- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- N1-1511-900/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18085-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- T. Ž.
- Nukentėjusysis
- S. Ž., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei J. M.,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius, bausmės neatlikęs,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
T. Ž. 2019 m. gegužės 1 d. apie 18⁴³ val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje tyčia sudavė savo šeimos nariui - tėvui S. Ž. du kartus kumščiu į veido sritį, padarydamas jam nosies sumušimą, nosies ir kairės akies vokų poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis T. Ž. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis gyveno vaikų globos namuose nuo kūdikystės. Turi dvi vyresnes seseris ir brolį T.. Visi (A. ir S. Ž.) vaikai augo vaikų globos namuose. Pirmiausia iš vaikų globos namų išėjo viena sesuo (tapusi pilnamete), paskui kita sesuo ir brolis. Kaltinamasis liko vaikų globos namuose vienas. Nuo 14 m. kaltinamasis bėgdavo iš globos namų. Kaltinamasis svarstė, kur jam reiks dėtis, kai ir jis sulauks pilnametystės. Nuo 16 m. kaltinamasis mokėsi Šiaulių profesinio rengimo centre. Savaitgaliais likdavo pas tėvus norėdamas pasižiūrėti, ar kaip ir T. (tapęs pilnamečiu) galėtų gyventi pas tėvus močiutės namuose.
Iš pradžių (tėvai) džiaugdavosi, kai kaltinamasis grįždavo iš globos namų. Po to jau nebebuvo tokios laimės, viskas buvo paprastai. Kai kaltinamajam suėjo 17 m., tėvui tapo didžiausia bjaurybė, asilas, šiukšlė, banditas, net ne sūnus. Neva kaltinamasis nesimoko, nedirba, nepadeda tėvams, yra nesveikas, važinėja po ligonines. T. tėvas taip nepuola kaip kaltinamojo. Mama kaip mama, nieko nesakydavo. Močiutė kaltinamąjį visada priimdavo, sakydavo, kad geriau (anūkai) pas ją būtų.
Psichiatrinėje ligoninėje kaltinamasis pirmą kartą gulėjo 12 m., po to - 13 m., 14 m., 15 m., paskutinį sykį 16 m. ar 17 m. Į gydymo įstaigą kreipdavosi socialinė darbuotoja ir auklėtojos dėl to, kad kaltinamasis esą yra hiperaktyvus, duodasi, neklauso auklėtojų, vėliau kreipdavosi dėl to, kad kaltinamasis negrįždavo į vaikų globos namus, po to sakydavo, kad guldo profilaktiškai. 15-16 m. buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę tris kartus, nes neva norėjo sau kažką pasidaryti, nusižudyti. Pirmą sykį vaikai paskleidė gandus, kad kaltinamais norėjo pasikasti. Kai pasklido tokie gandai, kaltinamasis pasakė, kad eina nusiskandinti, įšoko, pasakė, kad skęsta, po to išplaukė. Paskutinį sykį kaltinamasis neva norėjo nuo tilto į vandenį nušokti. Jis ne pirmą sykį šoko, prie auklėtojų nešokdavo. Psichiatrijos ligoninės kaltinamasis paaiškino psichologei, kaip viskas vyko, ir jį po savaitės paleido. Gali būti, kad vyresnė sesė pranešdavo tėvams, kad kaltinamasis gulėjo psichiatrinėje ligoninėje.
Paskutiniais metais (prieš įvykį, t. y. 2018 m.) kaltinamasis susidėjo su ne tais žmonėmis. Net nenorint įsivelti, teko įsivelti. Jis rūkė cigaretes, „žolę“, vartojo alkoholį. Lapkritį buvo vagystė vaikų namuose. Teisme tebenagrinėjamas atvejis dėl vagystės iš bažnyčios. Gali būti, kad tėvai sužinojo apie iškeltą bylą.
Šioje byloje nagrinėjamas įvykis buvo močiutės namuose adresu (duomenys neskelbtini) svetainėje, kurioje gyvena tėvas. Pirmiausia tėvas gėrė su kažkuo už parduotuvės. Kartu stovėjo kaltinamasis. Tėvas pažiūrėjo į kaltinamąjį ir sako: „nu ką, mušimės šiandien“. Kaltinamasis nesuprato ir paklausė dėl ko (mušis). Tėvas atsakė: „mušimės, mušimės“.
Paskui svetainėje prie stalo kaltinamasis sėdėjo ant foteliuko, jam iš kairės pusės ant sofos - lovos sėdėjo jo brolis T. su drauge K., ant kito fotelio iš dešinės pusės - tėvas. Vėliau kaltinamasis persėdo iš fotelio ant lovos, t. y. ten, kur sėdėjo T., kad būtų toliau nuo tėčio.
