Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turinti vidurinį išsilavinimą, Kauno technologijos universiteto 3 kurso studentas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2016-10-27, apie 20.45 val., Kaune, Kovo 11-os g., vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas Kovo 11-osios g., ties pastatu Nr. 84, kryptimi nuo V. Krėvės prospekto link Taikos prospekto, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, jog nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino savo važiavimo greičio, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per ją iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusio pėsčiojo A. M. ir jį partrenkė. Po eismo įvykio, A. M. dėl daugybinių kūno sužalojimų buvo pristatytas į Kauno klinikų reanimacijos skyrių, kur 2016-10-27, 23.05 val., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-27 vakare, tamsiu paros metu, vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Kovo 11-osios gatve nuo V. Krėvės link Taikos prospekto, maždaug apie 50 km/h greičiu. Priekyje ta pačia kryptimi važiavo juodos spalvos automobilis, šiek tiek kairiau, tačiau į priešingo eismo kryptį išvažiavęs nebuvo. Artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš jį važiavęs automobilis staigiai stabdė, suko į kairę pusę ir nuvažiavo. Tuo pat metu maždaug 5 metrų atstumu nuo savo automobilio važiuojamojoje dalyje iš kairės pusės pamatė pėsčiąjį, kuris svirduliavo, žengė tai į vieną tai į kitą pusę, tada jis stabdė, suko į kairę, tačiau smūgio išvengti nepavyko ir dešine automobilio puse žmogų kliudė. Po smūgio automobilį stabdė, iš inercijos jis sustojo už kokių 10 metrų nuo susidūrimo vietos. Išlipęs bėgo prie pėsčiojo, jį kalbino, tuo pačiu skambino greitajai medicinos pagalbai. Pėsčiasis buvo apsirengęs juoda striuke, mėlynais džinsais, neturėjo atšvaitų. Kad žmogus vėliau mirė, sužinojo tą pačią naktį. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad jis pats pažeidė Kelių eismo taisykles: nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją, važiavo neįsitikinęs, ar pėsčiųjų perėjoje yra žmonių.

Motyvuojamoji dalis

T. P. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.)).

Liudytojas Tomas Juozapavičius, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-27, apie 20.41 val., Kaune, važiavo V. Krėvės prospektu, matė, kad priešingoje eismo kryptyje važiuoja automobiliai. Netikėtai pamatė, kad priešinga kryptimi važiuojančio automobilio šviesos buvo ties kelio viduriu, gal šiek tiek jo važiavimo kryptyje, kažkiek pasuko savo automobilį dešiniau. Tuo pačiu momentu pamatė, kad minėtas automobilis kliudė kažkokį objektą. Prieš tai nematė, kad kažkas būtų ėjęs per gatvę. Kada jau įvyko susidūrimas ir objektas buvo bloškiamas šiek tiek į viršų ir į priekį, tik tuomet, kai minėtas objektas nukrito ant asfalto, pamatė, kad tai buvo sukniubęs žmogus. Nieko nelaukęs stabdė savo automobilį, sustojo dar prieš pėsčiųjų perėją. Išlipo ir skambino pagalbai. Ėjo link minėto žmogaus, matė, kad kelio važiuojamojoje dalyje, kryptimi link Taikos pr., maždaug ties viduriu juostos stovi šviesios spalvos ,,VW Passat“ automobilis, kokiu atstumu automobilis buvo už pėsčiųjų perėjos konkrečiai pasakyti negali. Pėsčiasis gulėjo už jį partrenkusio automobilio galinės dalies, jis buvo nesąmoningas, tačiau kvėpavo, vilkėjo tamsius drabužius, ar jis dėvėjo šviesą atspindinčius elementus neatkreipė dėmesio. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, kelio danga sausa (b.1. 41).

Liudytoja N. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. M. dukra. Apie 2016-10-27 eismo įvykį, kurio metu žuvo jos tėtis, sužinojo iš policijos pareigūno. Žuvus tėčiui rūpinosi jo laidotuvėmis, patyrė turtinę ir neturtinę žalą (b.1. 43).

