Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam gali būti paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės, R. P. gynėjai advokatei Alyvdai Rimai Medišauskinei, jo šeimos nariui ir artimajam giminaičiui – mamai I. P.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymą R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam 1994 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam Prancūzų g. 68-79, Kaune, kuris 2014 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pripažintas riboto pakaltinamumo būsenos padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, R. P. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre. 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 7 d., 2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. liepos 17 d., 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimis R. P. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo terminas. 2020 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, gavus VšĮ Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio Psichikos sveikatos centro išvadą, R. P. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pakeičiant jos rūšį ir paskiriant stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2019 m. lapkričio 29 d. apie 15.00 val. prie prekybos ir laisvalaikio centro „Akropolis“, esančio adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, išėjimo į Griunvaldo gatvę, po to, kai matant pašaliniams asmenims asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, įžūliai prikibo ir tyčia įspyrė R. A. į nugarą, veikdamas kartu su juo, viešoje vietoje, prie pastato, esančio Miško g. 15, Kaune, pargriautam nuo smūgio R. A. tyčia be priežasties pašalinių žmonių akivaizdoje, spyrė ne mažiau kaip septynis kartus į nugaros sritį, sukeldamas R. A. fizinį skausmą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

R. P. įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, teismo psichiatro eksperto paaiškinimai, ekspertizės aktas bei kiti rašytiniai įrodymai, ištirti teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjusysis R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pasklidus kalboms, kad jis prie savęs turi didelę pinigų sumą, R. P. ir su juo kartu buvę asmenys pradėjo „kaulyti“ pinigų. Viskas prasidėjo „Akropolio“ aikštelėje, prie Griunvaldo įėjimo. Įvykyje dalyvavo R., H., kitų asmenų vardų nežino. R. P. iš pradžių nieko nedarė, H. jam (nukentėjusiajam) įspyrė į nugarą, o po to pasivijęs, trenkė kumščiu. Nuo smūgio parkritus ant žemės, R. P. jam (nukentėjusiajam) spyrė daugiau nei septynis kartus. Kiek kartų spyrė, atsimena, nes juto kiekvieną smūgį. Draugai pasakojo, kad R. P. buvo girtas, bet jis įvykio metu to nepastebėjo. Viskas vyko pašalinių asmenų akivaizdoje, atbėgo kareiviai ir nuvijo smurtautojus. Jam „Akropolio“ apsauginiai sakė, kad R. P. yra nestabilios psichikos.

