Telšių apylinkės teismo įsakymas

2019-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-441-344/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
1-441-344/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21993-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-441-344/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21993-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2019 m. gegužės 26 d., apie 11.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (neblaivumą nusistatyti atsisakė), žodinio konflikto metu sudavė medine lazda į įvairias kūno vietas nemažiau kaip penkis smūgius, nemažiau kaip keturis kartus spyrė koja į įvairias kūno vietas bei pešė už plaukų G. J., taip smurtaudama G. J. sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji, kaltinamoji A. Š. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad nuo psichikos ir priklausomybės ligų nesigydo, tik lankosi pas psichologą dėl savo asmeninių reikalų. G. J. yra jos krikštamotė, jos mamos sesuo. Kadangi G. J. suklastojo dokumentus ir paveldėjo močiutės sodybą, tarp jų kyla nesutarimai dėl turto ir palikimo. 2019 m. gegužės 26 d. ji buvo sodyboje, tvarkėsi, buvo blaivi, todėl atsisakė nusistatyti neblaivumą. Netrukus, gal apie 13-14 val. atvyko G. J. su pussesere K. P. ir vyriškiu. Atvykusi, pradėjo su ja konfliktuoti, rodyti agresiją. G. J. ją mušė, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Pripažįsta, kad trenkė krikštamotei lazda ir sulaužė akinius. Visus veiksmus darė tik gindamasi. Tetą buvo parvertusi ant žemės, galėjo trenkti 2-3 kartus lazda, ar spyrė, nepamena. Konflikto metu pati teta ją puolė, vadindama keiksmažodžiais. Įvertinusi realią situaciją, manydama, kad jai kils grėsmė, trenkė tetai lazda. Atsisakė nusistatyti neblaivumą, nes manė, kad nereikia, nes tuo metu nevairavo automobilio. G. J. mušėsi rankomis, o tuo metu tas atvykęs vyriškis ją laikė, o teta ją mušė rankomis, braižė akis. Mano, kad tuo metu galėjo tetai įspirti. Konfliktas truko apie 20 minučių. Gynėsi prieš keturis asmenis, kurie su ja konfliktavo. Prisipažino, kad sudavė G. J. lazda ir spyrė kojomis. Patvirtina, kad sudavė kelis smūgius, gal du kartus, o koja galėjo spirti irgi kelis kartus, neskaičiavo savo smūgių (b. l. 53–54).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. Š. kaltė be jos pačios prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 26 d., 11.30 val., jai paskambino sesuo A. D. ir pasakė, kad dukterėčia A. Š. išlaužė ūkinio pastato duris ir veža daiktus į kiemą. Tai sužinojusi pasikvietė dukterėčią K. S. ir kolegą A. J.. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad namo kieme vaikšto A. Š. ir geria degtinę. Pastaroji pradėjo koneveikti necenzūriniais žodžiais ją ir kitus atvykusius. Įėjus į kiemą, A. Š. puolė ją medine lazda, sudavė ja į įvairias kūno vietas nemažiau kaip penkis smūgius, nemažiau kaip keturis kartus spyrė koja į įvairias kūno vietas bei paėmusi už plaukų juos pešė. Dėl tokių A. Š. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Konflikto metu A. Š. sulaužė jos akinius, kurių vertė 120 eurų. A. Š. reiškia pretenzijas į minėtą turtą, nurodydama, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis turtas priklauso jai. A. Š. minėtame name yra gyvenusi kartu su ja, jos keli daiktai yra palikę šiame name, tačiau po motinos A. D. mirties, visi vaikai, kurių yra šeši, nusprendė, kad visą turtą tvarkys ji. A. Š. yra sesers M. D. dukra. Mano, kad A. Š. serga psichine liga, nes ji dažnai elgiasi neadekvačiai (b. l. 15–19).

2019 m. gegužės 26 d. informaciniame pranešime ROIK Nr. 0119000264786 užfiksuota, kad pranešėja pranešė, jog dvi moterys mušasi pagaliais su giminaite, kuri nori patekti į namus (b. l. 10–14).

2019 m. gegužės 26 d. fotolentelėje Nr. 1 užfiksuotas namo, esančio Mažeikių r., Gyvolių k., Virvytės g. 16, bendras vaizdas, apgadintos durys, prieangio bendras vaizdas, sulaužyti akiniai ir medinės lazdos (b. l. 20–23).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios A. Š. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, neneigė, kad tyčia G. J. sudavė medine lazda į įvairias kūno vietas nemažiau kaip penkis smūgius, nemažiau kaip keturis kartus spyrė koja į įvairias kūno vietas bei pešė už plaukų. Kaltinamosios duoti parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie patvirtina kaltinamosios kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu gautus įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių dėl minėtų įrodymų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė būdama neblaivi. Atsisakymas pasitikrinti blaivumą nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas kaltinamajam skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji A. Š. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. darydama nusikalstamą veiką suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos atliekamų veiksmų (smūgių nukentėjusiajai) gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 37), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 38–39), į psichiatrinio ir priklausomybės lygų įskaitą neįrašyta (b. l. 43), bedarbė (b. l. 40–41).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą, kaltinamosios asmenybę, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajai paskiriant viešuosius darbus (BK 46 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pripažino savo kaltę, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu) (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 26 d., 13.00 val., iki 2019 m. gegužės 27 d., 14.20 val. (b. l. 55–56, 58) – 2 (dvi) dienos, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms, ir laikytina, kad A. Š. yra atlikusi 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

2019 m. gegužės 27 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 59-60).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lazdą bei sudaužytus akinius, kurie pagal kvitą Nr. 003027 saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate (b. l. 31–32), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini kaip neturinčius materialinės vertės.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems mėnesiams), įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 26 d., 13.00 val., iki 2019 m. gegužės 27 d., 14.20 val., ir laikyti, kad A. Š. yra atlikusi 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lazdą bei sudaužytus akinius, kvito Nr. 003027 pagrindu saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti kaip neturinčius materialinės vertės.

Išaiškinti A. Š., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. Š., kad, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajai A. Š., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Kaltinamajai išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėja Edita Gailienė