- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- A-662-2971-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00388-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- J. J. N.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. N. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai B. D. dėl įpareigojimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. J. N. skundu (b. l. 7-9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją B. D. leisti susipažinti su šiame skyriuje sudaryta jos nepilnamečio sūnaus T. N. byla per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo.
Paaiškino, jog 2010 m. kovo 17 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistę, prašydama leisti susipažinti su byla, kuri buvo sudaryta dėl tariamos jos vaiko T. N. teisių apsaugos ir kuri turėjo būti svarstoma 2010 m. kovo 18 d. Taip pat tą pačią dieną kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti minėtą instituciją ir jos specialistę paruošti susipažinimui bylą ir leisti jai susipažinti, tačiau teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė jos skundą nagrinėti. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog J. J. N. turi palaukti atsakymo iš institucijos. Teigė, jokio adekvataus atsakymo nesulaukusi, jai atsisakyta leisti susipažinti su bylos medžiaga. Darė išvadą, kad tuo buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.157, 3.170 straipsnių nuostatos. Paaiškino, kad 2010 m. kovo 18 d. bylos nagrinėjimas neįvyko, nes jos atstovė nurodė, jog nesusipažinus su bylos medžiaga, joks nagrinėjimas nėra įmanomas. Pažymėjo, kad į jos 2010 m. kovo 17 d. prašymą, pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B. D. nieko neatsakė. Pareiškėjos manymu, 2010 m. balandžio 19 d. gautas raštas, kuriuo nurodyta, jog Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į kitas institucijas, nėra atsakymas į jos prašymą leisti susipažinti su bylos dėl jos vaiko teisių medžiaga. Teigė, kad Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmai tapo pavojingais jos sūnaus gerovei, normaliam vystymuisi, pažeidžiantys konstitucinį principą, jog valstybė remia motinystę, užtikrina vaikystę, kadangi jos sūnus nuolat verčiamas gyventi įtampoje. Atkreipė dėmesį, kad yra visaip trukdoma jos sūnui susidaryti individualaus mokymosi plano grafiką.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B. D. atsiliepimu į skundą (b. l. 42-43) prašė skundą atmesti.
Paaiškino, jog Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2010 m. kovo 17 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėja prašė, nepažeidžiant bendrosios bylų nagrinėjimo procedūros, leisti susipažinti su jos sūnaus byla, daryti išrašus, nuorašus. Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė pareiškėjai paaiškino, kad byloje yra duomenų, susijusių su vaiku, todėl iš karto nebus leidžiama susipažinti su byla, prašymas per 20 darbo dienų bus išnagrinėtas ir apie jo nagrinėjimo rezultatus pareiškėja bus informuota raštu. Nurodė, kad Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje duomenys apie J. N. nepilnametį sūnų yra kaupiami nuo 2009 m. kovo 20 d., kai skyriuje buvo gautas mokyklos raštas dėl nepilnamečio elgesio. Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pareiškėjos 2010 m. gegužės 17 d. prašymą, siekdamas nepažeisti nepilnamečio asmens teisių ir teisėtų interesų, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašymas buvo tiesiogiai susijęs su duomenimis apie nepilnametį vaiką, 2010 m. kovo 20 d. raštu Nr. 19-2-1092 kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydamas išaiškinti, su kokiais duomenimis (dokumentais), esančiais Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje apie vaikus, jų tėvus ar teisėtus atstovus, nepažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, tėvai ar teisėti vaiko atstovai gali susipažinti, daryti išrašus ir nuorašus. Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2010 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 19-2-1435 (tarpiniu atsakymu į prašymą) apie tai informavo pareiškėją, nurodydamas, kad apie prašymo nagrinėjimo rezultatus pareiškėja bus informuota papildomai, gavus atsakymą. 