Teismo psichiatras ekspertas Sigitas Simanauskas apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyboje, Kauno 1-ajame teismo psichiatrijos skyriuje 2020 m. liepos mėnesį R. P. buvo atlikta ambulatorinė ekspertizė. Ekspertizė buvo atliekama ne pirmą kartą, skyriuje yra visi R. P. medicininiai dokumentai. R. P. nuo 1998 m. lankosi pas psichiatrus, daug kartų yra gulėjęs psichiatrinėse ligoninėse, jam konstatuotas intelekto defektas, kuris praktiškai yra ribinis tarp vidutinio ir lengvo. Nustatomas vidutinis protinis atsilikimas. 2020 m. kovo mėnesį VšĮ Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio psichiatrai kreipėsi į teismą, kad R. P. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės būtų pakeistos iš ambulatorinio stebėjimo į stacionarinį stebėjimą – rekomenduota taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. R. P. diagnozuotas vidutinio laipsnio intelekto sutrikimas ir pripažįstama, kad jis negalėjo suprasti savo nusikalstamų veiksmų, negali savo veiksmų suprasti ir šiuo metu, todėl rekomenduoja jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dėl intelekto defekto negali būti pagerėjimo, todėl ir šiuo metu gydytojų rekomendacija nesikeičia – R. P. negali dalyvauti teismo posėdžiuose. R. P. yra nekritiškas savo būklei ir savo poelgiams, lengvabūdiškas, turi elgesio sutrikimų. Ambulatorinis gydymas neduoda efekto, nes buvo gydymo režimo pažeidimų. Tikimasi, kad R. P. elgesį pavyks pakoreguoti taikant stacionarinį gydymą. R. P. vykdo nusikalstamas veikas, jis yra socialiai pavojingas, todėl yra būtina taikyti stacionarinį gydymą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Č. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo R. A. mama. Žino, kad sūnus dažnai lankosi „Akropolyje“, kur susitinka su bendraamžiais. Ji apie įvykį žino – sūnus jai paskambino ir pranešė, kad yra sumuštas ir išvežtas į klinikas. Apie įvykį žino tiek, kiek pasakojo sūnus. Be to, sūnus rodė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas įvykio fragmentas. Rokas jai nepasakojo, kas jam sudavė, jo dabartinių draugų ji nepažįsta. Po įvykio sūnui grįžus iš ligoninės galvos srityje buvo matyti didelis gumbas, kraujosruvų nesimatė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad ji yra greitosios slaugytoja. Gavo iškvietimą, kad netoli „Akropolio“ prie „Karaliaus Mindaugo“ profesinės mokyklos užpultas žmogus. Nuvyko gana greitai. Atvykus jaunas vaikinas gulėjo ant sankryžos kampo, buvo subėgę daug žmonių. Nukentėjusysis skundėsi galvos skausmu ir mirgėjimu akyse. Sakė, kad užpuolė iš matymo pažįstami jaunuoliai, kad spyrė jam ir jis nugriuvo. Nukentėjusįjį mobilizavo, pasiguldė ir nuvežė į klinikas. Dėl paciento būklės prisimena, kad kraujo ir hematomų nesimatė, buvo matyti paraudimas. Nukentėjusiojo būklė buvo stabili, pavojaus gyvybei nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu R. P. mama I. P. paaiškino, kad ji apie įvykį sužinojo, kai buvo iškviesta į policiją. Sūnui buvo ligos paūmėjimas, kilo problemų dėl jo elgesio – tokie paūmėjimo laikotarpiai būna kartą per dvejus metus. Pablogėjimai periodiškai kartojasi. Nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. sūnus gydomas Rokiškyje – ji sutiko su priverstiniu stacionariniu gydymu, nes jau nebesusitvarkė su sūnumi, nepadėjo net vartojami vaistai. Gydymas sūnui padeda. Ji su sūnumi nuolat bendrauja telefonu – iš šių pokalbių ir sprendžia apie jo būklės pagerėjimą. Bendrauja ir su sūnaus gydytojais. Gydytojai sako, kad viskas gerai. Ji nenorėtų, kad gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje būtų tęsiamas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. Z. parodė, kad matė, kaip gatvėje buvo užpultas vaikinas. Buvo apie 15.00 val., važiavo iš tarnybos namo, Miško ir Gedimino g. sankryžoje norėjo sukti į kairę, kai pastebėjo besistumdančius moksleivius. Pamatęs, kad vienas iš vaikinų pakritęs ant žemės, o kiti jį spardo, išlipo iš automobilio. Vaikinai nubėgo link „Akropolio“, tada atvyko greitoji pagalba ir policija. Įvykyje dalyvavo 3 ar 4 asmenys, vienas kurių buvo nukentėjusysis. Nukentėjusysis tikrai buvo sužalotas, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę, sakė, kad jam skauda petį. Nukentėjusiojo galva buvo ant kelio, pusė jo kūno buvo ant kelio, suteikė jam pirmąją pagalbą, nejudino jo ir laukė, kol atvyks greitoji. Greitoji atvažiavo per 2-3 min. Buvo prieblanda, pradėjo temti, todėl asmenų veidų neįsiminė. Aiškiai matė pargriuvusį spardomą nukentėjusįjį. Smurtavo mažiausiai 2 asmenys, kiti 2 stovėjo per kelis metrus.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo E. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2020 m. sausio 2 d. liudytojo apklausos protokole (1 t., b. l. 113-116) užfiksuoti liudytojo E. Z. parodymai apie tai, kad 2019 m. lapkričio 29 d. apie 15.00 val. jis važiavo automobiliu Gedimino gatve ir ruošėsi sukti į Miško gatvę. Važiuojant pamatė ant gatvės kampo, t. y. ant Gedimino ir Miško gatvių kampo, besimušančius penkis vaikinus. Iš pradžių pagalvojo, kad vaikinai juokaudami stumdosi, tačiau įsižiūrėjęs geriau pamatė, kad vienas vaikinas gulėjo ant grindinio ir vienas vaikinas jį spardė kojomis, kiek matė, spyrė ne mažiau tris kartus į galvos sritį (pakaušį). Taip pat greta matė stovinčius tris vaikinus, kurie stebėjo konfliktą. Tuomet jis sustabdė savo automobilį ir išlipęs ėjo skirti konfliktuojančių asmenų, tačiau minėti keturi vaikinai perbėgo į gatvės kitą pusę ir Gedimino gatve nubėgo link „Akropolio“. Negali pasakyti, ar vaikinai pamatę jį pabėgo, ar jie jau ruošėsi bėgti, bet jis nespėjo jiems nieko pasakyti ir jie pabėgo. Kiek pamena, vaikinai vilkėjo tamsius rūbus, buvo su kuprinėmis, tačiau jis vaikinų veidų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Vaikinams pabėgus, jis priėjo prie vaikino, gulinčio ant grindinio, matė, kad veidas nekruvinas, tačiau nosies viduje buvo susikaupusio kraujo. Vaikino paklausė, kaip jis jaučiasi, ar sąmoningas, jis atsakė, kad viską skauda. Liepė vaikinui nejudėti, pasakė, kad netrukus atvyks greitoji. Kas iškvietė policiją ir greitąją, jis nematė, greičiausiai pro šalį ėję pašaliniai asmenys. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji, kurie išsivežė sumuštą vaikiną.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. Z. patvirtino jų teisingumą. Liudytojo teigimu, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė visas aplinkybes, nei teisiamojo posėdžio metu.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju H. K. parodė, kad pažįsta R. P. – su juo susipažino „Akropolyje“. R. P. yra pažįstamas, tačiau su juo nebendrauja. Jam žinoma aplinkybė, kad R. P. sumušė R. A.. Jis su R. P. buvo kartu „Akropolio“ kieme, su jais buvo ir nukentėjusysis. R. P. įspyrė nukentėjusiajam į nugarą. Jis nežino, kuo viskas baigėsi, nes iš ten išėjo, o paskui jį nubėgo ir R.. Aplink buvo pašalinių žmonių, buvo praeivių, kiek pamena, kažkas filmavo. Konfliktas vyko tarp jo (liudytojo) ir R., o R. P. tiesiog atėjo, pasakė „už draugus reikia stovėti“ ir spyrė R.. Dėl byloje esančių foto nuotraukų (2 t., b. l. 66–68) liudytojas parodė, kad tai yra įvykio metu darytas vaizdo įrašas, o foto nuotraukose yra užfiksuota, kaip jis (liudytojas) suduoda nukentėjusiajam. Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis nubėgo, o R. spyrė R.. Nukentėjusysis nugriuvo nuo jo (liudytojo) smūgio. Kai R. spyrė, nukentėjusysis jau buvo nugriuvęs.