Tėvas nupirko degtinės. Iš pradžių kaltinamasis nenorėjo gerti, bet jam vis siūlė. Kaltinamasis praleido kelias eiles, paskui pasiėmė ir atsigėrė truputį, dar išgėrė, nebejuto, kaip pradėjo gerti. Visi (išgėrinėjusieji) išsiskirstė į tualetus. Tėvas pradėjo rėkauti ant kaltinamojo, kad jis yra „asilas“, „neprognozuojamas“, „nesveikas“. Kaltinamajam atsibodo klausytis tėvo žodžių, todėl, žiūrėdamas tiesiai (tėvui) į akis, sakė: „dar sykį man trenksi, aš nebežiūrėsiu - trenksiu atgal“. Nežada nusileisti. Tėvas paragino kaltinamąjį prieiti arčiau. Kaltinamasis truputį pasilenkė per stalą. Tėvas kvietė dar arčiau. Kaltinamasis dar truputį pasilenkė, klausė, ką pasakys. Tėvas pasilenkė ir trenkė kaltinamajam galva į galvą. Susinervinęs kaltinamasis peršoko per stalą, pargriovė tėvą ir vieną sykį trenkė, truputį prismaugė, pasakė jam: „net nebandyk dar sykį trenkti“. Atėjo T. ir jie išsiskyrė.
Be kaltinamojo ir tėčio, kambaryje tuo metu gal ir nieko nebuvo: T. nuvedė (draugę) K. į tualetą, mama buvo išėjusi. Niekas nematė, kaip tėtis trenkė galva į kaltinamojo galvą.
Iš viso jie (kaltinamasis tą kartą) buvo susirėmę tris kartus.
Pirmą kartą susirėmė, kai kaltinamasis sėdėjo nukentėjusiajam iš kairės. Jie apsižodžiavo ir nukentėjusysis dešinės rankos kumščiu trenkė kaltinamajam. Kaltinamajam kliuvo ties kairės pusės skruostikauliu. T. juos išskyrė. Dėl to apsikeitė su broliu sėdėjimo vietomis.
Po to kaltinamasis susimušė su broliu. To įvykio gerai nepamena.
Galop kaltinamasis pagulėjo, nuėjo į tualetą, persėdo ten, kur buvo mama, ir ėmė miegoti. Miegodamas juto, kad kažkas vaikšto, pajuto skausmą viršuje ties kaire ausimi. Atsimerkęs priešais pamatė tėčio veidą. Kaltinamasis galvojo, kad jam sutrenkė, todėl net nežiūrėdamas trenkė atgal. Trenkė instinktyviai, nėra tikras, ar tėvas jam trenkė. Pataikė tėčiui kažkur ties nosim ir lūpa. Tėtis nukrito šalia šaldytuvo. Kaltinamasis matė, kad tėčio lūpa buvo praskelta, iš jos ir nosies bėgo kraujas. Kaltinamasis buvo susinervinęs, trenkė su jėga, kad (tėtis) daugiau nebelįstų. Kaltinamasis atsigulė ir gulėjo. Tėtis iškvietė policiją. Policija abu uždarė į areštinę.
Tą vakarą kaltinamasis sudavė tėčiui tris sykius: pirmą kartą, kai sėdėjo ant fotelio, nestipriai trenkė; pataikė tarp kairės pusės skruostikaulio ir ausies, dalyvavo (matė) ir T.. Antras sykis buvo, kai visi buvo išsiskirstę ir kaltinamasis gavo (smūgį) iš galvos į galvą, tą kartą kaltinamasis peršoko stalą ir trenkė tėčiui į akį. Trečias kartas buvo tada, kai kaltinamasis gulėjo. T. buvo tame pačiame kambary ir pamatė, kaip (kaltinamasis) trenkė. Mama ir K. buvo išėjusios. T. norėjo padėti tėčiui atsistoti, tėtis atsisakė pagalbos, atsistojo savarankiškai ir pasakė, kad paskambins į policiją. Tėtis policijai sakė, kad kaltinamasis yra banditas, nesveikas, prašė išvežti jį (kaltinamąjį). Tėtis nuėjo į prausyklą, nusiplovė veidą.
Po 10-15 min. atvažiavo policija. Kai atvyko policija, buvo kiti šeimos nariai. Mama kaip visada kažką rėkavo, T. sakė, kad nieko (įvykio) nematė, K. irgi sakė, kad nieko (įvykio) nematė. Policija liepė papūsti į alkotesterį. Kaltinamąjį pirmą išvežė, po to - tėtį.
