Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vyrokas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vyrokas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1303-565/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vyrokas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui, tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Geotechnikos grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kranai“, uždarajai akcinei bendrovei „VMRC“, uždarajai akcinei bendrovei „Novaka“, uždarajai akcinei bendrovei „Perdanga“ dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo, nuostolių ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas UAB „Vyrokas“ padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo UAB „Vyrokas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovas prašo sustabdyti atsakovo AB SEB banko inicijuotas priverstinio skolos išieškojimo procedūras ieškovo atžvilgiu, vykdomas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 16 d. nutartį Nr. 1675, 1771/2012 ir 2012 m. kovo 19 d. nutartį Nr. 1675, 1771KT/2012 bei AB SEB banko 2012 m. kovo 8 d. įspėjimą Nr. 01.10.02-1532 dėl įspėjimo įteikimo. Ieškovas nurodo, kad šioje teismo apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje nesustabdžius ieškovo UAB „Vyrokas“ atžvilgiu pradėtų priverstinio skolos, kurios dydis - 24 594 581,46 Lt, išieškojimo procedūrų, ieškovo pagrindinė piniginė prievolė pasibaigtų ją priverstinai įvykdžius ne ginčo tvarka, o tai galėtų lemti ieškovui neigiamas pasekmes - jeigu Lietuvos apeliacinio teismo priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje būtų palankus ieškovui, ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti be pagrindo už perleistą įkeistą turtą gautas lėšas, tačiau negrįžtamai prarastų nuosavybės teisę į įkeistą turtą, kuris būtų parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims. Ieškovas pažymi, kad pagal kreditavimo sutartį suteikiamas kreditas yra išskirtinai skirtas finansuoti pastato, kuris tuo pačiu yra įkeistas atsakovui, statybai, o ieškovui praradus nuosavybės teisę į šį pastatą, ieškovui suteikto kredito nebūtų galima tikslingai panaudoti, būtų skaičiuojamos palūkanos bei kiti mokesčiai, kas pažeistų ieškovo interesus ir lemtų kreditavimo sutarties neįvykdymą. Ieškovo teigimu, siekiant, kad esant priimtam ieškovui palankiam teismo sprendimui ieškovo teisės nebūtų labiau suvaržytos negu yra dabar, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, laikantis ekonomiškumo principo bei siekiant išvengti bylos šalių atgręžtinio prievolių vienas kitam vykdymo, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo inicijuotų priverstinio skolos išieškojimo procedūrų ieškovo atžvilgiu sustabdymas visai 24 594 581,46 Lt skolos sumai (kredito likutis, palūkanos, delspinigiai, baudos, įsipareigojimo mokesčiai) bei žyminio mokesčio išlaidoms ir įspėjimo įteikimo išlaidoms.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka yra papildoma (akcesorinė) prievolė. Jeigu kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, visi su pagrindine ir papildoma prievolėmis susiję klausimai nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, o bylą nagrinėjantis teismas gali sustabdyti hipotekos procedūras, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, todėl teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas.

Kaip minėta, byloje yra ginčijamas ieškovo UAB Vyrokas“ ir atsakovo AB SEB banko 2005 m. sausio 12 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 1460506010067-05 nutraukimas. Minėtos sutarties vykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Į bylą pateikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 1675, 1771/2012 patvirtina, kad yra pradėti išieškojimo veiksmai pagal CPK 558 straipsnio pirmąją dalį, t.y. nutarta areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą – 4003,20 kv. m. ploto požeminį parkingą, unikalus Nr. 4400-0509-0493, esantį Konstitucijos pr. 15, Vilnius, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vyrokas“, uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti; išaiškinti daikto savininkui, kad areštavus įkeistą turtą, jis netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę; įspėti skolininką (įkeisto daikto savininkę) UAB „Vyrokas“, kad negrąžinus skolos, t. y. pagal kreditavimo sutartį Nr. 1460506010067-05 24 594 581,46 Lt bei 139,20 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 10,00 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų per vieną mėnesį, nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti; paaiškinti kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto turto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeisto turto savininkui) dienos negrąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. 1675, 1771KT/2012 buvo ištaisyti rašymo apsirikimai, nurodant, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 16 d. nutarties Nr. 1675,1771/2012 aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytas rašymo apsirikimas, ištaisant: „«...nekilnojamąjį daiktą – 6366,51 kv. m. ploto gyvenamąjį, namą, unikalus Nr. 4400-0509-0493, esantį Konstitucijos pr. 15, Vilnius...»“.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad nagrinėjamu atveju taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo veiksmų sustabdymas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nesustabdžius ieškovo UAB „Vyrokas“ atžvilgiu pradėtų priverstinio skolos išieškojimo procedūrų, ieškovo pagrindinė piniginė prievolė pasibaigtų ją priverstinai įvykdžius ne ginčo tvarka, o jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje būtų nuspręsta, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė su ieškovu 2005 m. sausio 12 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1460506010067-05, ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti be pagrindo už perleistą įkeistą turtą gautas lėšas, tačiau prarastų nuosavybės teisę į įkeistą turtą, kuris būtų parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas ir sustabdytinos priverstinio skolos išieškojimo procedūros ieškovo UAB „Vyrokas“ atžvilgiu, vykdomos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 16 d. nutartį Nr. 1675, 1771/2012, kurios rašymo apsirikimai buvo ištaisyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. 1675, 1771KT/2012.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147 straipsniais,

nutaria:

Ieškovo UAB „Vyrokas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo procedūras ieškovo UAB „Vyrokas“ atžvilgiu, vykdomas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. kovo 16 d. nutartį Nr. 1675, 1771/2012, kurios rašymo apsirikimai buvo ištaisyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. 1675, 1771KT/2012.