2010 m. balandžio 29 d. iš Tarnybos faksu gavęs Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos raštą, Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2010 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 19-2-1650 informavo pareiškėją, kad 2010 m. gegužės 7 d., 13 val., ji gali Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje susipažinti su sūnaus byloje esančiais duomenimis. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 7 d. J. N. atvyko į Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir susipažino su jos nepilnamečio sūnaus byloje esančia medžiaga, pareiškėjai buvo įteiktos jos prašomų dokumentų kopijos.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 25 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė Įstatymo 3, 14 straipsnius, Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-198, 10, 24 punktus, Administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. A-226 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų 3, 24, 25.1, 25.2, 25.6 punktus ir darė išvadą, kad skyriaus vedėja konkrečiu atveju yra tinkamas viešojo administravimo subjektas, kuriam gali būti reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo leisti susipažinti su jos kompetencijai priskirta informacija, sukaupta skyriuje apie pareiškėjos vaiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 str. 9 p., 23 str. 2 d. 3 p.). Teismas konstatavo, kad pareiškėja yra įstatyminė vaiko atstovė, gyvena kartu su sūnumi, todėl turi teisę susipažinti su informacija, surinkta Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Teismas nenustatė Įstatymo pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjai būtų ribojama suteikti informaciją apie jos sūnų. Nurodė, jog pareiškėja 2010 m. gegužės 7 d. susipažino su Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje esančia medžiaga, todėl reikalavimą dėl įpareigojimo Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją leisti su ja susipažinti laikė nepagrįstu. Tai, kad dokumentai buvo nesusiūti, nesunumeruoti, teismo teigimu, nesudaro pagrindo prieiti išvadą, jog pareiškėjai nebuvo suteikta jos prašoma informacija. Nurodė Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 3, 38.3, 40, 44, 45 punktus ir darė išvadą, kad nagrinėjant bylą minėto dokumento tvarkymo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta.
Teismo posėdžio metu išsakytus pareiškėjos argumentus, kad susipažįstant su byla joje trūko dokumentų, laikė nepagrįstais jokiais įrodymais, paneigtais pačios pareiškėjos 2010 m. gegužės 7 d. rašytu pareiškimu, kuriame jokių pastabų susipažįstant su byla dėl trūkstamų dokumentų nepateikta. Informacijos pateikimo forma ir būdas, teismo vertinimu, atitiko Įstatymo 17 straipsnio nuostatas.
Kadangi B. D. nedalyvavo 2010 m. kovo 18 d. posėdyje dėl pareiškėjos sūnaus elgesio, pareiškėjos skundo argumentus, jog pati vedėja neleido susipažinti su byla, laikė nepagrįstais.
Šalies argumentai
Sutiko, kad buvo praleistas Įstatymo 14 straipsnyje nustatytas 20 darbo dienų terminas prašomai informacijai pateikti, nes pareiškėja su prašymu kreipėsi 2010 m. kovo 17 d., todėl turėjo būti supažindinta iki 2010 m. balandžio 14 d., o tai buvo leista padaryti 2010 m. gegužės 7 d., nors duomenų apie termino pratęsimą Įstatymo 14 straipsnio pagrindu byloje nepateikta. Teismas sprendė, jog institucija turėjo galimybę supažindinti su prašoma informacija per Įstatymo nustatytą terminą, nes disponavo informacija ir pagal kompetenciją turėjo spręsti šį prašymą, nesikreipdama į kitas institucijas išaiškinimo. Teismas konstatavo, kad šis pažeidimas nesudaro pagrindo skundo tenkinimui, nes prašoma informacija buvo suteikta, terminas pažeistas nežymiai, pažeidimas nėra esminis, nenustatyta, kad būtų sukėlęs neigiamų pasekmių pareiškėjai. Pažymėjo, kad skundo netenkinimas pareiškėjai neužkerta kelio kreiptis iš naujo reiškiant prašymą institucijai susipažinti su Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje papildomai po susipažinimo dienos surinkta medžiaga apie jos sūnų. Pareiškėjos teismo posėdžio metu pateiktus prašymus įpareigoti atsakovę tvarkyti dokumentaciją kaip tvarkoma visose įstaigose, įpareigoti vykdyti jai priskirtas funkcijas laikė išeinančius už skundo reikalavimo ribų, todėl dėl jų nepasisakė.