Liudytoja E. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. M. dukra. 2016-10-27 tėvas buvo jos namuose Taikos pr. 103-14, Kaune, jis apie 15val. Tėvas jau buvo išgėręs, jos namuose jis dar išgėrė kelis gurkšnius alaus. Apie 20 val. tėvas išėjo, kiek minėjo, ėjo į savo namus. Apie eismo įvykį, kurio metu žuvo jos tėtis, sužinojo iš savo sesers K. M.. Žuvus tėčiui kartu su savo seserimis K. M. bei N. D. rūpinosi laidotuvėmis, patyrė turtinę ir neturtinę žalą (b. 1. 47).

Liudytoja K. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. M. dukra. Apie eismo įvykį, kurio metu žuvo tėtis, sužinojo iš savo sesers N. D.. Žuvus tėčiui, kartu su savo seserimis E. M. bei N. D. rūpinosi jo laidotuvėmis, patyrė turtinę ir neturtinę žalą (b.l. 52).

Iš 2016-10-31 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1088/2016(02) nustatyta, kad A. M. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybiniais odos nubrozdinimais veide ir kakle, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje rankoje ir abiejose kojose, daugybiniais abipusiais dubens kaulų bei dešinio šlaunikaulio skeveldriniu lūžimais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į skilvelius, kepenų plyšimu, dešinio inksto sumušimu (b.l. 72-76).

Iš 2016-10-16 testo alkoholiui kvito nustatyta, kad T. P. 2016-10-16, 21.13 val. buvo blaivus (0,00 promilės) (b.l. 81).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. P. padarius eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad T. P. automobiliu ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per ją iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusio pėsčiojo A. M., jį partrenkė ir mirtinai sužalojo. Esant priežastiniam ryšiui tarp T. P. veiksmų pažeidus Kelių eismo taisyklių 30 punkto (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus ir kilusių padarinių – pėsčiojo A. M. žūties, T. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

T. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. P. paaiškino, kad nukentėjusiųjų N. D., E. M. ir K. M. atsiprašė, atlygino joms padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas nukentėjusiųjų N. D., E. M. ir K. M. prašymas, kuriuo jos patvirtino, kad kaltinamasis jų atsiprašė, atlygino joms padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jos su kaltinamuoju susitaikė ir pretenzijų jam neturi bei neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta (b.l. 120, 131-136).

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

T. P. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiosiomis N. D., E. M., K. M. susitaikė. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis yra Kauno technologijos universiteto 3 kurso studentas, teigiamai charakterizuojamas mokymosi įstaigos dekano (b.l. 137), savo elgesį dėl eismo įvykio vertina kritiškai, išgyvena dėl kilusių pasekmių. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog T. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosiomis N. D., E. M., K. M.. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas ir laiduotojos G. P. prašymas atleisti kaltinamąjį T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, įvertinęs BK 40 straipsnio 1-3 dalyse keliamus reikalavimus atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatuoja, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos T. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, už jį laiduojant jo mamai G. P., tačiau atsižvelgiant į bylos pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo nuoširdų atsiprašymą bei faktinį susitaikymą su nukentėjusiosiomis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslingiau taikyti BK 38 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Sprendžiant dėl BK 68 straipsnio (uždraudimas naudotis specialia teise) taikymo, teismas pažymi, kad T. P. eismo įvykį, kurio metu žuvo pėsčiasis, sukėlė būdamas blaivus (b.l. 81), veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, o ne tyčia, iki įvykio iš viso nebuvo pažeidęs Kelių eismo taisyklių (b.l. 83), šiuo metu studijuodamas Kaune, dažnai grįžta pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), padeda jiems ūkio darbuose, dėl ko jam reikalinga turėti teisę vairuoti Kelių eismo transporto priemones. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad paliekant T. P. teisę vairuoti Kelių eismo transporto priemones, teisingumo principas nebus pažeistas.

Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, T. P. skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.), nustatant įmokos dydžio vidurkį – 15 MGL (564,90 eurų).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiomis N. D., E. M., K. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (564,90 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per du mėnesius į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Nesumokėjus įmokos per nustatytą terminą, ji išieškoma priverstinai.

Kardomosios priemonės T. P. neskirti.

Išaiškinti T. P., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.