2020 m. kovo 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. A. atpažino R. P. kaip asmenį, jam žinomą ir pareiškime minimą vaikiną, vardu ,,R.“, kuris jam gulint ant žemės šalia Miško g. 15, Kaune, esančio pastato, spyrė ne mažiau kaip septynis kartus į nugaros sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Minėtą vaikiną atpažįsta iš stambios ilgos nosies, barzdos, rudos spalvos trumpų plaukų bei iš atmintyje išlikusių jo išorinių požymių (1 t., b. l. 52–54).

2019 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Miško g. 15, Kaune, apžiūra. Matomas trijų aukštų raudonos spalvos plytų pastatas, nuo gatvės pusės matomas užrašas ,,Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centras“. Prie pastato matomas pėsčiųjų takas, kurio danga betoninės plytelės. Toliau matoma Miško gatvė ir stovintys automobiliai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 26–31).

2020 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, apžiūra (1 t., b. l. 32–37).

2020 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota kompaktinėje plokštelėje „Extreme CD 700 MB 80 min“ esančios vaizdo medžiagos peržiūra. Kompaktinėje plokštelėje yra failas, pavadinimu „video-1578592768.mp4“. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „video-1578592768.mp4“, įrašo trukmė 00:04 sekundės. Įraše matosi vaikinas, kuris atrodo apie 20 metų amžiaus, ilgesnių tamsios spalvos plaukų, vilkintis pusilge juodos spalvos striuke, mūvintis džinsines kelnes, avintis tamsios spalvos sportiniais batais – vaikinas atpažįstamas kaip R. A.. Taip pat matyti kitas vaikinas, kuris yra tamsios spalvos trumpai kirptais plaukais, vilkintis pilkos spalvos striuke su gobtuvu, mūvi juodos spalvos kelnes, su einančiomis trimis juodomis juostelėmis, avi baltos spalvos sportiniais batais. Įrašė matosi, kaip R. A. stovi atkišęs rankas priešais save ir saugosi nuo smūgio, o kitas vaikinas prieina ir atsistojęs kovinėje pozoje suduoda vieną smūgį R. A. į veido sritį. R. A. pargriūva ant grindinio, o minėtas vaikinas atsitraukia nuo jo (1 t., b. l. 62–69).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. liepos 23 – 2020 m. rugsėjo 9 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-406/2020 nurodyta, kad R. P. konstatuojamas Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1), psichikos sutrikimas konstatuojamas nuo 1998 m.; R. P. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, negali ir šiuo metu; R. P. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje; R. P. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose (2 t., b. l. 86–90).

