- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-1565-538/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10497-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, suinteresuoti asmenys A. B., antstolė Brigita Tamkevičienė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Giedrius Jonauskas kreipėsi į teismą dėl 424 Lt vykdymo išlaidų priteisimo. Nurodė, kad vykdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00522 dėl 583,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. B., o išieškotoja antstolė B. Tamkevičienė. Nurodė, kad skola išieškota iš skolininko A. B. pensijos, tačiau liko neapmokėtos 424 Lt vykdymo išlaidos. Siūlymas susimokėti 424 Lt vykdymo išlaidų skolininkui buvo išsiųstas registruotu laišku.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-18 nutartimi pareiškimą atmetė. Nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukkcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 33 punkte yra nustatyta, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolis G. Jonauskas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti jam 424 Lt vykdymo išlaidų iš skolininko A. B.. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktą. Nesivadovavo Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktu, kuris nustato, kad visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko pagal šioje Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Skirtumas tarp išieškotojo apmokėtų ir šioje Instrukcijoje nustatytų vykdymo išlaidų dydžių išieškomas antstoliui. Jei išieškotojas neapmokėjo visų vykdymo išlaidų, tai antstolis neapmokėtas vykdymo išlaidas išieško iš skolininko. Nesutinka su teismo motyvu, kad pateikiant kitam antstoliui vykdyti teismo nutartį, būtų užtikrintas nesibaigiantis procesas, kuris didintų vykdymo išlaidas. Taip pat teismas neįvertino, kad jeigu antstolis bus priverstas pats išsiieškoti vykdymo išlaidas, tai pažeistų ne tik antstolio interesus, bet ir bendruosius teisės principus.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis vykdė vykdomąją bylą Nr. 0091/09/00522 dėl 583,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos antstolės B. Tamkevičienės naudai. Antstolis vykdomąją bylą užbaigė, tačiau skolininkė iki šiol vykdymo išlaidų nesumokėjo. Antstolis G. Jonauskas kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas jo pareiškimą atmetė. Apeliantas atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad vykdymo išlaidos išieškomos išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte nustatyta, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidos išieškomos išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Ši nuostata reiškia, kad vykdymo išlaidas gali išsiieškoti ne antstolis, o išieškotojas, t. y. šiuo atveju antstolė B. Tamkevičienė. Vertinant šią nuostatą priešingai, vykdymo procesas niekada nesibaigtų ir skolininkui nepagrįstai tektų mokėti didesnę vykdymo išlaidų sumą. Vadovaujantis LR CPK 610 str. įvykdžius sprendimą vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. LR CPK 611 str. 1 d. nustato, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje LR CPK 593 str. nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 p. antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Darytina išvada, kad jokia nauja byla neužvedama ir vykdomieji raštai neišduodami. Tos pačios Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 p. aiškiai nurodo, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos. Akivaizdu, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta antstolio teisė, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo.
Nagrinėjamu atveju antstolė B. Tamkevičienė, pati turėdama valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti vykdomuosius dokumentus, negalėjo kreiptis į kitą antstolį dėl jai priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju antstolis G. Jonauskas, turėdamas analogiškus įgaliojimus ir išmanydamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, privalėjo įvertinti šias aplinkybes ir atsisakyti priimti vykdyti antstolės B. Tamkevičienės pateiktą vykdomąjį raštą Nr. P2-4265-255/2009. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikiant kitam antstoliui vykdyti teismo nutartį, kuria buvo patikrintas ir patvirtintas išlaidų dydis, būtų užtikrintas nesibaigiantis procesas, kuris didintų vykdymo išlaidas, pažeistų ne tik skolininko interesus, bet ir bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, iškreiptų vykdymo procesą reglamentuojančių normų esmę bei prasmę bei sukurtų absurdišką situaciją, kadangi skolininkui savo noru nesumokėjus sprendimų vykdymo išlaidų, antstoliui pačiam jų neišieškant ir antstoliams vis kreipiantis vienas į kitą dėl priteistų vykdymo išlaidų priteisimo, sprendimo vykdymo išlaidos ne tik žymiai viršytų visus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus dydžius, bet ir nepateisinamai užvilkintų procesą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje situacijoje antstolis G. Jonauskas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.