III.
Pareiškėja J. J. N. apeliaciniu skundu (b. l. 129-134) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti B. D. leisti susipažinti su Vaiko teisių apsaugos skyriuje sudaryta T. N. byla per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo.
Teigia, kad teismas nevertino pareiškėjos argumentų ir rašytinių įrodymų, fakto, kad susipažinti su byla nebuvo įmanoma nuo 2010 metų kovo mėnesio, neįrašė į sprendimą nustatytus pažeidimus, susijusius su vaiko bylos vedimu. Pažymi, kad piliečiui turi būti sudaroma galimybė iš karto susipažinti su visais jo ar jo vaiko interesus liečiančiais dokumentais. Nurodo, jog tai, kad 2010 m. gegužės 7 d. buvo atnešta ne byla, o atskiri lapai, patvirtino liudytoja I. P., kuri neteigė, jog buvo leista susipažinti su byla, o nurodė, jog buvo atnešti atskiri lapai, byla neturėjo numerio, pavadinimo, apyrašo. Atkreipia dėmesį, kad J. L. patvirtino aplinkybę, jog byloje trūksta dokumentų, dokumentus, kurių neleista kopijuoti, J. N. įsirašė į diktofoną, įrašytojo į diktofoną dokumento byloje nebebuvo. Mano, jog raštas, kad pilietis susipažino su tam tikrais bylos dokumentais, nereiškia, jog jis susipažino su visa bylos medžiaga. Teigia, kad teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį, nes sprendimą priėmė rašytinio proceso tvarka, analizuodamas tik rašytinius dokumentus. Nurodo, kad teismas pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes nenurodė atsakovo argumentų esmės, taip pat pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2-4 punktus, nes nenurodė, kokiais įrodymais grindžia savo išvadas. Atkreipia dėmesį, kad teismas nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymu, Archyvų įstatymu, Civiliniu kodeksu. Pažymi, kad teismas bylą nagrinėjo nedalyvaujant T. N., neįtraukė jo į bylos nagrinėjimą, nekvietė į teismo posėdį.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 138-142) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Pabrėžia, kad 2010 m. gegužės 7 d. pareiškėja susipažino su jos sūnaus byloje esančia medžiaga, jai buvo įteiktos prašomų dokumentų kopijos. Laiko nepagrįstu pareiškėjos argumentą, kad virš metų nevykdomas jos prašymo susipažinti su bylos medžiaga įgyvendinimas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-477/2010 ir pažymi, kad skundžiamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio, todėl jį panaikinus pareiškėjos teisės iš esmės negalėtų būti apgintos. Paaiškina, kad T. N. byla, pareiškėjai pateikus prašymą, nebuvo užbaigta, tuo metu jai nebuvo taikytini bylų tvarkymui praėjus vieneriems kalendoriniams metams po jų užbaigimo keliami reikalavimai, numatyti Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse. Laiko nepagrįstu pareiškėjos argumentą dėl T. N. neįtraukimo į administracinės bylos nagrinėjimo procesą, kadangi pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė T. N. kaip trečiojo suinteresuoto asmens, be to, T. N. teisme turėtų būti atstovaujamas pareiškėjos, kuri yra proceso šalis. Pažymi, kad byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 143-144) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipia dėmesį, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2010 m. kovo 17 d. prašymą, jį tenkino. Nurodo, kad pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, nes jai buvo leista susipažinti su sūnaus byla, jos prašymu buvo padarytos ir įteiktos prašomų dokumentų kopijos. Paaiškina, kad Vaiko teisių apsaugos skyriuje bylos tvarkomos vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintomis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl teisės susipažinti su informacija apie vaiką, esančia Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Pareiškėja skundu pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją B. D. leisti susipažinti su šiame skyriuje sudaryta jos sūnaus T. N. byla per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams yra aktualios Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos. Pagal Įstatymo 3 straipsnį įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti ją suteikti galima tik šio Įstatymo numatyta tvarka. Informacijos pateikimo terminai yra numatyti Įstatymo 14 straipsnyje: informacija turi būti pateikiama pareiškėjui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, šį terminą pratęsti dar iki 20 darbo dienų galima tais atvejais, kai prašoma daug ir sudėtingos informacijos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2010 m. kovo 17 d. kreipėsi į Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama, nepažeidžiant bendrosios bylų nagrinėjimo procedūros, leisti susipažinti su jos sūnaus T. N. byla, daryti išrašus, nuorašus (b. l. 30). 