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad R. P. 2019 m. lapkričio 29 d. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad R. P. viešoje vietoje – netoli prekybos centro „Akropolis“, prie pastato Miško g. 15, Kaune, praeivių akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu spyrimu nukentėjusiajam į nugarą ne mažiau septynių kartų, kai nukentėjusysis buvo nugriuvęs nuo kito asmens jam suduoto smūgio, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu elgesiu R. P. šokiravo bei išgąsdino aplinkinius (liudytoju apklaustas E. Z. parodė, jog nutraukė savo kelionę automobiliu namo, kad galėtų padėti mušamam nukentėjusiajam, suteikti jam pagalbą, liudytoju apklaustas H. K. patvirtino, kad įvykį matė pašaliniai asmenys, aplinkinius šokiravusį įvykį kažkas net nufilmavo). Dėl kaltinamojo veiksmų kilo padarinių – pažeista viešoji tvarka, pažemintas nukentėjusiojo orumas, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Šios aplinkybės įrodytos ne tik jau minėtų E. Z. bei H. K., bet ir kitų liudytojų parodymais, įvykio vaizdo įrašu, kurio peržiūra užfiksuota 2020 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 62–69), 2019 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis (1 t., b. l. 26–37). Kad minėtus veiksmu atliko būtent R. P. patvirtina liudytojo H. K. parodymai, o taip pat 2020 m. kovo 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys, jog nukentėjusysis R. A. atpažino R. P. kaip asmenį, jam žinomą ir pareiškime minimą vaikiną, vardu ,,Romka“, kuris nukentėjusiajam gulint ant žemės šalia Miško g. 15, Kaune, esančio pastato, spyrė ne mažiau kaip septynis kartus į nugaros sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 52–54).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėties, numatytos BK 284 straipsnyje, objektyvioji pusė, esanti R. P. veikoje, visiškai įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. liepos 23 – 2020 m. rugsėjo 9 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-406/2020 nurodoma, kad atlikus šią ekspertizę R. P. konstatuotas Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1), psichikos sutrikimas konstatuojamas nuo 1998 m.; R. P. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, negali ir šiuo metu; R. P. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje; R. P. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose (2 t., b. l. 86–90)

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis teismas konstatuoja, kad dėl psichinės ligos R. P. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 284 straipsnyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką R. P. padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo veiksmuose nėra kaltės.

Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. P. yra nepakaltinamas ir yra pavojingas visuomenei. Teismo posėdyje apklaustas teismo psichiatras ekspertas Sigitas Simanauskas nurodė, kad R. P. yra socialiai pavojingas, visiškai nekritiškas savo elgesiui, todėl jam yra būtina toliau taikyti stacionarinį gydymą specializuotoje gydymo įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pažymėtina, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teismui pateiktame 2021 m. sausio 8 d. rašte nurodoma, kad šioje ligoninėje nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. gydomo R. P. psichikos būklė, elgesys gerėja, tačiau bus rekomenduojama priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti (2 t., b. l. 156). Atsižvelgiant į R. P. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga ir toliau taikyti teismo psichiatrų ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje gydymo įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

R. P. gynėja savo baigiamojoje kalboje prašė teismo priverčiamosios medicinos priemonės jos ginamajam netaikyti, kadangi 2020 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi R. P. jau yra paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nesutikdamas su tokia gynėjos pozicija teismas pažymi, kad BPK 403 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kokią nutartį gali priimti teismas išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo – pateikiamas baigtinis galimų priimti nutarčių sąrašas. BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad jeigu įrodyta, jog asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, teismas priima nutartį taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę.

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad R. P. šiuo metu yra gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 156–157) panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400-405 straipsniais, 440 straipsniu bei BK 98 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad R. P. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir taikyti R. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Panaikinti R. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 156–157).

Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.