio situacijoje vairuotojai turėjo važiuoti neviršydami leistino greičio. Tiek automobilio „Mercedes Benz“, tiek „Chrysler Voyager“ turėjo važiuoti ne didesniu nei 70 km/h greičiu. Taip pat, važiuodami vienas paskui kitą, turėjo važiuoti pasirinkdami važiavimo greitį ir atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonių būklę, į eismo intensyvumą ir laiku mažinti greitį, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusius automobilius jei jie būtų stabdomi. Reiškia vairuotojai turėjo pasirinkti tinkamą atstumą ir greitį. Kranas ir mikro autobusas stovėjo pirmoje eismo juostoje. Važiuojant antra eismo juosta jie tiesioginės kliūties nesudarė. Jei vairuotojai būtų važiavę ne didesniu nei 70 km/h greičiu ir būtų pasirinkę saugų greitį ir saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio „Mazda 626“, tai jie būtų galėję laiku sustabdyti savo automobilius, jei „Mazda“ būtų greitai stabdomas. Pati eismo įvykio vietoje nebuvo, tačiau policijos pareigūnai yra užfiksavę automobilio „Mercedes Benz“ stabdymo žymes. Pagal tuos duomenis išeina, kad šis automobilis stabdė. Šis automobilis yra palikęs kairės rato pusės su pertrūkiais 35,2 m žymę, o dešinės pusės stabdymo žymės ilgis su pertrūkiais yra 8,9 m. Kadangi šukės yra pavaizduotos, kad jos prasideda prieš stabdymo pėdsakus plane, taip išeina, kad stabdė po susidūrimo, kadangi iš pradžių, susidūrimo metu šukės krenta kažkiek į priekį. Susidūrimas įvyko prieš šukes, stabdymo pėdsakai yra už tų šukių, todėl išeina, kad „Mercedes Benz“ stabdė po susidūrimo. Gali būti, kad vairuotojas stabdė, bet ne intensyviai. Tokiu atveju kartais pėdsakai neišlieka. Priklausomai nuo to, koks yra staigus stabdymas, išlieka ar neišlieka stabdymo žymės ant kelio. Automobilio „Mazda 626“ greitis buvo ženkliai mažesnis nei automobilio „Mercedes Benz“. Sprendžiant iš pėdsakų pobūdžio išvadoje nurodė, kad „Mazda 626“ ratai buvo pasukti į kairę. Tai buvo prieš pat susidūrimą iki to momento, kol į jį atsitrenkė „Mercedes Benz“. Nurodytas greitis apie 39 km/h buvo ne prieš susidūrimą, bet prieš pat stabdymą. Jei įvykio vietoje išlieka stabdymo pėdsakas, tai transporto priemonės greitį apskaičiuoja iš išlikusių pėdsakų, prieš pat tų pėdsakų palikimą, prieš stabdymą. Pagal tai, kaip yra pavaizduota eismo įvykio vietos plane, išeitų, kad automobilis „Chrysler Voyjager“ stabdė prieš atsitrenkimą, nes stabdymo pėdsakai prasideda prieš išsibarsčiusias šukes. Ar automobilis „Chrysler Voyager“ stabdė prieš susiduriant automobiliams „Mazda 626“ ir „Mercedes Benz“ negali pasakyti, kadangi nėra užfiksuota „Chrysler Voyager“ stabdymo pėdsakų. Tai priklauso nuo stabdymo intensyvumo. 5-7 išvados lapuose nurodyti, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole yra nurodyta, kad automobilio „Mazda 626“ užpakalinio dešinės pusės rato slydimo žymės ilgis yra 43 m, tuo tarpu eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad automobilio „Mazda 626“ užpakalinio dešinės pusės rato stabdymo pėdsako ilgis yra 43,2 m. Tas neatitikimas jokios reikšmės išvadai neturi. Negali duoti kategoriškos išvados, kokioje padėtyje buvo automobilis „Mazda 626“ prieš į jį atsitrenkiant automobiliui „Mercedes Benz“, ar ji stovėjo, ar labai nedideliu greičiu judėjo. Iš pateiktos medžiagos negali pasakyti, kokiu atstumu „Chrysler Voyager“ buvo nuo „Mercedes Benz“. Negali pasakyti, ar ji buvo mažesniu nei 20 m atstumu, todėl negali kategoriškai sakyti, ar N. V. galėjo turėti techninę galimybę išvengti susidūrimo. Tam 20 m atstumui įtakos turi automobilio greitis prieš stabdymą. Pačios apžiūrai nebuvo pateikti patys automobiliai. Buvo pateiktos tik automobilių nuotraukos skaitmeninėje laikmenoje. Duomenų apie automobilio „Mazda 626“ techninę būklę, apie saugos diržus, taip pat neturėjo. Tokia informacija įtakos duodant išvadą neturėjo. Tai turėtų įtakos nebent atliekant kompleksinę eismo įvykio vietos ekspertizę, nustatant kokiu būdu nukentėjusysis patyrė traumą. Duomenų apie automobilio „Mazda 626“ priekinę keleivio sėdynę taip pat neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame posėdyje paaiškino, jog V. N. mirtis įvyko nuo trauminio širdies kairiojo skilvelio plyšimo, kuris komplikavosi širdies tamponada krauju. Tai traumos pasekmė, nes buvo kraujosruvos krūtinėje. Ar saugos diržai turėjo įtakos traumai, atsakyti negali. Apžiūrint nukentėjusį, ant jo kūno nelabai buvo specifinių juostos formos žymių. Ne visada būna žymės nuo diržo, bet būna juostos formos kraujosruvos. Sužalojimai ir kraujosruvos buvo iš priekinės pusės. Negali atsakyti, ar saugos diržai turėtų įtakos, jei smūgis būtų iš galo ir automobilis deformuotųsi. Lemiamą reikšmę tiems sužalojimams dėl kurių įvyko mirtis, buvo kontaktas krūtinės ląsta į kietą, buką paviršių. Žuvusiojo galva nebuvo sužalota gal būt dėl to, kad smūgio metu galva buvo pasukta. Sužalojimai, kurie sukėlė mirtį daugiau būdingi atsitrenkimui. Kadangi išoriškai buvo kraujosruvos, iš priekinės pusės lūžę krūtinkaulio šonkauliai, žmogus buvo automobilyje, todėl galima sakyti, kad tiesioginio smūgio nebuvo, o buvo judesio metu. Kūne nebuvo sužalojimų būdingų suspaudimui.

Teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad byloje yra pateikęs išvadą dėl V. Š. sužalojimo. Susipažinus su dokumentu išduotu centro poliklinikos gydytojo, matyti, kad V. Š. turi patologinius pakitimus stuburo kaklinėje dalyje, sukėlusius stuburo kalinės dalies anatominės padėties pakitimus, t. y. jam diagnozuotos kaulinės ataugos stuburo slanksteliuose, kurios neturi jokio ryšio su autoįvykio metu galimai patirta trauma. Patologija yra iš ankščiau dėl medžiagų apykaitos sutrikimo. Tai iš viso nėra kvalifikuojama kaip sveikatos sužalojimas. Pačiam buvo pateikta ligoninės priėmimo skyriaus ambulatorinė kortelė, kurioje turėjo būti aprašyta sumušimai. Diagnozė „sumušimas“ nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Ši diagnozė „sumušimas“ pagrįsta vien tik ligonio nusiskundimais. Tai nėra pagrindas vertinti kaip sveikatos sutrikdymą. Išvada pateikta vien pagal pateiktus medicininius dokumentus. Juose nurodyta, kad tiriamas asmuo buvo apžiūrėtas ligoninės priėmimo skyriuje. Iš medicininių duomenų kortelės matyti, kad jam nebuvo nustatyta išorinių sužalojimo žymių, taip pat nebuvo nustatyta kaulinių trauminių pakitimų. Pateiktoje pažymoje taip pat neaprašyta, kad būtų kokie nors objektyvūs sužalojimo požymiai. Tai rodo, kad V. Š. nusiskundimus dėl nugaros ir kaklo skausmų galima paaiškinti patologiniais pakitimais stubure, kurie išsivystė dar iki traumos. Jei, kaip sako V. Š., jam buvo mėlyna koja, tie pakitimai tikrai būtų buvę aprašyti medicininiuose dokumentuose. Ligoninės priėmimo gydytojas aprašo viską, ką randa apžiūros metu. Taip pat neturi papildymų pateiktai išvadai dėl nukentėjusiosios A. K.. 60 procentų prarastas darbingumas nėra pagrindas konstatuoti sveikatos sutrikdymą. Reikia gauti tarnybos medicininę bylą iš kurios matytųsi, kokiu pagrindu nustatytas neįgalumas. Pačiam tyrimui nebuvo pateikta medžiaga ir nebuvo įtarimo, kad nukentėjusioji gali būti pripažinta neįgalia. Dažnai vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonės turi lydinčių susirgimų, kurie neturi ryšio su trauma, tačiau tie susirgimai turi ženklią reikšmę nustatant neįgalumą. Sprendimas, nustatantis A. K. sveikatos būklę, buvo priimtas atsižvelgiant į jai nustatytą diagnozę, kad galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė jos sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kad galvos smegenų sukrėtimas yra nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas atsižvelgiant į gydymosi trukmę.

Atsiliepimas

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovas advokatas D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad su ieškovės B. N. pirminiu ir patikslintu civiliniu ieškiniu yra susipažinęs. Palaiko savo poziciją išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Nepaisant to, kad ieškovė B. N. yra pensininkė, supranta, kad jai yra reikalingas išlaikymas, tačiau kiekvienas atvejis yra vertinamas atskirai. Ieškovė nuslėpė nuo teismo ir proceso dalyvių tai, kad ji toliau tęsią tą veiklą, kurią vykdė žuvusysis V. N.. Kaip matyti iš ankščiau pateiktų deklaracijų, žuvusiojo pajamos buvo 98 000 Lt per metus neatskaičius išlaidų, tuo tarpu ieškovė B. N. 2012 m. deklaravo, kad gavo 80 000 Lt. pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad ta veikla dėl V. N. žūties nesutriko, laikytina, kad tai neturi jokios įtakos ir išlaikymas jai nebuvo reikalingas. Jau 2012 m. žuvusysis V. N. jokios veiklos nevykdė, verslo liudijimo išsiėmęs nebuvo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jis gaudavo draudimo pensiją, be to matyti, kad jis buvo prastos sveikatos. Atsižvelgiant į tai, kad žuvusysis gaudavo tiktai pensiją, o jo sutuoktinė B. N. gaudavo pajamas iš individualios veiklos, negalima teigti, kad būtent žuvusysis išlaikė sutuoktinę, o buvo būtent priešingai. Vadovaujantis Aukščiausiojo teismo išaiškinimu, pasikeitusia teismų praktika, turėtų būti priteisiamas išlaikymas netekus to asmens, kuris turėjo teikti išlaikymą bei jį teikė už tam tikrą laikotarpį. Apeliacinis teismas siūlo vadovautis statistine gyvenimo trukme. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vyrų gyvenimo trukmė Šiaulių apskrityje 2012 metais buvo apie 68,2 metus. Ieškovės sutuoktinis žuvo būdamas 68 metų amžiaus. Mano, kad išlaikymas neturi būti priteisiamas. Be to, ieškovė teigdama, kad gyveno iš sutuoktinio pajamų, turėjo nurodyti ir sutuoktinio išlaidas. Prašo ieškovės ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Iš 2012-05-15 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, jog kelių eismo įvykio vieta yra Šiaulių rajone, kelio Šiauliai – Ryga – Tauragė - Kaliningradas 69,53 km, kur automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu link Šiaulių miesto, dešiniojoje važiuojamojoje kelio dalyje, pirmoje eismo juostoje. 11 m atstumu nuo automobilio „Mazda 626“ priekio stovi priekiu link Šiaulių automobilis „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žiūrint link J., dešiniojoje važiuojamojoje kelio dalyje, pirmoje eismo juostoje. Automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu link Šiaulių, 9,7 m atstumu nuo automobilio „Mercedes Benz 312“, priekinės dalies, žiūrint link Joniškio, dešiniosios važiuojamosios kelio dalies antroje eismo juostoje. Iš antrosios eismo juostos iki automobilio „Mercedes Benz“ stovėjimo vietos užfiksuotos 29,9 m ilgio šio automobilio stabdymo žymės. Taip pat užfiksuotos automobilio „Mazda 626“ slydimo žymės, kurios tęsėsi 43 m iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą. 29 metrų plote kelio ilgio atžvilgiu nuo automobilio „Mercedes Benz 312“ priekio, visoje dešiniojoje važiuojamojoje kelio dalyje bei kairiosios važiuojamosios kelio dalies antrojoje eismo juostoje, yra išsibarsčiusios stiklo šukės bei išsilieję skysčiai, kurių diametras 10,1 m. Visi trys automobiliai apgadinti: apgadinta automobilio „Mazda 626“ galinė dalis, automobilio „Mercedes Benz 312“ - priekinė dalis bei automobilio „Chrysler Voyager“ - priekinė dalis. Įvykio vietos apžiūros metu sudarytas planas - schema bei apžiūra fiksuota fotonuotraukose (1 t., 13-23 b. l.).

2012-05-15 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuota automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyti visos galinės automobilio dalies sugadinimai (1 t., b. l. 25-26).

2012-05-15 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuota automobilio „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyti visos priekinės automobilio dalies sugadinimai (1 t., 37-38 b. l.).

2012-05-28 dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti D. B. pateikti 5 lapai išrašų iš kompiuterio programos „Loc Tracker“ su nurodytais transporto priemonės „Mercedes Benz 312“ judėjimo duomenimis (1 t., 43 b. l.).

Iš 2012-05-15 maršruto istorijos išrašo matyti, kad automobilis 2012-05-15, 14 val. 04 min., 58 sek. važiavo T. gatve 77 km/h greičiu, 14 val. 05 min. 08 sek. – 72 km/h greičiu, 14 val. 05 min. 18 sek. – 75 km/h greičiu, 14 val. 05 min. 24 sek. – 35 km/h , greičiu, o 14 val. 05 min. 25 sek. 26 km/h greičiu (1 t., 44-48 b. l.).

