Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi O. C. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo O. C. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2013 m. sausio 14 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje bei dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 13 d. nutarimo atmesti prašymą atlikti papildomus veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 222 str. 1 d. Tyrimas buvo pradėtas gavus O. C. 2008 m. lapkričio 4 d. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad jis ir UAB „X“ sudarė darbų rangos sutartį, pagal kurią UAB „x“ jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype turėjo pastatyti namą. O. C. per kelis kartus davė grynus pinigus UAB „x“ atstovams, tačiau jų gavimas UAB „x“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduotas. Pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 str. 1 d., 300 str., 22 str. 182 str. 2 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras 2013 m. sausio 14 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr.06-1-00104-08, konstatavus, kad nepadaryta veika numatyta BK 222 str. 1 d.

2013 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje gautas O. C. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2013 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti ankščiau paminėtą nutarimą ir atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras 2013 m. kovo 13 d. nutarimu O. C. skundą atmetė, nurodydamas, kad byloje nėra jokių rašytinių dokumentų dėl darbų atlikimo, byloje nėra duomenų apie O. C. ir UAB „x“ vadovų susitarimą dėl ankščiau paminėtos pirties statybos.

2013 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė O. C. skundą dėl 2013 m. sausio 14 d. bei 2013 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimų. Nurodydamas, kad atlikto ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo tinkamai patikrinta, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi reikalingiausi procesiniai veiksmai bei surinkta pakankamai duomenų procesiniam sprendimui

priimti. Nurodė, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, leidžiančių kategoriškai teigti, jog santykiai tarp pareiškėjo ir UAB „x“ nebuvo tvarkingai įforminti dokumentais, byloje nėra dokumentų įrodančių nei darbų atlikimą nei jų perdavimą priėmimą, arba tokie dokumentai yra nepasirašyti, nėra dokumentų įrodančių mokėjimus už atliktus darbus. Nurodė, jog byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

O. C. prieštarauja apylinkės teismo padarytai išvadai, kad tarp jo ir UAB „x“ susiklostė civilinio pobūdžio ginčas. Pažymi, kad išrodymų visuma esanti byloje, leidžia daryti išvadas, kad UAB „x“ darbuotojai veikė neteisėtai ir nesąžiningai, kadangi jie slėpė atliktus darbus, nemokėjo mokesčių valstybei ir pan.

Skunde pareiškėjas taip pat nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. betonas, kurį atvežė R. Š. buvo panaudotas pirtyje (duomenys neskelbtini)., nustatydamas, kad pagal sudarytą sąmatą jo buvo atvežta ženkliai per mažai. O. C. pažymi, kad pirties objekte buvo paskaičiuotas 12 kub.m. reikalingas betono kiekis, tačiau atvežta tik 2 kub.m. betono. Nurodo, jog apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad betono kiekis buvo paskaičiuotas su atramine siena, o ji nebuvo padaryta, todėl jai padaryti ir buvo atvežtas būtent toks kiekis betono.

Savo skunde O. C. nesutinka su apylinkės teismo nuomone dėl rostverkų įrengimo darbų vertinimo. Pareiškėjo nuomone, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl atvežto betono kiekio Mickūnuose, kadangi byloje nėra duomenų, kiek jo buvo faktiškai išnaudota šiame objekte. Nurodo, kad UAB „x“ darbuotojai dėl šio fakto nebuvo apklausti.

Motyvuojamoji dalis

O. C. skundas atmestinas.

BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 212 str. 2 p. nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas, kai jo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Išanalizavus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas išsamiai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes ir išnaudojus visus įmanomus ikiteisminiam tyrimui turinčių reikšmę duomenų rinkimo būdus. Sutiktina su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorų bei apylinkės teismo teisėjos padaryta išvada, jog esant prieštaringiems duomenims apie atliktus O. C. mokėjimus už UAB „x“ atliktus darbus ir nesant objektyvių duomenų apie tai, kad O. C. už UAB „x“ atliktus darbus būtų sumokėjęs daugiau nei bankiniu pavedimu į UAB „x“ bankinę sąskaitą pervestu 6000 litų, kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems objektyviems duomenims paneigiant O. C. teiginius apie UAB „„x“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas gautas pinigines lėšas bei atliktus darbus, ūkinės veiklos specialistams UAB „x“ veikloje nenustačius pažeidimų, sukeliančių BK 222 str. numatytas pasekmes, ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos turi būti nutrauktas, nesant padarytai veikai, numatytai BK 222 str. 1 d.