Kai kaltinamasis būna blaivus, jis tyli ir tėvas nepuola. Kai kaltinamasis (išgeria ir) atsako, tėvas supyksta ir taip gaunasi (panaudoja fizinį smurtą). Dar vienas atvejis dėl fizinio skausmo su tėvu buvo (2019 m.) kovo mėnesį.
Nukentėjusysis yra smurtavęs ir prieš kitus šeimos narius. Pvz., jis ne kartą trenkė močiutei, bet močiutė pretenzijų savo sūnui (nukentėjusiajam) neturi. Prieš mamą tėvas irgi ne vieną sykį pakėlė ranką. Tėvas yra pakėlęs ranką prieš seserį. Prieš kitus (likusius du šeimos narius) kaip ir ne.
Tardamas paskutinį žodį, kaltinamasis T. Ž. nurodė, kad gailisi, jog taip padarė, bet neturėjo kitos išeities.
Ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino (1 t., b. l. 152-155, 167), kad (įvykio metu) gyveno (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 1 d. apie 10 val. kaltinamasis atvažiavo pas tėvą S. Ž. aplankyti ten gyvenantį brolį T. Ž.. Namuose buvo tėvas, T. su drauge K., mama A., močiutė I. Ž.. Tėvas parnešė du butelius šampano ir tris butelius 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Šampaną su alumi gėrė tėvas, T., mama ir kaltinamasis. Per išgertuves mama tai išeidavo iš namų, tai pareidavo. Namuose buvo ir močiutė, bet ji nebuvo tame kambaryje, kuriame jie gėrė.
Vakare, jau baigę gerti (alkoholį), kaltinamasis sėdėjo ant fotelio, šnekėjosi su T.. Tėvas be priežasties atsistojo, priėjo prie kaltinamojo iš kairio šono, pasilenkė ir kumščiu trenkė jam į kairę galvos pusę už ausies. Kaltinamasis instinktyviai trenkė tėvui kumščiu vieną smūgį atgal, nežino, kur pataikė, nežiūrėjo. Po smūgio tėvas atsilošė ir paėjo kelis žingsnius atgal, pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Kadangi tėvui iš nosies bėgo praustis, jis nuėjo praustis. Atvažiavo policijos pareigūnai ir juos abu sulaikė.
T. Ž. įsitikinimu, tėvui vieną kartą sudavė gindamasis, tėvas jam sudavė pirmas. Jei tėvas nebūtų sudavęs, jis tėvui nieko nebūtų daręs.
Priešpriešinėje byloje su (įtariamuoju) S. Ž. surengtoje akistatoje (nukentėjusysis) T. Ž. teigė (1 t., b. l. 159-160), kad per išgertuves jis (T. Ž.) sėdėjo ant fotelio. Tėvas ant jo šaukė, įžeidinėjo, provokavo. T. Ž. tėvui nieko nedarė, tik atgal šaukė. Po to tėvas trenkė jam vieną kartą į galvą. T. Ž. nesusitvardė ir trenkė tėvui vieną kartą; nematė, kur pataikė. Paskui T. Ž. matė, kad tėvui iš nosies bėga kraujas, praskelta lūpa.
Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis S. Ž. parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. buvo jo mamos gimtadienis. Nukentėjusysis su močiute ir pussesere namuose išgėrė „Malūninko“. Savo kambaryje turėjo du butelius degtinės. T. tuos du butelius degtinės išgėrė. Kai pamatė, kad jie vartoja alkoholį, tada ir nukentėjusysis gėrė (prisijungė prie kompanijos). Kambaryje buvo K., T., T., nukentėjusysis ir (sutuoktinė) A..
Jaunimas (T. ir K.) ir A. išėjo į lauką parūkyti. Nukentėjusysis sėdėjo ant fotelio, T. - ant sofos. Jie kambaryje buvo tik dviese. Tarp jų nebuvo konflikto, jie galėjo pasakyti vieną kitą žodį. Nukentėjusysis pasinaudojo liudytojo imuniteto teise ir atsisakė pasakyti, ar vadino T. įžeidžiančiais žodžiais.
Sėdėdamas nukentėjusysis sutrenkė T. vieną kartą galva į galvą. Nukentėjusysis nežino, dėl ko jis sudavė T.. Su T. irgi taip būna, bet be isterijos, draugiškai. Būdamas išgėręs T. pakvaišo: peršoko per stalą, nusileido ant nukentėjusiojo ir jie su foteliu griuvo. T. kumščiais sudaužė, suspardė nukentėjusįjį. Buvo serija smūgių. Nukentėjusiajam buvo suskaldyta lūpa, nosis, akis. Neseniai pradėjo skaudėti krūtinę. Nukentėjusysis nesigynė, nieko T. nedarė. T. išgirdo muštynes, atbėgo, įsikišo ir sudavė T.. Nukentėjusysis išėjo apsiprausti, tiksliai nepamena, kas iškvietė greitąją.