2012-05-15 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuota automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyti visos priekinės automobilio dalies sugadinimai (1 t., 53-54 b. l.).

2012-05-15 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 42, nurodyta, kad 2012-05-15, 16.30 val., buvo patikrintas A. S. girtumas, kurio metu nustatyta, kad jis yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę (1 t., 64 b. l.).

2012-05-15 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 41, nurodyta, kad 2012-05-15, 16.20 val. buvo patikrintas N. V. girtumas, kurio metu nustatyta, kad ji yra blaivi ir gali vairuoti transporto priemonę (1 t., 66 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-05-17 specialisto išvadoje Nr. M 254/12 (04), nurodyta, kad V. N. mirtis įvyko nuo trauminio širdies kairiojo skilvelio plyšimo, kuris komplikavosi širdies tamponada krauju. V. N. mirtis galėjo įvykti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2012-05-15, apie 14 val. Visi sužalojimai gavosi krūtinės ląstos ir kaklo sritimis vienmomentiškai kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. V. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 70-71 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-10-02 specialisto išvadoje Nr. G 1692/12 (04) nurodyta, kad A. K. buvo padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda viršugalvio užpakalinėje dalyje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automobilio salono dalis. A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 75 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-10-01 specialisto išvadoje Nr. G 1671/12 (04) nurodyta, kad V. Š. kūne sužalojimų nėra. V. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 79 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012-10-03 eismo įvykio specialisto išvadoje Nr. 11Š-134 (12) nurodyta, kad automobilio „Mersedes Benz 312“ vairuotojo A. S. veiksmai, - važiuodamas keliu Ryga – Šiauliai – Tauragė - Kaliningradas kryptimi link Šiaulių, dešine kelio važiuojamosios dalies puse, antra eismo juosta, ir artėdamas prie priekyje stovinčio ar nedideliu greičiu pirmyn judančio, automobilio „Mazda 626“, laiku nemažino važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į ankščiau minėtą automobilį „Mazda 626“ ir taip sudarė netikėtą kliūtį, iš paskos važiavusiam, automobiliui „Chrysler Voyager“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., 85-91 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalies sudėtis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi šioje įstatymo normoje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, asmens atsakomybei atsirasti ir veikos kvalifikavimui pagal minėtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (kito asmens mirtį), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir įvykusių pasekmių.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2012-05-15, 14.05 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mersedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 49 km 530 m pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, t. y., artėdamas prie priekyje priekyje nedideliu greičiu pirmyn judančio ir besiruošiančio sukti į kairę automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nemažino važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į automobilį „Mazda 626“ ir taip sudarė netikėtą kliūtį, iš paskos važiavusiam, automobiliui „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam N. V., kuris atsitrenkė į automobilį „Mersedes Benz 312“, ir dėl atsitrenkimo į automobilį „Mazda 626“ buvo mirtinai sužalotas automobilio „Mazda 626“ keleivis V. N. bei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sukrėtimo automobilio „Mazda 626“ vairuotojai A. K., yra surinkta pakankamai.

Nors kaltinamasis A. S. ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jo kaltę įrodo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiųjų B. N., A. K., liudytojų N. V., V. Š., E. Š., S. Š., S. P., P. G., A. A., L. Š., D. R., A. G., N. Č., V. A., A. L. teisme duoti parodymais, ekspertų Jurgio Sakalo, Henriko Daujoto, E. G. teisme teikti paaiškinimais ir aukščiau aptarti rašytiniai teismo ištirti įrodymai.

Tai yra, kaltinamasis A. S. neigdamas savo kaltę teisme teigė, kad jo manymu, „Mazda 626“ vairuotoja vairavo chuliganiškai, t. y. staigiai stabdė ir nerodė posūkio signalo, „Mazda 626“ išvažiavusi iš šalutinio kelio, t. y. kiemo, greitino važiavimą, o po to stabdė, prieš „Mazda 626“ nebuvo jokios kliūties, o ji greitai stabdė, jei „Mazda 626“ būtų stabdžiusi palengva, būtų tai pastebėjęs, o šiuo atveju stabdė staigiai, dėl to jis irgi buvo priverstas staigiai stabdyti, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, nespėjo sustabdyti. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia posėdžio metu tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavusių nukentėjusiosios A. K. ir liudytojo V. Š. parodymai. Tai yra, A. K. parodė, kad tik išvažiavusi į dešinę, kadangi pirmoje juostoje buvo sustoję du automobiliai, iš karto parodė kairį posūkį ir persirikiavo į antrą eismo juostą, persirikiavusi į antrąją eismo juostą, važiavo nedideliu greičiu, nes žinojo, kad jai tuojau reikės sukti į kapines, greičio nedidino ir staigiai nestabdė, važiavo tolygiai, važiavimo greitis buvo iki 30 km/h. Šias jos nurodytas aplinkybes patvirtino kartu A. K. vairuotu automobiliu „Mazda 626“ važiavęs keleivis liudytojas V. Š., parodydamas, kad jie automobiliu važiavo ne chuliganiškai, t. y. išvažiuojant iš kiemo A. K. pažiūrėjo ar yra kliūtis iš kairės pusės, išsukę iš kiemo važiavo be trukdžių, automobilis važiavo labai pamažu, nes atstumas iki posūkio buvo labai mažas, važiuoti niekas netrukdė, prieš sukant iš priekio važiavo du automobiliai, todėl sustojo juos praleisti, išvažiuojant iš kiemo greitis gal buvo 5 km/h, iki posūkio į kapines buvo gal 20 km/h, nebuvo staigaus pagreitėjimo, nes buvo posūkis į kairę. A. K. ir V. Š. nurodytas aplinkybes, dėl automobilio išvažiavimo iš V. N. kiemo patvirtino posėdžio metu apklausta kita nukentėjusioji B. N., patvirtindama, jog matė kaip jos vyras V. N. įsėdo į galinę „Mazda 626“ automobilio sėdynę už keleivio, kad automobilis išvažiavo iš kiemo ir pasuko į miesto pusę, t. y. į dešinę pusę, važiavo pirma juosta, po to persirikiavo į antrą eismo juostą, o paskui buvo didelis garsas ir pamatė bėgančius žmones. Tai, kad iš kiemo, iš šalutinio kelio išsukęs automobilis, galėjo išsukti į pirmą eismo juostą, o po to persirikiuoti į antrą eismo juostą patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas A. A., kuris tuo metu buvo netoli eismo įvykio vietos ir pildėsi dokumentus dėl jam pačiam įvykusio kito eismo įvykio. A. K. ir V. Š. nurodytas aplinkybes dėl jų išvažiavimo iš kiemo ir judėjimo trajektorijos patvirtino ir liudytojas R. L., tuo metu buvęs prie G. kapinių, automobilių stovėjimo aikštelėje, patvirtindamas, kad išvažiuodama „Mazda 626“ iš V. N. kiemo važiavo normaliai apie 20 km/h greičiu, matė kaip vairuotoja įjungė dešinį posūkį, „Mazda 626“ išvažiavusi iš kiemo važiavo pirma juosta, paskui matė, kaip įjungė kairio posūkio signalą ir persirikiavo į antrą eismo juostą, kad nuo persirikiavimo vietos iki posūkio į kapines yra 10-50 metrų atstumas.

