Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Rimvydas Žukauskas Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą kaltindama jį tuo, kad jis 2015 m. liepos 3 d., apie 22.45 val., vairavo išregistruotą automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti ir sukėlė eismo įvykį, iš kurio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Tačiau skundžiamu nutarimu Zarasų rajono apylinkės teismas šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje A. G. iš esmės buvo kaltinamas vairavęs išregistruotą automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti, sukėlęs eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalinęs. Tokį kaltinimą Institucija grindžia tuo, jog A. G. policijos pareigūnams prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ir tai patvirtino liudytojas T. C..

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, visų pirmiausiai, turi būti parengta kokybiškai, medžiagoje surinkti duomenys neturi kelti jokių abejonių dėl asmens kaltės ir tik tada ji gali būti perduota organui (pareigūnui), turinčiam teisę nagrinėti ją.

Tačiau ši byla nebuvo parengta ir išnagrinėta tinkamai, nes nebuvo pašalintos visos abejonės dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Pagal byloje esančius duomenis seka, kad šioje byloje tirtas eismo įvykis įvyko 2015 m. liepos 3 d. Po 3 dienų, t. y. 2015 m. liepos 6 d. į policiją atvyko A. G. ir liudytojas T. C., kurie paaiškino, kad eismo įvykyje dalyvavusią bei eismo įvykio vietoje paliktą transporto priemonę vairavo A. G.. Tačiau A. G. nenurodė, jog jis atsitrenkė į kitą automobilį – jis teigė tik pastebėjęs kitą automobilį ir dėl išgąsčio pabėgęs. Tuo tarpu liudytojas T. C. nurodė, kad vairuodamas transporto priemonę A. G. atsitrenkė į kitą automobilį (4–5, 9 b. l.). Apylinkės teismo posėdžio metu A. G. iš esmės paneigė policijos pareigūnui duotame savo paaiškinime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad nurodytą automobilį vairavo liudytojas T. C., o jis, pastarojo prašymu, už sutartą atlygį prisiėmė atsakomybę už liudytojo T. C. padarytas veikas (39–40 b. l.). Šioje vietoje būtų galima sutikti su Institucijos prielaida apie tai, jog apylinkės teisme A. G. savo paaiškinimą iš esmės pakeitė siekdamas išvengti atsakomybės už padarytas veikas. Tačiau eismo įvykyje dalyvavęs ir jo vietoje paliktas automobilis priklauso ne A. G., o liudytojui T. C. (kartu su kitu asmeniu). Taip pat A. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir anksčiau niekada nebuvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint teisės tai daryti (25–26 b. l.). Galų gale, byloje nėra jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti A. G. kaltę, išskyrus liudytojo T. C. paaiškinimą, o pagal apylinkės teismo posėdyje A. G. duotą paaiškinimą seka, kad ne kas nors kitas, o būtent liudytojas T. C. galimai yra aptariamo eismo įvykio kaltininkas ir siekia išvengti atsakomybės už padarytas veikas. Pažymėtina ir tai, jog šią bylą tyręs policijos pareigūnas teismo posėdyje nurodė, jog jis įtarė, kad A. G. galėjo prisiimti svetimą kaltę (40 b. l.). Tokią galimybę iš dalies pripažįsta ir pati Institucija, savo apeliaciniame skunde teigdama, jog A. G. galėjo nesutikti su pasiūlymu prisiimti kito asmens kaltę. Esant tokioms abejonėms bylą tyręs policijos pareigūnas privalėjo atlikti atitinkamus procesinius veiksmus tam, kad pašalinti visas abejones dėl atsakomybėn trauktino asmens kaltės (pavyzdžiui, paprašyti A. G. ir liudytojo T. C. atskirai vienas nuo kito papasakoti smulkiai įvykio aplinkybes, automobilių išsidėstymą įvykio vietoje, jų apgadinimo mąstą ir lokalizaciją, paprašyti parodyti pačią įvykio vietą, kas galimai būtų suteikę pakankamai patikimą informaciją apie tai, kuris iš šių proceso dalyvių iš tiesų buvo įvykio vietoje, o kuris – ne, ir pan.). Tačiau tai nebuvo padaryta. Vietoje to bylą tyręs policijos pareigūnas apsiribojo pakankamai paviršutiniškais ir iš dalies vienas kitam prieštaraujančiais A. G. ir liudytojo T. C. paaiškinimais. Todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie A. G. kaltės dėl jam pateikto kaltinimo buvimą ar nebuvimą. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą tiek Institucijos pareigūnai, tiek apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248, 257, 284 straipsnių ir 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jie nevisapusiškai ištyrė ir įvertino visus svarbius bylai įrodymus. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus, atliekant atitinkamus procesinius veiksmus ir galimai tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ko nei apeliacinės instancijos teisme dėl nustatytų pakankamai trumpų bylos nagrinėjimo terminų, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.

Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje ir šią bylą grąžinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.