Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš M. B. E. Š. naudai priteista 2 503,39 Eur turtinei ir 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė R. Š., vykdžiusią savo tarnybos pareigas, t. y. 2015 m. gruodžio 26 d. apie 01.40 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Šiaulių profesinio rengimo centro Buitinių paslaugų skyriaus bendrabučio, esančio Vilniaus g. 27B, Šiauliuose, fojė, turėdamas tikslą sutrukdyti sargei R. Š. neleisti jam būti bendrabutyje ir neleisti jai iškviesti policiją, pasivijęs R. Š. antro aukšto koridoriuje sudavė jai kumščiu vieną kartą į kairės akies sritį, apglėbė rankomis, nustūmė į pirmo aukšto laukiamąjį, kur agresyviai ją laikė, po to nukentėjusiąją pakėlė nuo žemės ir užnešė laiptais, pernešė pirmo aukšto laiptinės aikštelę ir tyčia nustūmė nuo laiptų link atsarginio išėjimo durų, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke – nosies srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies odenoje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje su aplinkine poodine kraujosruva, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje momeninėje – smilkininėje srityje, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio, pleištakaulio, akytkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės momeninės – smilkininės skilčių sferiniame paviršiuje, dešinės smilkininės smegenų skilties pamatinio paviršiaus sumušimą, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu. 2015 m. gruodžio 26 d. apie 01.40 val. R. Š. įvykio vietoje nuo galvos sužalojimų visumos mirė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendį: pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo kaltės pripažinimas buvo formalus, ir prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad nusikaltimą jis padarė, tik sulaukęs pilnametystės, augo vaikų globos namuose. Todėl iš karto po įvykio nesuprato bei nesuvokė skaudžių pasekmių, kurias sukėlė jo veiksmai. Tačiau teisminio tyrimo pabaigoje nuteistasis pripažino savo kaltę pilnai ir nuoširdžiai gailėjosi.

Be to, nuteistasis nurodo, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jis mokėsi Šiaulių profesinio rengimo centre, charakterizuojamas teigiamai, t. y. kaip drausmingas, nekonfliktuojantis su mokytojais, aktyviai dalyvaujantis bendrabučio šventėse bei sportinėse varžybose mokinys. Šios aplinkybės sudaro pagrindą paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę. M. B. manymu, taip jis greičiau atlygintų jam priteistą nusikaltimu padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, tai lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis įnešė savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą, kad būtų priimtas teisingas sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201/2007).

Nagrinėjamu atveju BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos nebuvo nustatytos, todėl, priešingai nei teigiama apelianto skunde, apygardos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino M. B. atsakomybę lengvinančia.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. B. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs. Apeliantas, apklaustas iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino (2 t., 87-88 b. l.). Antrosios apklausos metu M. B. savo kaltę pripažino iš dalies (patvirtino, kad nukentėjusiąją nustūmė nuo laiptų, tačiau neigė sudavęs jai smūgius), nuoširdžiai gailėjosi (2 t., 90-92 b. l.). Tačiau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paneigė šiuo savo parodymus ir siekdamas pateisinti savo parodymų pakeitimą bei sušvelninti baudžiamąją atsakomybę teigė patyręs psichologinį spaudimą ikiteisminiame tyrime atliekamų apklausų metu (2 t., 95-97 b. l.). Ši aplinkybė išnagrinėjus baudžiamąją bylą nepasitvirtino. Vėlesnėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu M. B. vėl pakeitė savo poziciją, t. y. pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, išskyrus smūgių sudavimo aplinkybę (2 t., 101-103 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis tvirtino, kad nukentėjusioji pati prarado pusiausvyrą, todėl nukrito nuo laiptų (3 t., 92-93 b. l.). Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas davė nenuoseklius ir tik iš dalies teisingus parodymus. Todėl nėra pagrindo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Pagal baudžiamosios teisės doktriną skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis M. B., būdamas jauno amžiaus, padarė labai sunkų nusikaltimą. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, M. B., padaręs BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., 179-190 b. l.). Administracine tvarka apeliantas nebaustas (2 t., 193 b. l.), mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre (2 t., 199 b. l.). Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai kaip stropus, draugiškas, nekonfliktiškas, mandagus mokinys. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, šią aplinkybę įvertino. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad buvo užfiksuoti M. B. bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai (2 t., 200 b. l.). Be to, nusikaltimą M. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą bei vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai paskyrė nuteistajam M. B. bausmę, mažesnę už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos vidurkį. Aplinkybė, kad paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistasis galėtų greičiau atlyginti jam priteistą nusikaltimu padarytą žalą, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimą, sukėlusį neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį, nėra akivaizdžiai per griežta ar neteisinga.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.