Nors pareiškėjas savo skunde teigia, kad UAB „x“ veikė neteisėtai, kad slėpė atliktus darbus, kurie neatsispindėjo jų finansinėje ataskaitoje, nemokėjo mokesčių valstybei, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai bei byloje esančios medžiagos nepakanka patvirtinti šiuos pareiškėjo teiginius. O. C. teigimu, jis UAB „x“ atstovams per kelis kartus už savo gyvenamojo namo statybos darbus sumokėjo 66 600 Lt, iš kurių vieną kartą pinigus bankiniu pavedimu sumokėjo jo žmona G. K. ir vieną kartą jo nurodymu jo pažįstamas A. S.. Šį faktą ikiteisminio bylos tyrimo metu patvirtino ir G. K. bei A. S.. Tuo tarpu UAB „x“ atstovai M.V. M. bei R. M. nurodė grynųjų pinigų iš ankščiau paminėtų asmenų negavę, o už gyvenamojo namo statybas G. K. bankiniu pavedimu buvo sumokėtas tik 6 000 Lt avansinis mokestis. Ikiteisminio tyrimo metu siekiant pašalinti prieštaravimus tarp M.V. M., R. M., O. C., G. K. ir A. S. buvo atliktos akistatos, tačiau parodymų prieštaravimų pašalinti nepavyko, todėl jie pagrįstai buvo įvertinti kitų surinktų duomenų kontekste.

Pažymėtina ir tai, kad ankščiau paminėtuose prokurorų bei teismo sprendimuose teisingai vertinti A. S. parodymai apie tai, kad jis duodamas parodymus nenurodė kurio UAB „x“ darbuotojo akivaizdoje buvo sumokėti grynieji pinigai R. M.. Tuo labiau, kad visi UAB „x“ darbuotojai, kurie būdavo įmonės ofise, t.y. A. A., B. J. ir M.V. M. kategoriškai paneigė buvus grynųjų pinigų perdavimo faktus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįstas ir O. C. teiginys, jog jis 7000 Lt grynais pinigais perdavė M.V. M., o kadangi pastarasis šį faktą kategoriškai neigia, šio fakto nei patvirtinti nei paneigti nėra galimybės.

Kita vertus, specialistai atlikę UAB „x“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, patvirtino, kad G. K. į UAB „x“ sąskaitą pervesti 6000 Lt įtraukti į įmonės apskaitą, todėl pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „x“ buhalterinės apskaitos dokumentus atsakomybė pagal BK 222 str. UAB „x“ vadovams nekyla.

Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog UAB „x“ apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, kadangi vykdė statybos darbus kitame jo sklype esančioje pirtyje, tačiau šių darbų į buhalterinę apskaitą neįtraukė, neatitinka objektyvios tiesos. Ikiteisminio bylos tyrimo metu pats O. C. parodė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2008 m. rugsėjo 3 d. jis konkrečiai su A. A. žodžiu susitarė dėl kai kurių darbų, kurie bus atliekami dar viename jo statybos objekte, t.y. jo pirties statybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo numatyti darbų rangos sutartyje su UAB „x“ (t.3, b.l.68-70). Tokiu būdu, vertinant O. C. parodymus, pagrįstai atsižvelgta į tai, jog objektyvių duomenų leidžiančių, pagrįstai tvirtinti, kad UAB „x“ atliko darbus žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Pažymėtina, kad O. C. šiuo konkrečiu atveju dėl statybos darbų tarėsi su A. A. veikusi savarankiškai, o ne UAB „x“ vardu, be to, pareiškėjas net negali įvardinti ar pirties statybos darbus atliko UAB „x“ darbuotojai ar kiti asmenys. Vertinant aptartų duomenų visumą pareiškėjo skundo argumentai, kad teismas neišanalizavo visų įrodymų susijusių su pirties statybos darbais, kad apylinkės teismas nutartyje nurodė sąskaitas faktūras, kurios nebuvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu, atmestinos kaip nepagrįstos, kadangi apylinkės teismas pakankamai išsamiai išdėstė byloje nustatytas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino.

Pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų liudijančių, kad A. S. bei T. S., kurie buvo UAB „x“ darbuotojai, atliko betonavimo darbus jo statomoje pirtyje bei gyvenamojo namo statybos objekte. Patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad T. S. UAB „x" darbuotoju buvo nuo 2003 m. liepos 31 d. iki 2006 m. rugsėjo 8 d., o brolis A. S. UAB „x" darbuotojas buvo nuo 2003 m. spalio 13 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. (t.5, b.1.6-9). Apklaustas liudytoju T. S. paneigė jog atliko kokius nors statybų darbus (duomenys neskelbtini). Be to, nurodė, kad tiek jis, tiek jo brolis nuo 2007 metų iki 2008 m. spalio mėn. dirbo UAB „x1" (t.5, b.1.14-16) iš Sodros duomenų esančių byloje taip pat matyti, kad tiek T. S., tiek A. S. nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2008 m. spalio 10 d. dirbo UAB „x1“ (t.5,b.l.6-9). Tokiu būdu, pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti duomenys, todėl sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad remiantis byloje esamais duomenimis negalima kategoriškai teigti, jog UAB „x“ atliko pirties bei gyvenamojo namo statybos darbus.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl atvežto betono kiekio prie gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini) kadangi byloje nėra duomenų, kiek jo buvo faktiškai išnaudota šiame objekte, kad UAB „x“ darbuotojai dėl šio fakto nebuvo apklausti. Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas betoną vežęs vairuotojas R. Š. nurodė, kad neprisimena, į kokį konkrečiai objektą nuvežė krovinį, apklausoje šis liudytojas negalėjo patvirtinti, ar tarp statybos objektų į kuriuos veždavo statybines medžiagas buvo ir pareiškėjo gyvenamojo namo objektas esantis Mickūnuose (t.4, b.l.83-84). O. C. skundo argumentas, kad UAB „x“ darbuotojai nebuvo apklausti dėl šio fakto konstatuotina, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms byloje padaryti.

Nors pareiškėjas savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų esančių tarp jo, T. J., A. A. bei UAB „x“ direktoriaus parodymų, nenustatė kitų esminių aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „x“ neatliko nurodytų darbų, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas išsamiai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes ir išnaudojus visus įmanomus ikiteisminiam tyrimui turinčių reikšmę duomenų rinkimo būdus.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog UAB „x“ veiksmuose yra nusikaltimo požymių numatytų BK 182 str., 300 str. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad tarp pareiškėjo ir UAB „x“ visiškai ar nevisiškai neatsiskaityta pagal rangos sutartį, šiuo metu vyksta ginčas civilinio proceso tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2-3433-820/2013). Duomenų, kad pareiškėjas atsikaitė su UAB „x“ ir bendrovė aiškiai nepagrįstai kreipėsi su ieškiniu į teismą, byloje nėra. Byloje nėra dokumentų akivaizdžiai patvirtinančių, jog pareiškėjas atsiskaitė už suteiktas paslaugas, išskyrus 6000 Lt mokestį, byloje nėra duomenų, jog O. C. yra sumokėjęs rangovui jo nurodytą 66 600 Lt sumą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „x“ darbuotojų veiksmuose yra BK 182 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Abejonių, kad tarp O. C. ir UAB „x“ vyko statybos darbų rangos santykiai, nėra, tačiau koks šių santykių pobūdis ir apimtis pagal byloje esančius duomenis neįmanoma nustatyti, kaip neįmanoma pašalinti ir prieštaravimus atsiradusius tarp liudytojų parodymų.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 str. pažymėtina, kad šiame straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, sukalstojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė panaudojo ar realizavo. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „x“ klastojo mokestines deklaracijas, tačiau patikrinus byloje esančią medžiagą, tokių duomenų nenustatyta.

Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad nepadaryta veika, numatyta BK 222 str. 1 d., 182 str., 300 str.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad naikinti 2013 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

O. C. skundą atmesti ir palikti galioti 2013 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.