2010 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 19-2-1435 (b. l. 10) pareiškėja buvo informuota, jog dėl paminėto jos prašymo buvo kreiptasi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl išaiškinimo, ar jos prašymas gali būti tenkinamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principo reikalavimus. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informuos apie jos prašymo nagrinėjimo rezultatus, kai bus gautas atsakymas dėl išaiškinimo. 2010 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 19-2-1650 (b. l. 22) Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pranešė pareiškėjai, kada ji gali atvykti į šį skyrių ir susipažinti su sūnaus T. N. byloje esančiais dokumentais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjai susipažinimui pateikti dokumentai buvo nesusiūti bei nesunumeruoti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjai apskritai nebuvo leista susipažinti su jos prašoma informacija ar šios informacijos suteikimas buvo netinkamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintose Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse numatytus reikalavimus, daro išvadą, kad Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje esanti medžiaga apie T. N. buvo tvarkoma tinkamai ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog paminėto dokumento tvarkymo taisyklių pažeidimai šioje byloje nenustatyti. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad klausimo dėl bylos tvarkymo tinkamumo išsprendimas nėra šios bylos ginčo dalykas, kadangi, kaip jau minėta, ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjos teisės gauti informaciją įgyvendinimo. Todėl šioje būti byloje turi būti vertinama tai, ar pareiškėjai pagal teisės aktų reikalavimus buvo leista susipažinti su jos prašoma informacija, o ne tai, ar tokia informacija buvo tvarkoma tinkamai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. gegužės 7 d. pareiškimu (b. l. 21) pareiškėja patvirtino, jog susipažino su paminėta medžiaga bei gavo jos atrinktų dokumentų kopijas. Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis šiuo pareiškėjos pareiškimu, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas jos apeliacinio skundo argumentas, jog jai iki šios dienos neleidžiama susipažinti su T. N. bylos medžiaga. Be to, pažymėtina ir tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja su savo sūnaus byla gali susipažinti bet kuriuo metu. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja 2010 m. gegužės 7 d. susipažino su sūnaus T. N. Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje esančia medžiaga ir todėl jos skundo reikalavimas įpareigoti šio skyriaus vedėją leisti jai susipažinti su paminėta informacija laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustačius, kad pareiškėjos reikalavimas jau yra įvykdytas ar gali būti bet kuriuo metu pakartotinai įvykdomas, kreipusis į Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, nėra tikslinga teismo sprendimu papildomai įpareigoti atsakovę atlikti pareiškėjos skunde nurodytus veiksmus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjos argumentais, jog jai nebuvo leista tinkamai susipažinti su sūnaus T. N. byla, kadangi pateiktoje informacijoje buvo ne visi Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus turimi duomenys, trūko dalies dokumentų. Pareiškėja, nurodydama šias faktines aplinkybes, nepagrindžia jų jokiais objektyviais įrodymais, todėl pagal byloje esančius duomenis negalima konstatuoti, jog teisė susipažinti su informacija pareiškėjos atžvilgiu buvo įgyvendinta netinkamai.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nors, remiantis Įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, ir buvo praleistas nustatytas terminas pareiškėjos prašomai informacijai pateikti, tačiau šis pagrindas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negali sudaryti pagrindo skundo tenkinimui, kadangi prašoma informacija buvo suteikta ir tai padaryta tinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog sprendžiant ginčą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atsakymą į tam tikrą pareiškėjo prašymą valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga pateikė laiku, bet ir tai, ar toks atsakymas iš esmės buvo tinkamas. Jei net ir pavėluotu atsakymu buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo prašymą, įpareigojimas iš naujo atsakyti į tą patį prašymą būtų netikslingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2906/2011).
