Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Savas auto, atstovaujamos bankroto administratoriaus Mariaus Žvinklio, ieškinį atsakovui G. Č. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Savas auto“ bankroto bylą, 2017 m. sausio 30 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskyrė Marių Žvinklį (e. b. l. 7-8). Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Savas auto“ vadovu nuo 2014 m. gegužės 27 d. buvo G. Č. (e. b. l. 168-171). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2017 m. vasario 8 d. nutartimi BUAB „Savas auto“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 13 677,67 Eur žalą, kurią kildina atsakovo neteisėtų veiksmų, neteikiant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, bankroto administratoriui neperdavus turto ir nepateikus dokumentų, nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo vadovaujamai įmonei.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Už pareigos perduoti įmonės bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d., 2018 m. spalio 20 d. nutartimis buvusiam UAB „Savas auto“ vadovui G. Č. paskyrė baudas. Atsakovas pareigų nevykdė ir neperdavė administratoriui įmonės turto bei dokumentų. Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimų, neperdavė administratoriui įmonės turto bei dokumentų ir tokiais savo veiksmais padarė ieškovei žalą.

Be to, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Juridinių asmenų registrui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 metus, taip pat nesudarė įmonės balanso nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Nustatyta, kad šių pareigų atsakovas nevykdė. Todėl atsakovo civilinę atsakomybę lemia neteisėtų veiksmų, netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą, neteikiant privalomųjų finansinės atskaitomybės ataskaitų, visuma.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal to paties straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad pagal įmonės 2014 m. balanso duomenis įmonė yra nemoki. Vadinasi, atsakovui jau 2014 m. kilo pareiga inicijuoti UAB „Savas auto“ bankroto bylą. Atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nustatyta, kad UAB „Savas auto“ 2015 m. įsigijo prekių už 8984,70 Eur sumą. Prekes pirko iš UAB „Alterna auto“ (už 5231,35 Eur), UAB „Diuranlis-prekyba“ (už 685,61 Eur), UAB „Vilniaus Eoltas“ (už 2036,07 Eur), UAB „Tanagra“ (už 796,17 Eur), UAB „Autodalys“ (už 235,50 Eur) (e. b. l. 11-31, 35, 36, 37-38, 139-152) ir už jas neatsiskaitė. Įmonė taip pat pirko paslaugas iš UAB „FRC MEDIA LIETUVA“ (už 975 Eur) (e. b. l. 157-158), tačiau už jas neatsiskaitė. Šių įmonių kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti UAB „Savas auto“ bankroto byloje (e. b. l. 155-156). Be to, per 2016 m. susidarė įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (3717,67 Eur) (e. b. l. 159). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovui neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto ir dar 2014 metais nesikreipus į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, ieškovei buvo padaryta 13 677,67 Eur žala. Darytina išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteisiant 13 677,67 Eur žalos atlyginimą (CK 2.87 straipsnis, 6.246 - 6.249 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 13 677,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 15 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 308 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis) ir 4,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (iš viso 312,08 Eur) (CPK 92 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Savas auto“, į. k. 300654063, atstovaujamai bankroto administratoriaus Mariaus Žvinklio, iš atsakovo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 13 677,67 Eur (trylika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 67 ct) žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 13 677,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 312,08 Eur (tris šimtus dvylika eurų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.