2019 m. kovą T. sudaužė nukentėjusiajam kaktą ir išsuko dešinės rankos raktikaulį.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. Ž. parodė (1 t., b. l. 41-42, 159), kad nuo vaikystės T. gyvena (duomenys neskelbtini), nes jam ir sutuoktinei A. Ž. buvo apribotos tėvų teisės. 2019 m. gegužės 1 d. apie 16 val. pas juos atvažiavo T.. Tuo metu nukentėjusysis, T. su drauge K., sutuoktinė A. Ž. sėdėjo svetainėje prie stalo ir šventė gegužės 1-ąją, vartojo degtinę ir alų. T. prisijungė prie jų. Prie stalo nukentėjusysis ir T. sėdėjo vienas priešais kitą ant fotelių. Nors tuo metu T. buvo nepilnametis, tėvai leido T. vartoti alkoholinius gėrimus. Išgėręs T. būna agresyvus ir labai impulsyvus, yra labai užsispyręs. Bešvenčiant T. kažkas užėjo ir jis be priežasties sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį. Nuo smūgio nukentėjusysis nuvirto nuo fotelio ant žemės, kažkurį laiką buvo be sąmonės. Nukentėjusysis neatsimena ir negali nurodyti, kiek smūgių sudavė T.. T. pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės. Iš nosies bėgo kraujas, atsirado mėlynė po kaire akimi, todėl nukentėjusysis nuėjo apsiprausti, išsikvietė policiją. Nukentėjusysis neatsimena, kur tuo metu buvo sutuoktinė.
Akistatoje su įtariamuoju T. Ž. nukentėjusysis S. Ž. parodė (1 t., b. l. 159-160), kad įvykio pradžioje tarp jo ir T. buvo ginčas, nenori sakyti dėl ko. Nukentėjusysis neigė, kad būtų trenkęs T.. Girtas T. pasidaro labai agresyvus. T. nuvertė nukentėjusįjį su foteliu ir apdaužė. Nukentėjusysis nežino, kiek kartų T. jam sudavė. Buvo suskaldyta lūpa ir kruvina nosis, mėlynė po kaire akimi.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas T. Ž. parodė, kad (per įvykį) buvo močiutės gimtadienis. Liudytojas T. Ž., jo draugė K., mama, T. ir tėtis kambaryje sėdėjo aplink stalą ir gėrė degtinę, šampaną. Liudytojas T. Ž. sėdėjo ant fotelio, ne, ant atlenkiamos sofos, jo dešinėje – K., kairėje ant fotelio - T.. Tėtis sėdėjo ant fotelio priešais. Mama sėdėjo ant (trečio) fotelio.
Mama visą laiką buvo kambaryje. Liudytojas T. Ž. išėjo parūkyti. Kai grįžo, kambaryje rado netvarką: kėdė nustumta, fotelis nustumtas į šoną, stalas pastumtas, vos neapverstas, nuo veidrodžio nuvirtę daiktai. Tėtis nuvirtęs. Liudytojas T. Ž. paguldė tėtį ant nugaros, pakėlė, pasodino ant fotelio. Tėtis buvo sužalotas. Jam iš nosies bėgo kraujas. Liudytojas T. Ž. nuvalė (kraują). Tėtis nereagavo į aplinką. Liudytojas T. Ž. nuėjo paimti amoniako, kad tėtis pauostytų ir atsikeltų. T. irgi bandė padėti tėčiui. Liudytojas T. Ž. nesuprato ir užsipuolė brolį, išvijo iš kambario. Koridoriuje T. iš nervų ranka išmušė kartoninį durų langą. Liudytojas T. Ž. nenorėjo atsakyti, kas vyko po to, kai T. išmušė kartonu apdengtą langelį, pasinaudojo liudytojo imuniteto teise ir nutraukė apklausą.
Liudytojas T. Ž. nurodė, kad ne vieną sykį jis skyrė T. ir tėtį. Vienais atvejais vienas ieško kabliukų, kitais atvejais - kitas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Ž. atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 53).
Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja A. Ž. atsisakė duoti parodymus; neprisiekusi teigė, kad įvykio nematė, tuo metu nebuvo namuose.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Ž. parodė (1 t., b. l. 47-48), kad T. Ž. yra jos sūnus, S. Ž. yra T. tėvas ir jos sutuoktinis. Visi jų vaikai maži buvo paimti, bet jie (tėvai) su vaikais bendrauja, vaikai juos lanko. Per įvykį T. tebegyveno (duomenys neskelbtini), o T. – pas juos. 2019 m. gegužės 1 d. apie 10 val. atvažiavo T.. T. išėjo su tėvu į parduotuvę ir gimtadienio proga nupirko uošvienei torčiuką. Liudytoja A. Ž. matė, kad jie parsinešė ir alkoholio: du butelius šampano, du plastikinius butelius alaus ir degtinės butelį. Jie pasveikino uošvienę su gimtadieniu, po to grįžo į svetainę. Uošvienė liko savo kambaryje. Pradžioje viskas buvo gerai, jie draugiškai gėrė alkoholinius gėrimus, šventė Motinos dieną. T. sėdėjo kambaryje ant fotelio ir dėl girtumo užmigo. T. su tėvu išėjo į parduotuvę, kaip suprato, pirkti alkoholio. Liudytoja A. Ž. išėjo į kitą parduotuvę pirkti limonado. Iš parduotuvės liudytoja A. Ž. grįžo maždaug po 20 minučių ir rado sumuštą sutuoktinį. Sutuoktiniui buvo sumušta kažkuri akis, nosis, iš nosies bėgo kraujas. Sutuoktinis vonioje plovė kraują; sakė, kad T. atsikėlė ir be priežasties kumščiu sudavė į nosį. T. sakė tą patį, t. y. kad T. pasivaideno, pakilo nuo fotelio ir tėčiui smogė kumščiu, o T. nespėjo sustabdyti brolio. T. liudytojai A. Ž. nieko nesakė, nors ji jo klausė, kas čia buvo. T. yra agresyvus prieš tėvą tik tada, kai abu būna išgėrę. Blaivus T. yra geras vaikas. Įvykio metu T. buvo nepilnametis, jam negalima vartoti alkoholinių gėrimų, bet liudytoja A. Ž. ir sutuoktinis leido T. tai daryti. Po to atvažiavo greitoji ir policija.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas D. Š. parodė, kad įvykio nepamena. Pagarsinus liudytojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis parodė, kad dabar atsimena įvykį. Patalpa, kurioje įvyko įvykis, buvo gal svetainė. Svetainėje buvo sofa, per vidurį kambario) stalas. Aplink pilna padrikai išmėtytų, ne savo vietose sudėtų daiktų. Nuverstų baldų, ant žemės išmėtytų daiktų liudytojas D. Š. nematė. Liudytojas D. Š. negalėjo pasakyti, ar matė svetainėje smurto žymių, pvz., kraujo. Tėvukas buvo kruvinas. Kažkas kraujavo. Kaltinamasis nebuvo sužalotas, tiksliai nepamena. Sužalotas buvo tik tėvukas, jį išsivežė medikai.
Liudytojas D. Š. bendravo su įvykio dalyviais. Buvo sumaištis: įvykio dalyviai vienas ant kito sakė, kad tas pradėjo, tas pradėjo. Dar buvo panelė, moteris. Liudytojas D. Š. negalėjo pasakyti, kada A. Ž. grįžo, nes ji atėjo pirmiau, nei atvažiavo policija. Viena sakė, kad (įvykio) nematė. Dar buvo vienas vaikinukas buvo. Sunku atsakyti, kuris buvo girtesnis, gal tėvukas. Kaltinamasis dėl (suvartoto) alkoholio kiekio nesuprato, kas įvyko, bet nebuvo agresyvus. (Kaltinamasis) jiems (pareigūnams) sakė, kad sužalojo ranka, bet liudytojas D. Š. negalėjo pasakyti kuris, kurį (sužalojo). Tą reikėtų pasižiūrėti tarnybiniame pranešime. Kiti asmenys sėdėjo ramiai, elgėsi adekvačiai, nieko daug nekomentavo. Nepasakytų, kad kiti asmenys buvo neblaivūs.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. parodė (1 t., b. l. 27-28), kad 2019 m. gegužės 1 d. dirbo su tyrėja I. P.. 18⁴⁵ val. iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus juos (pareigūnus) pasitiko nepilnametis T. Ž. ir paaiškino, kad jo tėvas S. Ž. iškvietė policijos pareigūnus, nes jie susimušė. (Pareigūnai) užėjo į namą. Tualete pastebėjo kruvinu veidu, verkiantį S. Ž.. S. Ž. šaukė, kad neatleis sūnui; nurodė, kad sūnus jį sumušė, sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnai paklausė T. Ž., kas nutiko. T. Ž. teigė, kad tėvas smūgiavo jam kumščiu į veido sritį, sukėlė fizinį skausmą, o jis gindamasis sudavė atgal. Pasak T. Ž., jis galėjo suduoti į veido sritį kelis smūgius, konkretaus skaičiaus nenurodė. Abu asmenys buvo labai neblaivūs. T. Ž. pareigūnai nustatė 1,77 promilių neblaivumą, tėvui - 2,33 promilių. Gyvenamoji aplinka buvo netvarkinga, buvo juntamas alkoholio kvapas, nors alkoholio nesimatė. S. Ž. medikai pristatė į gydymo įstaigą. Abu asmenys buvo sulaikyti dėl abipusio smurto.