- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-15
- Bylos Nr.
- 2-784/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-1799-560/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, atlyginimo už atliktus statybos darbus ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ieškovas UAB „Jondras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, atlyginimo už atliktus statybos darbus ir nuostolių priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Jondras“ taip pat prašė atidėti 39 960 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad nors šiais metais jis dirba pelningai, tačiau dėl apyvartinių lėšų trūkumo susidarė sunkumai atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad dalis ieškovo skolininkų yra valstybinio valdymo institucijos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovo UAB „Jondras“ prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino ir nustatė ieškovui terminą iki 2010 m. gruodžio 27 d. sumokėti 39 960 Lt dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Teismas nutartyje nurodė, jog iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas dirba pelningai, t.y. gauna 2 698 658 Lt pelną, kuris sudaro didesnę sumą, nei mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (2 678 195 Lt). Teismas nustatė, kad ieškovas turi apyvartinių lėšų, kuriomis disponuoja, o paskutiniais duomenimis šioje sąskaitoje esantis piniginių lėšų likutis sudaro 29 483,56 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog įmonės turinė padėtis yra tokia prasta, kad nepaisant gaunamo2 698 658 Lt pelno, 6 130 684 Lt turimo turto ir tik 2 678 195 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų, ieškovas neturi piniginių lėšų 39 960 Lt dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis neturi jokių kitų banko sąskaitų, išskyrus vienintelę nurodytą teismui, esančią AB SEB banke. Ieškovo pateikto pardavimų sąrašo pagrindu teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. ieškovas pardavė prekių už 237 556,42 Lt, tačiau sąskaitos, esančios AB SEB banke, išraše neatsispindi nei viena sumos už šiuos pardavimus gavimas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų visumos, leidžiančios visapusiškai ir objektyviai įvertinti tikrąją ieškovo finansinę padėtį ir nustatyti, kad ieškinio padavimo momentu jis iš tikrųjų neturėjo galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl ieškovas neįrodė vienos iš aplinkybių, kuri sudarytų pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, egzistavimo. Dėl šios priežasties dėl kitos aplinkybės - ieškovo sunkios finansinės padėties iš esmės pagerėjimo per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu, teismas nepasisakė.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Jondras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą: atidėti ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo civilinėje byloje.
1. Teismui konstatavus, kad ieškovas galėjo pateikti, tačiau nepateikė visų reikalingų įrodymų, patvirtinančių jo prastą finansinę padėtį, jis privalėjo nustatyti ieškovui terminą prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą trūkumams pašalinti - pateikti trūkstamus įrodymus, reikalingus ieškovo turtinei padėčiai įvertinti. Ieškovo pateikiami papildomi įrodymai, pagrindžiantys jo turtinę padėtį ir negalėjimą sumokėti žyminį mokestį ieškinio padavimo teismui momentu, yra priimtini ir įvertintini.
2. Teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad ieškovas neturi ir šiuo metu negali įgyti apyvartinių lėšų, reikalingų sumokėti net 39 960 Lt dydžio žyminį mokestį. Visas ieškovo turtas yra areštuotas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. gautą pelną ir įplaukas už pardavimus laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. teismas be pagrindo palaikė ieškovo apyvartinėmis lėšomis. Ieškovas neturi laisvų apyvartinių lėšų, o gautos piniginės lėšos iš karto panaudojamos būtiniausioms įmonės realios veiklos reikmėms (darbuotojų atlyginimams išmokėti). Daugiau sąskaitų bankuose ieškovas neturi, pateikti visų bankų sąskaitų ir juose esančių lėšų išrašų objektyviai neįmanoma, ieškovo sąskaita Swedbanke yra tuščia. 2010 m. gruodžio 21 d. įmonė yra skolinga darbuotojams 2 763,68 Lt. Sumos, skirtos apmokėti skolas Sodrai, rezervuotos ieškovo banko sąskaitoje nuo 2009 m. gruodžio 23 d., iš viso skola Sodrai 2010 m. gruodžio 21 d. sudaro 41 090,71 Lt. Ieškovo einamoji skola mokestinėms įmokoms valstybei ir savivaldybėms padengti 2010 m. gruodžio 21 d. sudaro 59 465,71 Lt. Šių įmokų sumokėjimas yra būtinas ir siekiant pašalinti mokumo problemas, kurios konstatuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1690/2010, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartis ir pirmosios instancijos teismui klausimas dėl bankroto bylos UAB „Jondras“ iškėlimo perduotas nagrinėti iš naujo.
