Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Nutarimas) I. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2025 m. spalio 19 d. apie 19 val. savo sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus nepilnamečio sūnaus D. P. akivaizdoje, tikrintis girtumą (neblaivumą) atsisakė. Taip pat Nutarime nustatyta, kad sodo namelis akivaizdžiai nepritaikytas gyvenimui, visur betvarkė, tvyrojo aitrus benzino kvapas, kūrenosi metalinė krosnelė, o atvykus priešgaisrinės apsaugos pareigūnams, I. P. jų neįsileido, duris atidarė tik tuomet, kai priešgaisrinės apsaugos pareigūnai daužė langą. Nepilnametis D. P. išgyveno didelį stresą, buvo išsigandęs, verkė, kvėpavo toksišku benzino kvapu, jis paimtas iš neblaivios motinos (I. P.), nustatytas vaiko apsaugos poreikis. I. P., vartodama alkoholinius gėrimus ir neįsileisdama į sodo namelį priešgaisrinės apsaugos pareigūnų, rodė nederamą pavyzdį savo sūnui D. P., neužtikrino jam saugios aplinkos, neapsaugojo nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, t. y. tokiu būdu I. P. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą I. P. paskirtas įspėjimas.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Institucijos Nutarimas. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Nutarimas paliktinas nepakeistu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai

3. I. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Institucijos Nutarimą bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutartį ir jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina, nes I. P. inkriminuoti veiksmai nėra susiję su tėvų valdžios nepanaudojimu ar panaudojimu, todėl nėra ir galimas asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Tiek Institucijos Nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nenurodoma, kad I. P. vaikas (sūnus) buvo neprižiūrimas, neprižiūrėtas, o nepilnamečiui vaikui stresas, išgąstis ir šokas buvo sukelti neadekvačių gaisrinės pareigūnų veiksmų daužiant langą, neegzistuojant jokiam realiam gaisro pavojui. I. P. teigimu, ji, neįsileisdama gaisrinės pareigūnų, siekė apsaugoti vaiką nuo neigiamo poveikio, o neva jos alkoholio vartojimas vaiko akivaizdoje nėra pagrįstas (įrodytas) jokiais leistinais įrodymais. Taip pat skundžiamoje nutartyje nepagrįstai toleruotas Institucijos Nutarimo teiginys apie neva nuodingą benzino kvapą, sklindantį nuo benzino talpos ir kuris neva kenksmingas vaiko sveikatai. Be to, (duomenys neskelbtini) vaikas nėra pajėgus suprasti suaugusiems asmenims suprantamų teiginių apie neigiamo pavyzdžio rodymą, priešingai, šiuo atveju sūnus girdėjo būtent gaisrininkų keliamą triukšmą, daužiamo lango triukšmą, dėl to ir patyrė stresą (apsišlapino) šiais gaisrininkų veiksmais. Apylinkės teismas visiškai neargumentavo ir net neužsiminė apie skunde nurodytus argumentus, kad Institucijos Nutarimas buvo grindžiamas neleistinais įrodymais, t. y. aplinkybės, nesant šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tarnybinių pranešimų, liudytojų, nukentėjusiojo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, negali būti nustatomos kitais įrodymais (duomenimis) – kitokiais dokumentais, vaiko situacijos vertinimo sprendimu, vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa ir panašiai.

4. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ir Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma I. P. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutartį palikti galioti nepakeistą, kadangi apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų ir tai patvirtinančių įrodymų, jog skundžiama nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta. Institucijos vertinimu, Nutarime nurodyti konkretūs administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. atlikti veiksmai ir konkrečios teisės normos, kurias ji pažeidė, t. y. vartodama alkoholinius gėrimus nepilnamečio vaiko akivaizdoje, neįsileisdama priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų, administracinėn atsakomybėn patraukta I. P. neužtikrino sūnui saugios aplinkos, neapsaugojo nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, todėl veikė priešingai vaiko interesams. Be to, visų neigiamų pasekmių buvo galima išvengti, jeigu I. P. būtų geranoriškai vykdžiusi priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų (pareigūnų) nurodymus, todėl nepilnamečio vaiko išgąstis, patirtas stresas bei kiti neigiami padariniai buvo įtakoti būtent pačios kaltais veiksmais, o pats administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. neblaivumas yra visiškai įrodytas šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų (įrodymų) visuma.

III. Teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina ne tik priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje pagrįstumą, tačiau kartu ir procesinio sprendimo teisėtumą. Be kita ko, ANK 641 straipsnyje taip pat nustatyta analogiška imperatyvi procesinė taisyklė, jog (apylinkės) teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Akcentuotina tai, kad ANK 639 straipsnyje nustatyta, jog skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje (past. – ANK 640–643 straipsniuose). Susipažinus ir išanalizavus ANK XXXVI skyriuje įstatymų leidėjo nustatytas teisės normas matyti, kad jos nereglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme instituto (past. – skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose), todėl turi būti vadovaujamasi ANK XXXV skyriaus nuostatomis.

7. ANK 630 straipsnio („Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme“) 1 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Pažymėtina, kad tik tokiu atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka; be kita ko, administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai (administracinėn atsakomybėn traukiamas) asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

8. Iš Vilniaus apygardos teismui pateiktos rašytinės administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis buvo priimta I. P. skundą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad apylinkės teismui gavus administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. skundą dėl Institucijos Nutarimo, buvo paskirtas nagrinėjimo laikas ir vieta žodinio proceso tvarka, o būtent: (duomenys neskelbtini) (b. l. 1, 38, 40), tačiau šis teismo posėdis buvo atšauktas dėl teisėjo ligos (b. l. 64, 66). Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad derinant sekančio teismo posėdžio laiką ir vietą, buvo priimtas jokiais argumentais nemotyvuotas procesinis sprendimas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti (duomenys neskelbtini), tačiau ne žodinio, o jau būtent rašytinio proceso tvarka (b. l. 67, 69).

9. Kaip jau minėta, ANK imperatyviai nustato, kad tik tokiu atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad apylinkės teismas I. P. skundą rašytinio proceso tvarka galėjo nagrinėti ne išimtinai savo iniciatyva (nuožiūra) (past. – procesinis sprendimas nagrinėti skundą rašytinio proceso tvarka absoliučiai nemotyvuotas ir nėra visiškai aišku dėl kokių konkrečių motyvų (priežasčių) tai buvo padaryta), o tik tokiu atveju, jeigu į žodinį bylos nagrinėjimą nebūtų atvykęs nė vienas proceso dalyvis, t. y. laikantis griežtai įstatymų leidėjo nustatytų proceso taisyklių. Kaip minėta, pirmasis teismo posėdis neįvyko ne dėl proceso dalyvių kaltės (neatvykimo be pateisinamų priežasčių), o būtent dėl teismo, kadangi susirgo teisėjas, todėl negalėjo būti priimtas nemotyvuotas sprendimas pereiti į rašytinį bylos nagrinėjimo procesą. Be to, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje net nėra nurodytos jokios priežastys ir pats sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kaip to imperatyviai reikalaujama ANK 630 straipsnio 3 dalyje, t. y. apie tai, dėl kokių priežasčių byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, visiškai nepasisakyta. Taip pat byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukta I. P. pripažintų savo kaltę (priešingai, prašoma jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti) dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir atskiru pareiškimu būtų prašiusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėti būtent rašytinio proceso tvarka, t. y. nenustatyta ir kita alternatyvi sąlyga, kuriai egzistuojant, būtų galimas skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka.

10. Sutiktina, kad rašytinis procesas yra galimas tais atvejais, kai apylinkės teismas nagrinėja skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose, tačiau tam preciziškai turi būti išpildytos įstatymų leidėjo aiškiai bei konkrečiai ANK nustatytos sąlygos, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl tuo pačiu nepagrįstai suvaržytos ir I. P. procesinės teisės, kas laikytina procesiniu pažeidimu. Apygardos teismas nustatytus procesinius pažeidimus vertina kaip esminius, todėl negali daryti išvados, jog tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėtas I. P. skundas dėl Institucijos Nutarimo, šių pažeidimų nėra galimybės ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina, o administracinio nusižengimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti skundą iš naujo, nes skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, kaip to reikalauja ANK imperatyvai, t. y. apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta procesine prasme. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apygardos teismo procesiniu sprendimu administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, nėra teisinio pagrindo šiuo metu iš esmės atsakinėti į apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytus argumentus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti bylą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėti administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.