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja I. P. parodė, kad įvykis, jei neklysta, buvo (duomenys neskelbtini). Buvo pranešta, kad sūnus smurtavo prieš tėvą. Jie (pareigūnai) nuvyko į įvykio vietą. Pareigūnus pasitiko T.. Buvo mama ir tėvas. Nukentėjusysis vonios kambaryje sakė, kad plaunasi veidą, pasirodė jau nusiplovęs veidą, žaizdų nesimatė. Tėvas aiškino, kad sūnus prieš jį smurtavo. Liudytoja I. P. negali pasakyti konkrečiau, kaip smurtavo. Neatsimena, ką sakė sūnus (T. Ž.). Liudytoja I. P. nepamena, ar tėvas skundėsi, kad jam kur nors skauda. Liudytoja I. P. negalėjo pasakyti, ar ant T. Ž. buvo smurto žymių; ar jis skundėsi, kad jam kažkur skauda; ar ji matė kraujo dėmes. Buvo alkoholio kvapas, bet liudytoja I. P. nepasakytų kad jie buvo stipriai išgėrę. Pareigūnai įvykio vietoje nustatė girtumus. Per apklausą pas tyrėją liudytoja I. P. aplinkybes prisiminė geriau.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė (1 t., b. l. 66-67), kad 2019 m. gegužės 1 d. dirbo su kolega D. Š., 18⁴⁵ val. gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnai nuvyko minėtu adresu, durys buvo nerakintos, todėl įėjo į namą. Koridoriuje sutiko nepilnametį sūnų, kaip vėliau paaiškėjo, T. Ž.. T. Ž. sakė, kad jo tėvas S. Ž. iškvietė policiją, nes jie susimušė. Tėvas buvo tualete, verkė, veidas buvo kruvinas, šaukė, kad sūnui neatleis, nes šis jį sumušė. S. Ž. aiškino, kad sūnus jam sudavė du kartus į veidą. T. Ž. sakė, kad tėvas sudavė jam į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, todėl jis sudavė tėvui atgal kumščiu į veidą. T. Ž. smūgių skaičiaus nenurodė. Akivaizdžiai matėsi, kad abu asmenys yra neblaivūs. Aplinka namuose netvarkinga, jautėsi alkoholio kvapas, tačiau alkoholio taros nesimatė. S. Ž. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, nepilnamečiui T. Ž. - 1,77 promilių girtumas.
Teisiamajame teismo posėdyje nepilnametė liudytoja K. S. parodė, kad 1,5 metų draugauja su T. Ž., pažįsta T. ir S.. T. pakvietė nepilnametę liudytoją K. S. į svečius. Nepilnametė liudytoja K. S. neprisimena, ar buvo kokia proga. Įvykis buvo namuose pas T. ir S.. Kambaryje buvo nepilnametė liudytoja K. S., T., S. ir T.. T. mama A. Ž. tuo metu buvo išėjusi, ji atsirado po įvykio. Alkoholį vartojo S., T., T. ir mama. Nepilnametė liudytoja K. S. (alkoholio) nevartojo. T. nebuvo labai girtas, S. su T. buvo labiau išgėrę. Nepilnametė liudytoja K. S. su T. sėdėjo ant lovos ir naršė telefone, todėl neprisimena, ką veikė T.. S. sėdėjo ant fotelio. Tarp lovos ir fotelio buvo stalas. S. kalbėjosi su T., nežino apie ką. Nepilnametė liudytoja K. S. nepamena, kur buvo T., gal ant kito fotelio. S. su T. lyg pykosi dėl kažko. Kiek nepilnametė liudytoja K. S. prisimena, T. trenkė S.. Smūgio nepilnametė liudytoja K. S. nematė, nes tuo metu naršė telefone, ir sureagavo, kai T. sureagavo. Apie smūgį nepilnametei liudytojai K. S. pasakė T.. Fotelis nuslydo, S. iškrito iš fotelio, T. padėjo atsistoti. Nepilnametė liudytoja K. S. nežinojo ką daryti. Atrodo, S. bėgo iš nosies kraujas. S. išėjo į vonią. Atvyko greitoji pagalba. Nepilnametė liudytoja K. S. nežino ir neprisimena, kas iškvietė greitąją pagalbą; ką darė T., kai S. išėjo į vonią; nežiūrėjo, ar T. sužalotas. Nepilnametė liudytoja K. S. paprasčiausiai toliau sėdėjo ant lovos.
Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja K. S. parodė (1 t., b. l. 75), kad 2019 m. gegužės 1 d. Ž. namuose jie gėrė alkoholinius gėrimus, kalbėjosi ramiai, nerėkė. Nepilnametė liudytoja K. S. naudojosi mobiliuoju telefonu, naršė „Facebook“ ir sureagavo tik tada, kai T. tėtis buvo nukritęs. Nepilnametė liudytoja K. S. nematė, kas pirmas trenkė. Iš pradžių T. tėtis sėdėjo ant fotelio, o kai nukrito, buvo prie fotelio ant žemės. T. sėdėjo ant kito fotelio, kuris buvo netoli to fotelio, ant kurio sėdėjo jo tėtis. Atrodo, kad kažkuriam iš jų reikėjo atsistoti, jei jie būtų norėję vienas kitą paliesti. Kai T. tėtis nukrito, tame kambaryje dar buvo T., jų mamos nebuvo.
Įvykio vietos apžiūros 2019 m. gegužės 1 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-15).
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas D. Š. 2019 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodė (1 t., b. l. 16-19), kad įvykio vietoje sužinojo, jog T. Ž. kelis kartus kumščiu smogė tėvui S. Ž. į veidą. Ant S. Ž. nosies srityje matėsi kraujuojanti žaizda ir kraujosruva kairės akies srityje. S. Ž. ir T. Ž. akivaizdžiai buvo neblaivūs. S. Ž. nustatytas 2,33 promilių, T. Ž. - 1,77 promilių girtumas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 567/2019(04) teigiama (1 t., b. l. 86), kad S. Ž. buvo šie padarytai sužalojimai: nosies sumušimas, nosies ir kairės akies vokų poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės muštinė žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryti per 3 paras iki apžiūros, galbūt užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. S. Ž. padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip nežymus.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 566/2019(04) nurodyta (1 t., b. l. 108-109), kad T. Ž. padaryta galvos plaukuotosios dalies poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas per 3 paras iki apžiūros, galbūt užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek griūnant. T. Ž. padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip nežymus.
Kitų objektų apžiūros 2019 m. gegužės 30 d. protokole aprašytas garso įrašas nukentėjusiajam 2019 m. gegužės 1 d. 18⁴⁰ val. skambinant į bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b. l. 105-106).
Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1521-953/2019 S. Ž. pripažino kaltu dėl to, kad jis 2019 m. gegužės 1 d. 18⁴³ (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą galva sudavė nukentėjusiajam T. Ž. į galvos sritį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 31 d. (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).
Nustatyta, kad pirmiausia nukentėjusysis sudavė kaltinamajam galva į galvą. Kaltinamasis sudavė atgal nukentėjusiajam į nosies, lūpų, akies sritis ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nuomone, jis smūgiavo nukentėjusiajam gindamasis; įvykio metu negalėjo elgtis kitaip, neturėjo kitos išeities.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-428/2010, 2010 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-279/2010). Gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 2K–267/2012). Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-125/2011, 2011 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-140/2011).
Kaltinamasis nurodė, kad prieš smūgį į akį jis įspėjo nukentėjusįjį, jog jei nukentėjusysis jam trenks - jis trenks nukentėjusiajam, nežada nusileisti. Kadangi nukentėjusysis sudavė kaltinamajam, jis sudavė nukentėjusiajam. Laikoma, kad abi konfliktuojančios pusės veikė puolamaisiais ketinimais ir būtinosios ginties situacijos nebuvo.
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, bei į BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimu vienam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis yra jauno amžiaus (18 m.), įvykio metu buvo nepilnametis, mokosi, nedirba (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iš VSDFV). 4 kartus baustas administracine tvarka už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, 1 kartą - už važiavimą autobusu be bilieto (1 t., b. l. 128-132). Teistas 1 kartą už du smurtinius nusikaltimus, įskaitant už nesunkų nukentėjusiojo S. Ž. sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje analizuojamą naują nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Probacijos metu jam, be kita ko, taikomas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šį įpareigojimą įvykio dieną jis pažeidė. Be to, kaltinamasis vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarymą, vadovaujantis BK 93 straipsniu (1 t., b. l. 111-125). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikoma tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, kaltinamojo biografinius duomenis, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam už nusikaltimą galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas, bausmės dydį (trukmę) parinkdamas mažesnį už vidurkį (BK 90 str. 4 d.).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, arešto bausmė, prieš tai vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2019 m. gegužės 1 d. 18⁵⁰ val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 14⁵⁰ val. (vieną parą) (1 t., b. l. 170-171, 173). Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, kaltinamojo laikino sulaikymo šioje byloje laikas įskaitomas į atliktą bausmę.