3. Teismas nevertino įrodymų aplinkybių, kurios patvirtina geras ieškovo ūkinės-komercinės veiklos perspektyvas ir galimybę sumokėti žyminį mokestį teismo sprendimo priėmimo metu. Užsakovai atsiskaito su ieškovu, juo sudaromos ir jam pavedamos vykdyti sutartys, kas patvirtina, jog ieškovo sunki finansinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (CPK 84 str.). Teigia, kad didžiąją turto dalį sudaro investicijos į ilgalaikį materialų turtą: nebaigtą statybą, kurią ginčijamų sutarčių pagrindu atsakovas yra įsiregistravęs savo nuosavybėn. Į statybas ieškovas investavo daugiau nei tris milijonus litų, kuriuos neteisėtai pasisavino atsakovas, sukeldamas nuostolius ir veiklos sunkumus. Nuo nagrinėjimo ginčo išsprendimo ir priklauso tolimesnis ieškovo egzistavimo ir veiklos likimas.
4. Netenkinus ieškovo prašymo, būtų pažeistos jo konstitucinės teisės į realią teisminę gynybą ir sudarytos prielaidos atsakovui pasisavinti į nekilnojamojo turto statybą investuotas ieškovo lėšas, tuo pačiu pažeidžiant ieškovo ir jo darbuotojų bei kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus. Be to, visas ieškovo turtas ir piniginės lėšos yra areštuotos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6056-178/2010, kuri nenumato ir neleidžia mokėti jokių sumų. Įmonės patiriami finansiniai sunkumai yra laikini.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Šioje byloje kilo klausimas dėl pagrindo atidėti ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą egzistavimo.
Pagal CPK 84 straipsnio nuostatą, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios įstatymo nuostatos tikslas yra išimtinais atvejais, kai ieškovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį, įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį atidėti tam tikram terminui. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Todėl sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, ne tik esanti jo kreipimosi į teismą momentu, bet ir šios padėties pasikeitimo, t.y. pagerėjimo, perspektyvos tuo atveju, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio kreipimosi į teismą metu. Priešingu atveju, nustačius aplinkybes, leidžiančias teigti, kad dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą momentu ieškovas negali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, tačiau nesant duomenų, kad ateityje ieškovo padėtis pasikeis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį atsiras, būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo UAB „Jondras“ prašymo atidėti žyminį mokestį (39 960 Lt) netenkino, padaręs išvadą, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį.
Ieškovas UAB „Jondras“ savo atskiruoju skundu teigia, kad jis neturi apyvartinių lėšų, kuriomis galėtų sumokėti žyminį mokestį, nes jo gaunamos piniginės lėšos yra skiriamos būtiniausioms įmonės išlaidoms (darbuotojų atlyginimams sumokėti), taip pat kad visas jo turtas yra areštuotas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartimi (civ. b. Nr. 2-6056-178/2010), yra susidaręs įsiskolinimas VSDFV biudžetui.
Iš tiesų, byloje esantis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties (civ. b. Nr. 2-6056-178/2010) nuorašas (b.l. 287-288) patvirtina, kad ieškovo BUAB „Energobaltia“, pareiškusio ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Jondras“ iškėlimo, reikalavimų užtikrinimui iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo UAB „Jondras“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose bei sustabdyti išieškojimus ir turto realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi (b.l. 292-294) pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties dalį ir leido atsakovui UAB „Jondras“ iš areštuotų lėšų atsiskaityti su savo darbuotojais pagal darbo užmokesčio (atlyginimų) išmokėjimo žiniaraščius, apskaičiuojant išmokas proporcingai kiekvienam darbuotojui priklausančiai darbo užmokesčio sumai.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi UAB „Jondras“ iškėlė bankroto bylą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi (b.l. 295-304) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Jondras“ iškėlimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šios nutarties priėmimo dienai nėra priimta ir įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos UAB „Jondras“ iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti. Tad atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartimi ir ją iš dalies pakeitusia Lietuvos apeliacinis teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Jondras“ nustatytus disponavimo turtu apribojimus, darytina išvada, kad dėl pritaikyto turto ir piniginių lėšų arešto ieškovas iš tikrųjų šiuo metu pats negali sumokėti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio.
Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti nustatyta ir įvertinta aplinkybė, jog asmens sunki turtinė padėtis, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu, per ilgesnį laikotarpį iš esmės pagerės ir ieškovui atsiras galimybė sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 84 str.). Būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybių, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, taigi ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas, egzistavimą (CPK 12 str., 84 str.).
Tiek ieškinyje, tiek ir atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad užsakovai su juo atsiskaito, su įmone yra sudaromos sutartys ir šias sutartis jai pavedama vykdyti, didžiąją įmonės turto dalį sudaro investicijos į ilgalaikį turtą, o nebaigtą statybą savo vardu įsiregistravo atsakovas.
Tačiau vien aplinkybė, jog su ieškovu yra atsiskaitoma, jam pačiam patvirtinus, kad įmonė yra skolinga ne tik darbuotojams, bet ir VSDFV bei valstybės ir savivaldybių biudžetams, negali patvirtinti, jog ieškovo finansinė padėtis per ilgesnį laiką pagerės. Nors ieškovas teigia, kad su juo yra sudaromos sutartys, kurias jam pavedama vykdyti, tačiau nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu šių sutarčių ieškovas nepateikė, todėl teigti, kad minimų sutarčių pagrindu ieškovas gaus pajamas, jo finansinės padėtis pagerės ir jis galės sumokėti žyminį mokestį ateityje, nėra pagrindo.
Ieškovas savo atskirajame skunde taip pat teigia, kad į statybas jis investavo daugiau nei tris milijonus litų, kuriuos neteisėtai pasisavino atsakovas, sukeldamas nuostolius ir veiklos sunkumus. Pasak ieškovo, nuo nagrinėjamo ginčo išsprendimo ir priklauso tolimesnis jo egzistavimo ir veiklos likimas. Tai reiškia, kad savo turtinės padėties pagerėjimo galimybę, taigi ir pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškovas taip pat sieja ir su šios bylos baigties rezultatu. Tačiau sprendžiant ieškinio priėmimo, taigi ir žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį klausimus, ieškinio pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas. Sieti žyminio mokesčio sumokėjimą su nagrinėjamos bylos rezultatu negalima. Priešingu atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, o ieškovas privalėtų sumokėti žyminį mokestį, nepagerėjus jo turtinei padėčiai, žyminis mokestis gali likti nesumokėtas ir jo išieškojimo galimybės būtų apsunkintos. Tokia padėtis iš esmės prieštarautų viešajam interesui.
Nors pagal į bylą pateikto 2010 m. liepos 31 d. balanso duomenis ieškovo per vienerius metus gautinos sumos sudaro 5 146 200 Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro net 2 678 195 Lt, o duomenų, kad šios nutarties priėmimo dieną ieškovas atgavo didžiąją dalį gautinų sumų ar ėmėsi veiksmų šias sumas atgauti ateityje, ieškovas nepateikė.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovui yra pareikštas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat nepatvirtina jo turtinės padėtis pagerėjimo perspektyvos. Priešingai, iškėlus bankroto bylą, ieškovo galimybė sumokėti žyminį mokestį iš esmės būtų apsunkinta bankroto teisės normų nustatytais apribojimais.
Taigi, nesant duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad, atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, ieškovo UAB „Jondras“ turtinė padėtis pagerės ir jis galės susimokėti nustatytą žyminį mokestį už paduotą ieškinį, o taip pat nesant ieškovo prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo prašymą ir atidėti ieškovui žyminio mokesčio mokėjimą. Todėl klausimą pirmosios instancijos teismas iš esmės išsprendė teisingai ir pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamąja nutartimi atmetęs ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškovui nustatė konkretų terminą sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Šis terminas yra pasibaigęs dėl atskirojo skundo padavimo ir nagrinėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas turi iš naujo nustatyti terminą ieškovui nustatyto dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti.
Ieškovas, neturėdamas galimybės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikdamas konkrečius tokio prašymo pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus (CPK 83 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.