Kaltinamojo A. S. posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad pamatęs išvažiuojančią „Mazda 626“, pats sulėtino greitį, o tuo metu „Mazda 626“ staigiai išsuko iš šalutinio kelio į pirmą eismo juostą ir staigiai įvažiavo į antrąją eismo juostą, priešais jo automobilį, paneigia posėdžio metu apklausta, taip pat tiesioginė eismo įvykio dalyvė, kito automobilio „Chrysler Voyager“ vairuotoja N. V., kuri važiavo A. S. vairuojamam automobiliui iš paskos, ir teisme parodė, kad kuomet privažiavo iki Šiaulių miesto, ties G. kapinėmis yra ženklas „70“; sunkvežimio vairuotojas (A. S.) pristabdė, tada pristabdė ir ji, o vėliau sunkvežimio vairuotojas iki smūgio nestabdė, t. y. labai trumpai pavažiavo ir buvo staigus smūgis, staigus garsas, bei nematė, kad priešais sunkvežimį būtų staiga išvažiavęs kitas automobilis. Tokius šios liudytojos parodymus patvirtina automobilio „Mercedes Benz“ 2012-05-15 maršruto istorijos išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis nuo 14 val. 04 min. 58 sek. važiavo T. gatve 77 km/h greičiu, 14 val. 05 min. 08 sek. – 72 km/h greičiu, 14 val. 05 min. 18 sek. – 75 km/h greičiu, pastarasis greitis užfiksuotas jau pravažiavus dešinėje pusėje buvusį pastatą, t. y. N. namą ir jų išvažiavimą iš kiemo, o sunkvežimio staigiai kritęs greitis yra užfiksuotas jau tik, pravažiavus įvažiavimą į G. kapines, į kurį planavo sukti A. K., t.y. 14 val. 05 min. 24 sek. – 35 km/h (1 t., 45, 46, 47 b. l.). Tai, kad kaltinamasis A. S. iki susidūrimo su automobiliu „Mazda 626“ nestabdė savo vairuojamo automobilio ir, kad dėl jo kaltų veiksmų įvyko eismo įvykis patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012-10-03 eismo įvykio specialisto išvada Nr. 11Š-134 (12), kurioje konstatuota, kad automobilio „Mersedes Benz 312“ vairuotojo A. S. veiksmai, - važiuodamas keliu Ryga – Šiauliai – Tauragė - Kaliningradas kryptimi link Šiaulių, dešine kelio važiuojamosios dalies puse, antra eismo juosta, ir artėdamas prie, priekyje stovinčio ar nedideliu greičiu pirmyn judančio, automobilio „Mazda 626“, laiku nemažino važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į ankščiau minėtą automobilį „Mazda 626“ ir taip sudarė netikėtą kliūtį, iš paskos važiavusiam, automobiliui „Chrysler Voyager“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., 85-91 b. l.). Tai, kad A. S. iki susidūrimo nestabdė patvirtino ir posėdžio metu apklausta ekspertė E. G. patvirtindama duotą išvadą bei paaiškindama, kad automobilio „Mercedes Benz 312“ stabdymo žymės atsirado po susidūrimo, nes įvykio vietoje rastos šukės prasideda prieš stabdymo pėdsakus, ir kadangi iš pradžių susidūrimo metu šukės krenta kažkiek į priekį, vadinasi automobilis buvo stabdomas po susidūrimo.

Eismo įvykio metu V. N. žuvimo faktą, jam padarytus sužalojimus bei A. K. padarytus sužalojimus patvirtina posėdžio metu ištirtose ekspertų išvadose esantys duomenys, jog V. N. žuvo dėl eismo įvykio metu patirtų traumų, o A. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei posėdžio metu apklaustų eksperto H.Daujoto ir J.Sakalo parodymai.

Faktines eismo įvykio aplinkybes, nurodytas kaltinime – dėl eismo įvykio vietos, automobilių išsidėstymo ir jų apgadinimo, nukentėjusiojo V. N. padėties automobilyje, patvirtino posėdžio metu apklaustų Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų V. A., A. L., Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų E. Š., S. Š., S. P., P. G., A. G., bei policijos pareigūnų, fiksavusių eismo įvykį L. Š., D. R., N. Č. posėdžio metu duoti parodymai bei posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose – įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, susidūrusių transporto priemonių išsidėstymas bei žuvusiojo V. N. padėtis, transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokoluose, kuriuose užfiksuoti automobilių sugadinimai, bei aukščiau aptartuose kituose rašytiniuose įrodymuose – specialistų išvadose, automobilio „Mercedes Benz“ 2012-05-15 maršruto istorijos išraše esantys duomenys. Aukščiau paminėtų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaringi, be to, teismas nenustatė, kad iki šio įvykio minėti asmenys būtų turėję kokių nors konfliktų su kaltinamuoju ir tokiu būdu siektų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Todėl šių asmenų parodymais teismas nustatydamas įvykio aplinkybes remiasi visa jų apimtimi.

Kaltinamojo A. S. duotais parodymais kitų įrodymų kontekste bei įvertindamas tai, kad duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl kai kurių bylai reikšmingų aplinkybių keitėsi (t. y. apklausiamas iš karto po įvykio kaltinamasis teigė, kad automobilio vairuotoja „Mazda 626“ rodė posūkio signalą į kairę, vėliau kaltinamasis jau teigė, kad automobilio „Mazda 626“ vairuotoja nerodė kairiojo posūkio signalo), teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms (t.y., kad jis kaltinime nurodytą dieną vairavo automobilį „Mercedes Benz“ , kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti du žmonės bei apgadintos trys transporto priemonės), ir kita parodymų apimtimi, kad ne jis kaltas dėl eismo įvykio, nesiremia ir laiko tai jo pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo A. S. dabar jau buvusi darbdavio atstovė, o įvykio metu - darbdavio civilinio atsakovo IĮ R. B. įm. „R.“ atstovė, D. B. teisme taip pat teigė, kad jai nuvykus į įvykio vietą, viena moteris pasakė, kad tikrai matė, kaip automobilis „Mazda 626“ „iššoko“ ir nerodė posūkio signalo, įvykio vietoje buvę žmonės sakė, kad „Mazda 626“ nerodė posūkio, staigiai stabdė, liaudiškai sakant „užkišo“ automobilį. Pažymėtina, kad D. B. pati eismo įvykio metu vietoje nebuvo, jai neva tai sakė, įvykio vietoje buvę asmenys, be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje IĮ R. B. įm. „R.“ yra pripažinti civiliniais atsakovais, teismas mano, kad D. B. gali siekti A. S. atžvilgiu tuo pačiu ir jos atstovaujamai įmonei, palankaus sprendimo, todėl remiasi tik tą jos parodymų apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Byloje nenustatyta, kad automobilio „Mazda 626“ vairuotoja būtų vairavusi chuliganiškai, t. y. būtų nerodžiusi atitinkamų posūkio signalų ir staigiai važiavusi, o paskui stabdžiusi, tokių byloje įrodymų nėra. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro pagrįstą išvadą, kad tokioje situacijoje A. K. buvo pakankamas laiko tarpas ir atstumas persirikiuoti į antrą eismo juostą staigiai nedidinant automobilio greičio ir nesudarant kliūties A. S. vairuotam automobiliui „Mercedes Benz312“.