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).
Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis augo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose (1 t., b. l. 178), yra jauno amžiaus, teistas vieną kartą, naują nusikaltimą padarė atsakydamas į smurtinius nukentėjusiojo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į manipiliacinį nukentėjusiojo elgesį. Augdamas vaikų globos namuose, kaltinamasis kelis kartus gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, įsivėlė į vagystes ir užaugo ne toks, kokio tikėjosi nukentėjusysis ir kokie yra kiti vaikai. Nukentėjusysis subjektyviai priėmė sūnų T. Ž. gyventi kartu, o kaltinamojo nenorėjo priimti. Nukentėjusysis nebūtų galėjęs išviešinti savo nenoro priimti gyventi kaltinamąjį, kai šis būtų sulaukęs pilnametystės, nes gyvena savo motinos I. Ž. namuose, o pastaroji priima visus anūkus. Užuot rizikavęs netekti gyvenamosios vietos, nukentėjusysis elgėsi taip, kad kaltinamasis imtų prieš jį smurtauti ir būtų už tai nuteistas. Provokacija – tai su etika, morale, dorove prasilenkiantis elgesys, kai asmuo neatmeta galimybės, jog kitas asmuo gali padaryti (netgi prieš jį) nusikaltimo ar baudžiamojo, administracinio nusižengimo požymius atitinkančią veiką. Manipuliacija yra kur kas daugiau. Tai toks sąmoningas ar nesąmoningas elgesys, kuriuo siekiama gauti naudos, nors kiti galbūt nenusiteikę tą naudą suteikti; kai žmonės nesąžiningai verčiami elgtis taip, kaip jie nenori. Manipuliacijos atveju nusikaltimo ar baudžiamojo, administracinio nusižengimo požymius atitinkančios veikos padarymas (prieš jį ar kitus asmenis) gali būti nukentėjusiojo siekiama nauda. Teismo įsitikinimu, nukentėjusysis aptariamoje byloje norėjo, kad kaltinamasis būtų vėl nuteistas (realia laisvės atėmimo bausme) ir kurį laiką nekiltų kaltinamojo gyvenamosios vietos klausimas. Todėl teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą atideda 1 metus 6 mėnesius, skirdamas dvi auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigodamas jį elgesio apribojimo metu tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kol pradės dirbti ar mokytis; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 92 str. 1, 2 d., 83 str., 87 str. 2 d. 2, 5 p., 4 d.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 175-177) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2019 m. liepos 29 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti Valstybinei ligonių kasai iš T. Ž. 101,72 € turtinės žalos už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo, pateikė gydymo paslaugų apskaitos išrašą (1 t., b. l. 92-95). Nustatyta, kad nukentėjusiojo sveikatą įvykio dieną sutrikdė kaltinamasis, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Kaltinamajam T. Ž. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 101,72 €, esančias ar galinčias patekti į jo vardu atidarytą AB „Luminor Bank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamas galioti, kol jis Valstybinei ligonių kasai prie SAM sumokės visą priteistą žalos atlyginimą - 101,72 €, nedraudžiant pervesti lėšas iš šios banko sąskaitos atlyginant žalą Valstybinei ligonių kasai prie SAM.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - trys kompaktiniai diskai su skaitmeniniais vaizdo ir garso įrašais byloje (2 t., b. l. 55) ir vokuose, prisegtuose prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendžia
T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 15 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 15 parų arešto bausmę, prieš tai vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti (nustatyti) subendrintą galutinę 10 (dešimt) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktais, 4 dalimi, 10 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius ir skirti T. Ž. dvi auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir 12 (dvylikos) mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant jį elgesio apribojimo metu tęsti mokslą arba (pradėti) dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kol pradės mokytis arba dirbti; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaityti T. Ž. laikino sulaikymo laiką (1 parą), jį prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
T. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2019 m. liepos 29 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. Ž. Valstybinei ligonių kasai prie (duomenys neskelbtini)72 € Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų atlyginimo.
Laikiną T. Ž. nuosavybės teisių apribojimą į lėšas – 101,72 €, esančias ar galinčias patekti į jo vardu atidarytą AB „Luminor Bank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol jis Valstybinei ligonių kasai prie SAM sumokės visą priteistą žalos atlyginimą - 101,72 €, nedraudžiant pervesti lėšas iš šios banko sąskaitos atlyginant žalą Valstybinei ligonių kasai prie SAM.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – trys kompaktinius diskus su skaitmeniniais vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.