Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymą dėl UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir jos vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija atsakinga už sprendimo vykdymą priėmusioje valstybėje dėl finansinės baudos paskyrimo, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas), kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl Osnabriuko vyriausiosios muitinės valdybos 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. SV 3330-VG-197042/22, EV-2, TB-1 -F 101302 (sprendimas tapo galutinis 2025 m. vasario 8 d.) paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

2. Minėtu 2024 m. birželio 11 d. sprendimu UAB „A.“ paskirta bendra 5 778,50 Eur piniginė sankcija už tai, kad: dviejų Federalinės krovinių transporto tarnybos atliktų patikrinimų, t. y. 2021 m. rugpjūčio 27 d. ir 2022 m. sausio 11 d. atliktų metu buvo patikrinti du vilkikai su vokiškais numeriais. Patikrinimo metu dalyvavo šie įmonės darbuotojai: A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) <...>, ir Y. M., gimęs (duomenys neskelbtini) <...>. Nei vienas iš šių asmenų negalėjo pateikti leidimo būti Vokietijoje, leidžiančio dirbti Vokietijoje. Abu jie yra užsieniečiai pagal Vokietijos gyvenamosios vietos įstatymo (AufenthG) 2 straipsnio 1 pastraipą. Abu minėti darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai ir todėl užsieniečiai, kaip apibrėžta Vokietijos nuolatinės gyvenamosios vietos įstatymo (AufenthG) 2 straipsnyje. Jiems reikalingas leidimas, kad galėtų atvykti į Vokietiją ir ten boti, nebent Europos Sąjungos teisė ar įstatymas numatytų kitaip. Pagal nuolatinės gyvenamosios vietos įstatymo 4a straipsnio 5 dalį, atitinkamas juridinis asmuo gali įdarbinti užsieniečius, kaip apibrėžta nuolatinės gyvenamosios vietos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, arba pavesti jiems atlikti kitas apmokamas paslaugas ar darbą tik tuo atveju, jei jie turi leidimą įvažiuoti į šalį ir joje būti, ir šiuo atžvilgiu netaikomi jokie draudimai ar apribojimai. Pagal nuolatinės gyvenamosios vietos įstatymo 4a straipsnio 3 dalį, kiekviename leidime įvažiuoti į šalį ir joje būti, turi būti nurodyta, ar jo turėtojas turi teisę dirbti pelningą darbą. Atitinkamas juridinis asmuo privalo laikytis šių reikalavimų. Remiantis vyriausiosios muitinės išvadomis, A. A. neturėjo tokio galiojančio leidimo, suteikiančio jam teisę dirbti atitinkamam juridiniam asmeniui federalinėje teritorijoje nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d., o Y. M. neturėjo tokio galiojančio leidimo nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2022 m. sausio 11 d. Nusikaltimo (nusikaltimų) pobūdis bei teisinis kvalifikavimas ir taikytina įstatymo nuostata/taikytinas kodeksas, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas: Administracinis nusižengimas pagal Vokietijos socialinio kodekso III knygos (SGB III) 404 straipsnio 2 pastraipos Nr. 3.

Motyvuojamoji dalis

Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymas atmestinas.

3. Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo taisyklės nustatytos Pamatiniame sprendime. Pamatinis sprendimas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltas jo nuostatas įgyvendinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ ir 365² straipsniuose. BPK 365¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. UAB „A.“ registruotos buveinės vieta yra Vilniaus mieste, todėl prašymas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

4. Pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnį sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad vienu iš 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų sprendimas susijęs su veikomis, kurios nėra nusikaltimas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę (Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies b punktas).

5. Užsienio valstybės teismo paskirta piniginė sankcija pripažįstama, jeigu teismas, nagrinėjantis prašymą, nenustato atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindų, numatytų BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje. Teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų (BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktas).

6. Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalis leidžia netikrinti veikos dvigubo baudžiamumo ir taikyti abipusio pripažinimo principą finansinėms baudoms be kita ko, ir už sąlygų neteisėtai atvykti į šalį ir joje gyventi sudarymą. Nagrinėjamu atveju, UAB „A.“ darbuotojai – A. A. ir Y. M., dviejų Federalinės krovinių transporto tarnybos atliktų patikrinimų – 2021 m. rugpjūčio 27 d. ir 2022 m. sausio 11 d. metu, buvo patikrinti du vilkikai su vokiškais numeriais, nei vienas iš minėtų asmenų negalėjo pateikti leidimo būti Vokietijoje, leidžiančio dirbti Vokietijoje, t. y. minėtos įmonės Vokietijos Federacinėje Respublikoje įvykdyto pažeidimo esmė – pažeidimas 2009 m. birželio 19 d. Direktyvos 2009/52/EB 5 straipsnio 2 dalies a). Šia Direktyva siekiama užkirsti kelią nelegaliam esančių trečiųjų šalių piliečių darbui, darbdavių, prieš jiems įdarbinant trečio šios šalies pilietį, įskaitant tuos atvejus, kai trečiosios šalies pilietis įdarbinamas siekiant perkelti jį į kitą valstybę narę teikti paslaugas, turėtų būti reikalaujama tikrinti, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje, įrodantį, kad įdarbinimo valstybės narės teritorijoje jis yra teisėtai. Direktyvos 5 straipsnio 2 dalies a) įtvirtina, kad už 3 straipsnyje (t. y. 3 straipsnis „Nelegalaus darbo draudimas“, kurio 1 dalyje numatyta „Valstybės narės draudžia nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbą“) nurodyto draudimo pažeidimus taikomos sankcijos apima: a) finansines sankcijas, kurios didėja atsižvelgiant į nelegaliai dirbančių trečiosios šalies piliečių skaičių. Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendime nurodoma, kad teisinis pagrindas atsakomybei kilti Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra Vokietijos socialinio kodekso III knygos (SGB III) 404 straipsnio 2 pastraipos Nr. 3 (kuriuo yra padaromas administracinis nusižengimas).

7. Taigi iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendime nurodomų pažeistų teisės aktų turinio bei pažeidimo aplinkybių aprašymo esmės matyti, kad padarytas pažeidimas nelaikytinas kelių eismo taisyklių pažeidimu, kadangi sprendime nenurodytas konkretus Kelių eismo įstatymo, kuris ir reguliuoja kelių eismo taisykles, pažeidimas. Iš sprendimo matyti, kad atsakomybė už nelegalų trečiųjų šalių piliečių darbą nustatytos kitame įstatyme. Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato baudžiamosios atsakomybės už nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos teisę šis pažeidimas nelaikomas nusikaltimu. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra nustatyta atsakomybė darbdaviui už tai, kad jis versliškai įdarbino Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius arba įdarbino penkis ar daugiau Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių, arba įdarbino Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių pilietį ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, arba įdarbino Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių nepilnametį pilietį. Atsakomybė už panašaus pobūdžio kaip nurodoma liudijime pažeidimą yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje nelegalus darbas, kuris suprantamas ir kaip trečiosios šalies piliečio, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, darbas.

8. Teismas, susipažinęs su Vokietijos Federacijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktais dokumentais dėl minėtos valstybės kompetentingos institucijos 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. SV 3330-VG-197042/22, EV-2, TB-1, įvertinęs Vokietijos Federacijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendime aprašyto pažeidimo turinį, aptartą ES bei nacionalinių valstybių teisinį reguliavimą, pripažįsta, kad teisės pažeidimas, dėl kurio buvo kreiptasi, nėra priskirtinas kelių eismo taisyklių pažeidimų kategorijai, nėra susijęs su vairavimo ir poilsio laiko bei pavojingų krovinių taisyklių pažeidimais, o Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato baudžiamosios atsakomybės už nustatytos formos nelegalų darbą, todėl padarytas pažeidimas neatitinka Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų priešingų teisei veikų punkto „elgesys, pažeidžiantis kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus“ apibrėžties ir nepatenka į 5 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, remdamasis BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos kompetentingos institucijos prašymą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu, 365¹ straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Onsabriuko vyriausiosios muitinės tarnybos 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. SV 3330-VG-197042/22, EV-2, TB-1-F 101302 UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą 5778,50 Eur piniginę sankciją.

Nutarties nuorašus išsiųsti prokuratūrai, UAB „A.“ ir Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingai institucijai (išvertus į vokiečių kalbą).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.