Sprendžiant A. S. kaltės klausimą, svarbu atskleisti Kelių eismo taisyklių 132 punkto sampratą, t. y. šis punktas vairuotoją įpareigoja, jog jis privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Pats kaltinamasis A. S. teisme paaiškino, jog matė iš kiemo važiuojančią „Mazda 626“, matė pirmoje juostoje stovėjusias dvi mašinas su įsijungtais avariniais signalais (kurie pagal Kelių eismo taisyklių 87 punktą priskiriami prie įspėjamųjų signalų ir kurie įspėja kitus eismo dalyvius apie susidariusią kliūtį), tokiu atveju A. S. turėjo galimybę ir galėjo numatyti, jog šioje atkarpoje gali atsirasti kažkokių nenumatytų kliūčių. Šios aplinkybės įrodo, kad matant kelyje papildomus eismo dalyvius (kitas važiuojančias transporto priemones), kliūtis (šiuo atveju, kitą eismo įvykį, šalutinius kelius, įvažiavimus), vairuotojas turėjo būti pakankamai atidus, sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamojoje dalyje, kaip ir reikalauja Kelių eismo taisyklių 132 punktas, vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

Pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo kaltinamojo veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams, nes jeigu kaltinamasis būtų laikęsis minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y., jeigu kaltinamasis būtų laiku sumažinęs važiavimo greitį, būtų buvęs dėmesingas ir atidus, laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių, jis būtų galėjęs išvengti eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių – vieno žmogaus mirties, kito eismo įvykio dalyvio nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tokiu būdu, darytina išvada, jog kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus kaltinamasis nenumatė, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, t. y. gali žūti žmogus bei gali būti sužaloti kiti žmonės, nors turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma.

Kaltinamojo A. S. gynėja advokato padėjėja D. R. baigiamosiose kalbose pažymėjo, jog esant pakankamai duomenų, kad žuvusysis V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiavo neprisisegęs saugos diržais, kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai A. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė ir tiesioginė priežastis V. N. mirčiai. Nenustačius, kad A. S. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su V. N. mirtimi, jo veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt. ).

Kadangi minėtoje situacijoje pirmiausiai nėra konstatuota, kad kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai, kita vertus darant prielaidą, kad ir V. N. pažeidė KET 60 p. punkto reikalavimus, reikalaujančius segėti saugos diržą, turi būti nustatyta, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Kaltinamojo A. S. padaryto 132 punkto pažeidimai buvo būtinoji padarinių, t. y. nukentėjusiojo mirties, kilimo sąlyga. Kadangi, jei A. S. būtų laikęsis KET 132 punkte nustatytų reikalavimų jis būtų laiku sureagavęs ir turėjęs realią techninę galimybę sustabdyti transporto priemonę - eismo įvykio nebūtų buvę, o V. N. krūtinės ląstos ir kaklo sritys vienmomentiškai nebūtų kontaktavusios su kietais bukais paviršiais, t.y. nesant kaltų A. S. veiksmų, eismo įvykis tik dėl to, kad V. N. nebuvo prisisęgęs saugos diržu, nebūtų kilęs. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, įrodančių, jog ir esant V. N. užsisegusiam saugos diržu būtų buvę galima išvengti sunkių sveiktos sužalojimų, t. y. išvengti mirties.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertindamas posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios A. K. parodymus, jog ji prieš posūkį į kapines buvo beveik sustojusi, šalina iš kaltinimo nurodytą alternatyvią aplinkybę, kad atsitrenkė į stovinį automobilį „Mazda 626“, ir laiko, jog A. S. vairuotas automobilis atsitrenkė į priekyje nedideliu greičiu pirmyn judantį ir besiruošiantį į kairę sukti automobilį „Mazda 626“. Šis kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijai reikšmės neturi ir neišplečia kaltinimo ribų.

Kaip jau ir buvo minėta, 2012-10-05 eismo įvykio specialisto išvadoje konstatuota, kad automobilio „Mercedes Benz 312“ vairuotojo A. S. veiksmai, - važiuodamas keliu Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas kryptimi link Š., dešine kelio važiuojamosios dalies puse, antra eismo juosta, ir artėdamas prie, priekyje nedideliu greičiu pirmyn judančio, automobilio „Mazda 626“, laiku nemažino važiavimo greičio, dėl ko atsitrenkė į ankščiau minėtą automobilį „Mazda 626“ ir taip sudarė netikėtą kliūtį, iš paskos važiavusiam, automobiliui „Chrysler Voyager“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, t. y. darytina išvada, kad būtent kaltinamojo A. S. veika buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasėkmėmis.

Atsižvelgiant į nustatytus visus nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, kaltinamojo A. S. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota tinkamai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. S. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad A. S. anksčiau neteistas (2 t., 158 b. l.), veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma padarė neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias ir nepataisomas pasekmes. Praeityje administracine tvarka baustas, visi baustumai už padarytus KET pažeidimus, t. y. 1 kartą baustas administracine tvarka už padarytą pažeidimą numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį bei du kartus taikytas administracinis nurodymas už padarytus pažeidimus numatytus ATPK 126 straipsnio 3 dalyje ir 124 straipsnio 3 dalyje (2009-07-29, 2010-07-15, 2010-10-26) šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 161-162). Ši aplinkybė rodo, kad jis nėra linkęs paklusti eismo saugumą reglamentuojančioms taisyklėms. Policijos nuovados pareigūnų bei buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (1 t., 160, 165 b. l.). Todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir įvertindamas tai, kad už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje padarytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, į kaltinamojo asmenybę, jo teigiamus socialinius ryšius, t. y. dirba UAB „M.“, yra gana jauno amžiaus, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. S., pirmą kartą teisiamam, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui ir kurios vykdymas atidėtinas, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinus kaltinamojo padarytus KET pažeidimus, kilusius padarinius, tai, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus jo asmenybę, kad praeityje ne kartą administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.

Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji B. N. pareiškė civilinį ieškinį prašydama neturtinei žalai atlyginti iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 8 632 Lt ir 341 368 Lt solidariai iš A. S. ir R. B. IĮ „R.“. Taip pat prašydama turtinei žalai atlyginti iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo priteisti po 5 136 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų iki B. N. gyvos galvos ir kasmet indeksuojamų Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infiliaciją, neviršijant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto dydžio 1 726 400 Lt nuostolių dalį, viršijančią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 1 726 400 Lt dydį priteisti subsiadiariai iš A. S. ir R. B. IĮ „R.“(2 t., 135-136 b. l.).