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 79 straipsnio 5 dalį teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju tokia aplinkybė nustatyta nebuvo, todėl teismas neturėjo jokios galimybės bylą nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka. Be to pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalį kiekviename administracinio teismo posėdyje, išskyrus posėdžius rašytinio proceso tvarka, rašomas protokolas ir daromas garso įrašas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo rašomas protokolas (b. l. 115–121), atvykusioms proceso šalims buvo suteikta teisė pasisakyti, buvo apklausta liudytoja A. L.. Pareiškėjos nuomone, teismas sprendimą priėmė rašytinio proceso tvarka, nes analizavo tik rašytinius įrodymus, nesivadovavo šalių paaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, visų pirma, pabrėžia, jog aplinkybė, kokiais įrodymais yra grindžiamos teismo sprendimo išvados, nėra susijusi su bylos nagrinėjimo iš esmės tvarka, t. y. ar byla buvo nagrinėta žodinio, ar rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis numato, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra pagrindo daryti išvados, kad teismas sprendimą priėmė, nesivadovaudamas byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad visiškai nebuvo vadovautasi šalių paaiškinimais, kadangi teismo sprendime minimi tiek teismo posėdžio metu išsakyti pareiškėjos argumentai, tiek jos įgaliotos atstovės pateikti prašymai.
Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi į bylą, kaip suinteresuotas asmuo, nebuvo įtrauktas jos sūnus T. N.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečio T. N. įstatyminė atstovė yra jo motina – pareiškėja J. J. N., kuri yra proceso šalis, todėl darytina išvada, jog vaiko interesai byloje buvo atstovaujami tinkamai. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja šioje byloje nepagrįstai remiasi CK 3.164 straipsnio 1 dalies nuostata, jog sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai. Paminėta nuostata yra įtvirtinta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV dalies „Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ XI skyriaus „Tėvų teisės ir pareigos vaikams“ antrajame skirsnyje „Vaikų teisės ir pareigos“. Įvertinusi šios normos kontekstą, teisėjų kolegija pažymi, kad ji taikoma su šeimos teisiniais santykiais, tėvų ir vaikų tarpusavio teisėmis ir pareigomis susijusiais atvejais, o šiuo atveju ginčas kilęs dėl pareiškėjos teisės susipažinti su informacija apie jos sūnų. Tuo remiantis, spręstina, kad pareiškėjos sūnaus T. N. tiesioginis dalyvavimas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nebuvo būtinas ir tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Pareiškėja posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu pateikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar jos nurodytos Administracinių teismų įsteigimo įstatymo, Teismų įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog normos, dėl kurių galimo prieštaravimo Konstitucijai pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, yra susijusios su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisiniu statusu bei jo teisėjų korpuso formavimo tvarka, o bylos nagrinėjimo dalyku laikytinas klausimas, ar pareiškėjai buvo tinkamai leista susipažinti su Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus turima informacija apie jos sūnų. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nuostatos, kurių konstitucingumu pareiškėja abejoja, yra taikytinos šioje byloje, ir todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmestinas, kaip nesusijęs su ginčo dalyku.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos pateikti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pagrindo naikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos J. J. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos J. J. N. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.