Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas V. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159² straipsnio 9 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teisme 2015 m. sausio 30 d. nagrinėjimui gauta iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje šios institucijos Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė Dalia Praniulienė 2015 m. sausio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J., 090462-10670, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159² straipsnio 9 dalį, t.y. už tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. gruodžio 15-17 dienomis nustatė, kad statytojas V. J. kapitališkai remontuoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone: prie pastato įrengiami laiptai į rūsį su 4,80 m. ilgio, 1,66 m pločio, 0,44 m aukščio prieduobe; pastato viduje išgriauta 0,6 m storio plytų mūro laikančiųjų sienų, angų plotis 3,10 m, aukštis – 3,30 m; virš šios angos sumontuota metalinė sija. Pastato bendras plotas 232,52 m², pastatas yra V. buv.dvaro sodybos komplekso dalis – rūmų pastatas, dvaro sodyba registruota Kultūros vertybių registre (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), jai taikomi LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai. LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kultūros paveldo statiniai priskiriami ypatingiems statiniams. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktui ir atsižvelgiant į tai, kad pastate išgriauta dalis vidinių laikančiųjų sienų, atliekami statybos darbai priskiriami statinio statybos rūšiai – statinio kapitaliniam remontui. Pareigūnė protokole nurodė, kad šiais savo veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 28 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 1.1 papunktį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159² straipsnio 9 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir bylos medžiagos trūkumų pašalinimo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str.1 d. nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra protokolo ir bylos medžiagos esminių trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, ne kartą yra pabrėžęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 260 str. 1 d.), administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos visos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatydami pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (šiuo atveju teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 str.). Pareiga įrodyti asmens padarytą pažeidimą tenka institucijai, o ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. Beje, kaip ne kartą yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, - iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Be to, kaltinimas negali būti grindžiamas spėjimais ir/ar prielaidomis.

Iš teismui perduotos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei V. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159² straipsnio 9 dalį, negalima daryti vienareikšmės išvados apie jo galimai padarytą šį teisės pažeidimą, nes bylos medžiagos faktinės aplinkybės neatitinka protokole nurodytos veikos kvalifikacijos. Pareigūnė V. J. veiką kvalifikavo pagal ATPK 159² straipsnio 9 dalį, kur numatyta, kad asmeniui kyla administracinė atsakomybė už ypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą, o iš protokole nurodytos pažeidimo esmės (suformuluoto kaltinimo) matyti, kad ypatingu statiniu V. J. remontuojamą daugiabutį namą priskiria būtent dėl to, kad šis pastatas yra kultūros paveldo statinys (Statybos įstatymo 2 str. 3 d.), t.y. protokole nurodo, jog pastatas yra V. buv.dvaro sodybos komplekso dalis – rūmų pastatas, dvaro sodyba registruota Kultūros vertybių registre (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), jai taikomi LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai, o dėl V. J. atliekamų statybos darbų rūšies statybos darbus priskiria statinio kapitaliniam remontui (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 p). Aplinkybes, nurodančias, jog V. J. remontuojamas pastatas yra V. buv.dvaro sodybos komplekso dalis – rūmų pastatas, dvaro sodyba registruota Kultūros vertybių registre (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), iš esmės patvirtina byloje esantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio 2014-12-31 raštas (atsakymas protokolą surašiusiai institucijai) su jo priedu – išrašu iš LR kultūros vertybių registro. Tačiau tiek minėtame rašte, tiek pačios pareigūnės protokole nurodyti duomenys, kad šiam pastatui taikomi LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai, suponuoja išvadą, jog šį gyvenamąjį namą remontuojant turi būti laikomasi atitinkamų teisinės apsaugos normų dėl kultūros paveldo objektų tvarkybos ir pan. Be to, pastarosios aplinkybės - remontuojamam pastatui esant kultūros paveldo statiniu, šiuo atveju keičia V. J. veikos kvalifikaciją. Būtent Lietuvos Respublikos ATPK 159² straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė asmenims už ypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, pajūrio juostoje arba kultūros paveldo statinio savavališką kapitalinį remontą.

Pažeidimo esmė - pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. Administracinė byla Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos). Todėl atkreiptinas protokolą surašiusios pareigūnės dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Šiuo atveju V. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluota pažeidimo esmė neatitinka nurodytos veikos kvalifikacijos – ATPK 159² straipsnio 9 dalies, nes, kaip minėta, tokiu atveju, kaip ir šiuo pareigūnės nurodomu atveju, jo veika atitiktų ATPK 159² straipsnio 11 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius, nes, remiantis tyrimo metu nustatytais duomenimis, tame tarpe ir byloje esančiu 2015-01-09 surašytu savavališkos statybos aktu Nr. SSA-60-150109-00002 versijos Nr. 2, galimai yra vykdomas kultūros paveldo statinio savavališkas kapitalinis remontas. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotų kaltinimų, t.y. tiek pažeidimo sudėties elementų, tiek įvardijamos pažeistosios teisės normos konstatavimo prasme, apimtyje, o kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka protokole nurodomos veikos kvalifikacijos, taip pat nenurodyta, kokios galimai LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo normos yra pažeistos (dėl objekto esant kultūros paveldo statiniu), todėl konstatuotina, kad teismui perduotoje administracinio teisės pažeidimo byloje V. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, jam pareikštas kaltinimas netikslus, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos ATPK straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo bei teisėtumo principas (ATPK 7 str.), o taip pat ir staigmenų negalimumo procese principas.

Byloje pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. paaiškinimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, nes jis surašytas ne lietuvių kalba, vertimas į lietuvių kalbą nepridėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 253 straipsnis, reglamentuojantis administracinių teisės pažeidimų bylų proceso kalbą, inter alia nustato, jog procesas vyksta lietuvių kalba (ATPK 253 str. 1 d.), o organas (pareigūnas), įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi teisę nuspręsti pridėti prie bylos ne lietuvių kalba surašytus dokumentus, tačiau tokiu atveju, nagrinėjant bylą, jeigu prireikia, turi būti užtikrintas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą. Be to, kaip minėta, ATPK 256 straipsnis, įtvirtinantis įrodymų sampratą, jų nustatymo priemones, įrodymų rinkimo subjektus, įpareigoja institucijos, renkančios įrodymus ir surašančios administracinius teisės pažeidimo protokolus, pareigūnus, pateikti būtent kokybiškus ar įstatymo reikalavimus atitinkančius įrodymus, tame tarpe ir išverstus į lietuvių kalbą, kuriuos organui, nagrinėjančiam bylą, privalu įvertinti, kuris turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi, remiantis paminėtų teisės normų analize, akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi atitikti Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtintus reikalavimus, tame tarpe ir įstatymų normas dėl bylos dokumentų formos bei turinio. Todėl institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J., privalo pateikti teismui šio asmens paaiškinimo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog teismui perduotoje nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byloje V. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas netinkamai, protokolo ir medžiagos trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas V. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159² straipsnio 9 dalį, gražintina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 284 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas V. J. pagal Lietuvos Respublikos 159² straipsnio 9 dalį, grąžinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui teisingam protokolo surašymui ir bylos medžiagos trūkumams ištaisyti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.