2013-11-21 nukentėjusioji B. N. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog teismo prašo neturtinei žalai atlyginti iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 8 632 Lt ir 341 368 Lt solidariai iš A. S. ir R. B. IĮ „R.“. Taip pat prašo B. N. naudai turtinei žalai dėl netekto V. N. išlaikymo už laikotarpį nuo 2012-05-15 iki 2013-10-15 atlyginti iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 85 008,5 Lt. Taip pat turtinei žalai atlyginti iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo priteisti už laikotarpį nuo 2013-10-15 po 4 036,5 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų iki B. N. gyvos galvos ir kasmet indeksuojamų Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infiliaciją, neviršijant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto dydžio 1 726 400 Lt nuostolių dalį, viršijančią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 1 726 400 Lt dydį priteisti subsiadiariai iš A. S. ir R. B. IĮ „R.“ (3 t., 171-172 b. l.).

Nukentėjusioji A. K. pareiškė civilinį ieškinį prašydama iš civilinių atsakovų priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (2 t., 163-165 b. l.).

Spręsdamas civilinių ieškinių klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučios vertybės – gyvybės – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.1, 10.3 punktai). Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė, ryšys su artimaisiais yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji B. N. teisme nurodė, jog tai sudaro jos patirti išgyvenimai, įvykio metu neteko artimo žmogaus, maitintojo. Savo rašytiniame ieškinyje teigė, jog neturtinė žala pasireiškė dvasiniu sukrėtimu, sveikatos pablogėjimu, emocine depresija. Su žuvusiu vyru visuomet buvo stiprus dvasinis ryšys, po jo mirties liko vieniša, nebėra žmogaus, kuris ją paremtų, tiek dvasiškai, tiek teikdamas pagalba savo darbu. Dėl turtinės žalos pagrįstumo nukentėjusioji B. N. teisme parodė, kad prašoma suma yra vyro teikto išlaikymo netekimas. Jos žuvęs vyras per metus uždirbdavo iki 90 000 Lt iki 100 000 Lt. Turėdavo ne tik pajamų, bet ir išlaidų, jis gaudavo kariškio pensiją 2 200 Lt per mėnesį. Pareikštame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad B. N. sutuoktinis būdamas stipresnės sveikatos ir galėdamas dirbti, vykdyti savarankišką ekonominę veiklą ją (savo sutuoktinę) išlaikė. Todėl prašo jai priteisti V. N. teiktą išlaikymą jai.

Kita nukentėjusioji A. K. teisme pagrįsdama neturtinės žalos dydį teigė, kad neturtinę žalą sudaro iki šiol buvęs labai aktyvus jos gyvenimas. Po autoįvykio labai sutriko minčių loginis dėstymas, gebėjimas apibendrinti faktus, daryti išvadas, suprastėjo atmintis, kuris yra reikalingas jos labai aktyviame, moksliniame, pedagoginiame, visuomeniniame darbe. Po autoįvykio neparašė nei vieno straipsnio, nedalyvavo nei vienoje konferencijoje, o tai jai atsiliepia jos atestacijai, kurioje reikia pateikti savo darbo įvertinimo rezultatus. Sumažėjo visuomeninių pareigų darbo kokybė. Visą tai ką patyrė dėl eismo įvykio labai trikdo organizuojant darbą. Po eismo įvykio, labai sunku vairuoti automobilį, susikaupti, jaučia ištisinę baimę. Iki autoįvykio pačios sveikata buvo pakankamai darbinga, o dabar jau turi nustatytą neįgalumą.

Nukentėjusiosios B. N., pateiktos aplinkybės įrodo, jog dėl A. S. nusikalstamų veiksmų, dėl kurių žuvo V. N. nukentėjusioji patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, emocinį stresą. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai turėjo ir šiuo metu turi neigiamą įtaką jos psichologinei bei fizinei būklei, nes sutuoktinių tarpusavio santykiai buvo tamprūs tiek emociškai, tiek darbiniuose reikaluose ir šiems santykiams nutrūkus yra padaroma didžiulė neturtinė žala.

Iš nukentėjusiosios A. K. pareikšto civilinio ieškinio, jos teiktų paaiškinimų proceso metu matyti, kad dėl patirtų traumų pašlijo sveikata, buvo priversta gydytis sanatorijoje, sutriko iki eismo įvykio buvęs aktyvus gyvenimas tiek darbinis, tiek visuomeninis, vairuodama automobilį jaučia ištisinę baimę. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiosios A. K. neturtinės žalos turiniu.

Padaryta nukentėjusiosioms B. N. ir A. K. neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veiksmais. Tačiau pažymėtina, kad prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžiai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog įprastiniu atveju už žmogaus žūtį neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 80 000 iki 100 000 Lt (Baudžiamoji byla Nr. 2K-173/ 2010). Kadangi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į kitas aplinkybes.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, teisės aktuose įtvirtinta, jog neturtinę žalą draudimas nukentėjusiesiems asmenims gali padengti 2 500 eurų, t. y. 8632 Lt. Iš byloje esančių pateiktų dokumentų matyti, kad draudimas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajai B. N. išmokėjo 6 252 Lt neturtinės žalos draudimo išmoką, A. K. – 2 180 Lt ir V. Š. - 200 Lt, viso draudimas nukentėjusiesiems ir išmokėjo įstatyme įtvirtintą 2 500 eurų neturtinės žalos dydį - 8 632 Lt. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas pažymi, kad B. N. reikalavimas 8 632 Lt neturtinės žalos dydį priteisti iš draudimo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo yra netenkinamas. Dėl nukentėjusiosios B. N. reikalavimo 341 368 Lt neturtinės žalos priteisimo iš A. S. ir R. B. IĮ „R.“, teismas pažymi, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama. Be to, vertinant neturtinės žalos dydį svarbu paminėti, kad teismas taip pat vertina ir paties žuvusiojo veiksmus. Tai yra, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog V. N., sėdėdamas automobilyje ant galinės keleivio sėdynės nebuvo prisisęgęs saugos diržo. Šią aplinkybę patvirtino teisme apklaustas liudytojas P. G. teigdamas, kad žuvęs žmogus buvo be saugos diržų, priėjus prie automobilio, nukentėjusio asmens saugos diržas nebuvo prisegtas, tai gerai atsimena, kadangi jam pačiam nereikėjo tų diržų nei segti, nei pjauti, nematė, kad medikai taip pat būtų atsegę saugos diržus. Tai patvirtino ir medikė A. L., kuri buvo atvykusi į eismo įvykio vietą, ir tikrino žuvusiojo sveikatos būklę, parodydama, kad nepamena, ar miręs žmogus buvo prisisegęs saugos diržais, tačiau tikrinant jo širdies veiklą, niekas netrukdė, nereikėjo nieko atsegti. Jokių kitų neabejotinų įrodymų, kad V. N. būtų segėjęs saugos diržą byloje nėra, niekas iš kitų apklaustų liudytojų to nepatvirtino, ši aplinkybė nenurodyta ir įvykio vietos pažiūros protokole. Todėl teismas laiko, įrodyta kad V. N. eismo įvykio metu nebuvo prisisęgęs saugos diržo ir tai vertintina kaip jo paties neatsakingi veiksmai, t. y. nepasirūpinimas savo sveikata, savo saugumu (šiuo atveju gyvybe), ir patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 6.270 straipsnio dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Tokios praktikos laikomasi ir civilinėse bylose - didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku. Taigi, tais atvejais, kai įmonės darbuotojas padaro žalą naudodamas įmonei priklausantį didesnio pavojaus šaltinį, įmonės atsakomybės pagrindas yra CK 6.270 straipsnis (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-682/2006, 3K-3-210/2007,3K-3-255/2007, 3K-3-79/2008). Šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė R. B. individualiai įmonei „R.“ (1 t., 50 b. l.). Byloje nenustatyta, kad vairuotojas buvo neblaivus, ar kad vyko ne darbdavio interesais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, kad žalas privalo atlyginti ne kaltinamasis tiesiogiai, o jo tuo metu buvę darbdaviai, t. y. R. B. individuali įmonė „R.“.

Vertinant turtinę R. B. individualios įmonės „R.“ padėtį, konstatuotina, jog žalos atlyginimo aspektu dabartinė finansinė padėtis, kaip teismo posėdyje paminėjo jos atstovė D. B., nėra pakankamai gera, tačiau įmonė vis dar vykdo savo veiklą, nėra iškelta bankroto byla. Taip pat pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas ne vienas, o keli civiliniai ieškiniai, tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti, net ir laikant, kad R. B. individualios įmonės „R.“ dabartinė turtinė padėtis yra pakankamai gera, bei tokią ją prognozuojant ateityje, pagrįstai laikytina, jog visų civilinių ieškinių tenkinimas visa apimtimi taptų logiškai nepaaiškinimai, nepateisimai sunki ir realiai neįgyvendinama finansinė našta. Todėl įvertindamas išdėstytas reikšmingas aplinkybes neturtinės žalos dydžio nustatymui, imant domėn tai, jog padaryta nusikalstama veika, dėl kurios žuvo V. N., veikiant neatsargia kaltės forma, į paties žuvusiojo V. N. neatsakingus veiksmus, siekdamas nukentėjusiosios B. N. ir civilinio atsakovo R. B. individualios įmonės interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo A. S. nusikalstama veika nukentėjusiajai B. N. padarytą neturtinę žalą įvertina 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi 6 252 Lt išmoką neturtinei žalai atlyginti (3 t., 25 b. l.), B. N. priteistina likusi nesumokėta 73 748 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji A. K. civiliniame ieškinyje pažymėjo, kad jai buvo padarytas apysunkis sveikatos sužalojimas, tačiau teismas atkreipia, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog buvo padarytas ne apysunkis (pažymėtina, kad tokio klasifikavimo nėra), o nesunkus sveikatos sutrikdymas. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji A. K. teigė, kad po patirtų sužalojimų bei jų pasekmių tapo invalide (2 t., 164 b. l., 3 t., 132 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos sužalojimo mastas susijęs su autoįvykiu, t. y. specialisto išvada surašyta 2012-10-02 (1 t., 75 b. l.), neįgalumas nukentėjusiajai nustatytas 2012-09-03 (2 t., 167 b. l.). Detaliau aiškinantis duotą specialisto išvadą ir siekiant išsiaiškinti galimus liekamuosius reiškinius, teisme buvo apklaustas ekspertas Jurgis Sakalas, kuris teigė, kad papildyti specialisto išvadą neturi kuo. Paaiškino, kad 60 procentų prarastas darbingumas nėra pagrindas konstatuoti sveikatos sutrikdymą, dažnai vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonės turi lydinčių susirgimų, kurie neturi ryšio su trauma, tačiau tie susirgimai turi ženklią reikšmę nustatant neįgalumą, sprendimas, nustatantis A. K. sveikatos būklę, buvo priimtas atsižvelgiant į jai nustatytą diagnozę, kad galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė jos sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nėra nustatytas tiesioginis ryšys tarp prarasto darbingumo ir patirtos traumos, todėl šios aplinkybės svarbios nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusioji teisme pati teigė, kad pačiai visuomeninių pareigų nesumažėjo, tačiau sumažėjo jos darbo kokybė, visą tai ką patyrė dėl eismo įvykio labai trikdo organizuojant darbą. Byloje nenustatyta, kad dėl jos darbo kokybės suprastėjimo nukentėjusioji būtų gavusi kokių nors drausminių nuobaudų savo darbovietėje, netekusi savo užimamų pareigų ir pan.

Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog nusikalstama veika nukentėjusiajai A. K. fizinė sveikata buvus sutrikdyta nesunkiai, veika padaryta neatsargia kaltės forma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, iš R. B. IĮ „R.“ nukentėjusiosios A. K. naudai priteisiant 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi 2180 Lt išmoką, priteisti likusią nesumokėtą 4820 Lt (3 t., 29 b. l.) sumą neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turtinės žalos

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atveju klausimas, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio, taikytinos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Taigi, pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodytas faktas, jog mirusysis V. N. dirbo, t. y. užsiėmė pagal verslo liudijimą, ir iš to gavo pajamas. Tai patvirtina pateiktos pajamų deklaracijos už 2010 (gautos pajamos 87 370 Lt), 2011 metus (96886 Lt) (2 t., 157-162 b. l.). Teismas sutinka su civilinių atsakovų t. y. draudimo bendrovės atstovo išsakyta pozicija, jog deklaracijoje nurodytos V. N. pajamos nėra jo grynasis pelnas, kadangi logiška, jog vykdant veiklą, šiuo atveju, užsiimant paminklinių akmenų gamyba, pajamoms gauti patiriamos ir būtinosios išlaidos, tokios kaip įrankiai, medžiagos, elektros energija, kuras, amortizacija, patalpų ar aikštelės išlaikymas ir kt. Todėl, nagrinėjamu atveju, negalima visas pagal verslo liudijimą gautas pajamas traktuoti kaip grynąjį pelną. Byloje nustatyta, kad žuvusysis V. N. be pajamų, gautų už individualios veiklos vykdymą, dar iki savo mirties gavo pensiją remiantis Rusijos Federacijos įstatymo „Dėl asmenų, tarnavusių armijoje, vidaus reikalų organuose, valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolės organuose, bausmių vykdymo sistemos organuose ir jų šeimų pensinio aprūpinimo“. T. y. iš žuvusiojo V. N. banko sąskaitos išrašų matyti, kad Rusijos Federacijos įstaigos jis gaudavo 1181,14 - 1293,56 Lt, bei iš valstybinio socialinio draudimo fono – 160,79 Lt (2 t., 137-138 b. l.). Nukentėjusioji V. N. taip pat gavo pensiją, nors ir mažesnę nei jos sutuoktinis, tačiau 2011 m. jos senatvės pensiją sudarė – 595,47 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad žuvusysis V. N. individualią veiklą vykdė 2011 m. kovo – gruodžio mėnesiais, padedamas sutuoktinės B. N.. Tokiu atveju negalima teigti, kad už 2010, 2011 metus pateiktos pajamos yra uždirbtos vien tik V. N., nes verslo liudijime nurodyta, kad jis veikė kartu su sutuoktine (2 t., 140-156 b. l.). Šiuo atveju, be invalidumo/netekto darbingumo pensijos ir pensijos gautos iš Rusijos Federacijos, nėra nustatyta, koks buvo gautas tikrasis V. N. pelnas vykdant individualią veiklą. Be to, nėra nustatyta, kokia dalimi uždirbtas pelnas priklausė žuvusiajam V. N., ir kokia nukentėjusiajai B. N.. Tokiu būdu pažymėtina, kad šeimyninio verslo gaunamos pajamos turėjo būti paskirstomos visiems šeimos nariams, šiuo atveju abiems sutuoktiniams.

Nukentėjusioji teigė, kad V. N. buvęs sveikesnis uždirbdavo pinigus ir ją išlaikydavo. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų grindžiančių B. N. negalią, ligas ir pan., dėl kurių B. N. negali savęs išlaikyti ir nesant sutuoktinio. Atkreiptinas dėmesys, kad dar iki V. N. mirties, pati nukentėjusioji, nors kaip pati teigė, būdama silpnos sveikatos ir galėdama ribotai judėti, vykdė individualią veiklą, t. y. 2012-01-01 iki 2012-02-29, nuo 2012-03-01 iki 2012-03-31, nuo 2012-04-01 iki 2012-04-30, nuo 2012-01-31 padedama sutuoktiniui, V. N. (3 t., 8-11 b. l.). Net ir žuvus sutuoktiniui, nukentėjusioji B. N. ir toliau 2012-08-10-2012-11-10, nuo 2012-11-16 iki 2012-11-18, nuo 2012-11-30 iki 2012-12-02, nuo 2012-12-07 iki 2012-12-09, nuo 2012-12-14 iki 2012-12-16, nuo 2012-12-21 iki 2012-12-23, nuo 2012-12-28 iki 2012-12-30, nuo 2013-04-25 iki 2013-05-31, nuo 2013-06-01 iki 2013-06-30 vykdė individualią veiką (3 t., 12-17, b. l.). Byloje yra pateiktos nukentėjusiosios B. N. pajamų deklaracija už 2012 metus (pažymėtina, kad jos sutuoktinis žuvo 2012-05-15), iš kurios matyti, kad daugiau nei pusę metų nebeturint savo žuvusio vyro, jos pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimus sudarė 80000 Lt (3 t., 196 b. l.). Atsižvelgiant į paskutiniuosius 2012 m. matyti, kad nukentėjusioji, vidutiniškai neatskaičius sąnaudų, kas mėnesį gaudavo 6666,68 Lt pajamų iš veiklos ir 595, 47 Lt senatvės pensiją. Tuo tarpu žuvusysis prieš mirtį gaudavo tik 160,79 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensiją ir iš banko išrašų matyti, kad svyravo nuo 1181,14 Lt – 1293,56 Lt (ankstesniais metais) pavedimus iš Rusijos Federacijos (oficialiai Socialinio aprūpinimo skyriaus pažymoje pažymėta, kad žuvusysis gaudavo 1928,83 Lt). Šiuo atveju, nesant duomenų apie konkrečias pajamas kas mėnesį, gautas vykdant individualią veiklą (t. y. kokios pajamos iki vyro žuvimo ir kokios po) laikytina, kad 2012 m. nukentėjusiosios B. N. vidutinės pajamos kas mėnesį neatskaičius sąnaudų, buvo didesnės už savo sutuoktinį. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pagrindiniu šeimos išlaikytoju šiuo atveju paskutiniu laikotarpiu iki V. N. mirties buvo būtent B. N., jos realios galimybės remti savo sutuoktinį ir šeimą bendrai buvo didesnės, kadangi jos vidutinės pajamos kas mėnesį neatskaičius sąnaudų buvo 6666,68 + 595,47, viso 7262,15, o tuo tarpu V. N. sudarė 1928,83 + 160,79, viso 2089, 62 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinio dalis dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, mokant periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos ieškovei B. N. yra nepagrįsta, todėl atmestina.

Civilinė ieškovė B. N. taip pat prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 500 Lt advokato pagalbai apmokėti (4 t., 4-5 b. l.). Tenkintina ieškinio dalis dėl proceso išlaidų atlyginimo – byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita už teisines paslaugas (4 t., 4-5 b. l.). Kadangi nukentėjusioji B. N. dėl kaltinamojo A. S. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokatą ir turėjo atstovavimo išlaidų, kurios pagrįstos dokumentais ir pripažintinos proceso išlaidomis, jos priteistinos iš A. S..

Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios A. K. gynėjas advokato padėjėjas Mykolas Romeika teigė, jog pripažįsta, kad draudimo bendrovė iš dalies atlygino žalą, iš prašomų 6 064,56 Lt draudimo bendrovė dalį žalos atlygino, dabar prašo 3 660,15 Lt turtinės žalos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Iš pateikto civilinio ieškinio turinio matyti, kad ieškinyje nukentėjusioji teismo prašė priteisti jai 50 000 Lt neturtinės žalos. Savo civiliniame ieškinyje nukentėjusioji neprašė jai priteisti turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybę baigiamųjų kalbų metu išsakytas reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Civilinio atsakovo Europos bendrovė „Ergo Insurance SE“ atstovas advokatas D. S. pateikė prašymą apmokėti jo atstovavimo išlaidas 1600 Lt, jas priteisiant iš nukentėjusiosios B. N.. Iš pateiktos sąskaitos faktūros ir mokėjimo pavedimo (4t.,2-3 b.l.) matyti, jog šias išlaidas Europos bendrovė „Ergo Insurance SE“ advokatui yra apmokėjusi, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 105 straipsnių nuostatos nenumato, jog civilinio atsakovo patirtas išlaidas būtų galima priteisti iš nukentėjusiojo. Todėl šis advokato prašymas netenkintinas.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 123-124 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palinktina nepakeista.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į individualiai įmonei „R.“ į. k. (duomenys neskelbtini) esančios adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai priklausantį turtą:

- priekabą „Solifer Artic 55TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),

- keleivinį automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),

- krovininį automobilį „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)

- IĮ „R.“ turimas banko sąskaitas, esančias AB „Swedbank“: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) - paliktinas iki priteistos nukentėjusiosioms žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu bei 68 straipsniu paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios B. N. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 80000 Lt (aštuoniasdešimties tūkstančių) litų sumai ir priteisti iš R. B. IĮ „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, likusią nesumokėtą 73748 Lt sumą (septyniasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) neturtinės žalos nukentėjusiosios B. N. naudai.

Civilinį ieškinį dalyje dėl 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) proceso išlaidų tenkinti visiškai, ir B. N. patirtas 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) atstovavimo išlaidas priteisti iš A. S..

Nukentėjusiosios B. N. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) litų sumai ir priteisti iš R. B. IĮ „R.“ likusią nesumokėtą 4820 Lt sumą (keturių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimties litų) neturtinės žalos nukentėjusiosios A. K. naudai.

Nukentėjusiosios A. K. baigiamųjų kalbų metu išsakytą reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į individualiai įmonei „R.“ į. k. (duomenys neskelbtini) esančios adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai priklausantį turtą:

- priekabą „Solifer Artic 55TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),

- keleivinį automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),

- krovininį automobilį „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)

- IĮ „R.“ turimas banko sąskaitas, esančias AB „Swedbank“: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) - palikti iki priteistos nukentėjusiosioms žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Kolyčienė