Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis T. Ž. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis gyveno vaikų globos namuose nuo kūdikystės. Turi dvi vyresnes seseris ir brolį T.. Visi (A. ir S. Ž.) vaikai augo vaikų globos namuose. Pirmiausia iš vaikų globos namų išėjo viena sesuo (tapusi pilnamete), paskui kita sesuo ir brolis. Kaltinamasis liko vaikų globos namuose vienas. Nuo 14 m. kaltinamasis bėgdavo iš globos namų. Kaltinamasis svarstė, kur jam reiks dėtis, kai ir jis sulauks pilnametystės. Nuo 16 m. kaltinamasis mokėsi Šiaulių profesinio rengimo centre. Savaitgaliais likdavo pas tėvus norėdamas pasižiūrėti, ar kaip ir T. (tapęs pilnamečiu) galėtų gyventi pas tėvus močiutės namuose.

Iš pradžių (tėvai) džiaugdavosi, kai kaltinamasis grįždavo iš globos namų. Po to jau nebebuvo tokios laimės, viskas buvo paprastai. Kai kaltinamajam suėjo 17 m., tėvui tapo didžiausia bjaurybė, asilas, šiukšlė, banditas, net ne sūnus. Neva kaltinamasis nesimoko, nedirba, nepadeda tėvams, yra nesveikas, važinėja po ligonines. T. tėvas taip nepuola kaip kaltinamojo. Mama kaip mama, nieko nesakydavo. Močiutė kaltinamąjį visada priimdavo, sakydavo, kad geriau (anūkai) pas ją būtų.

Psichiatrinėje ligoninėje kaltinamasis pirmą kartą gulėjo 12 m., po to - 13 m., 14 m., 15 m., paskutinį sykį 16 m. ar 17 m. Į gydymo įstaigą kreipdavosi socialinė darbuotoja ir auklėtojos dėl to, kad kaltinamasis esą yra hiperaktyvus, duodasi, neklauso auklėtojų, vėliau kreipdavosi dėl to, kad kaltinamasis negrįždavo į vaikų globos namus, po to sakydavo, kad guldo profilaktiškai. 15-16 m. buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę tris kartus, nes neva norėjo sau kažką pasidaryti, nusižudyti. Pirmą sykį vaikai paskleidė gandus, kad kaltinamais norėjo pasikasti. Kai pasklido tokie gandai, kaltinamasis pasakė, kad eina nusiskandinti, įšoko, pasakė, kad skęsta, po to išplaukė. Paskutinį sykį kaltinamasis neva norėjo nuo tilto į vandenį nušokti. Jis ne pirmą sykį šoko, prie auklėtojų nešokdavo. Psichiatrijos ligoninės kaltinamasis paaiškino psichologei, kaip viskas vyko, ir jį po savaitės paleido. Gali būti, kad vyresnė sesė pranešdavo tėvams, kad kaltinamasis gulėjo psichiatrinėje ligoninėje.

Paskutiniais metais (prieš įvykį, t. y. 2018 m.) kaltinamasis susidėjo su ne tais žmonėmis. Net nenorint įsivelti, teko įsivelti. Jis rūkė cigaretes, „žolę“, vartojo alkoholį. Lapkritį buvo vagystė vaikų namuose. Teisme tebenagrinėjamas atvejis dėl vagystės iš bažnyčios. Gali būti, kad tėvai sužinojo apie iškeltą bylą.

Šioje byloje nagrinėjamas įvykis buvo močiutės namuose adresu (duomenys neskelbtini) svetainėje, kurioje gyvena tėvas. Pirmiausia tėvas gėrė su kažkuo už parduotuvės. Kartu stovėjo kaltinamasis. Tėvas pažiūrėjo į kaltinamąjį ir sako: „nu ką, mušimės šiandien“. Kaltinamasis nesuprato ir paklausė dėl ko (mušis). Tėvas atsakė: „mušimės, mušimės“.

Paskui svetainėje prie stalo kaltinamasis sėdėjo ant foteliuko, jam iš kairės pusės ant sofos - lovos sėdėjo jo brolis T. su drauge K., ant kito fotelio iš dešinės pusės - tėvas. Vėliau kaltinamasis persėdo iš fotelio ant lovos, t. y. ten, kur sėdėjo T., kad būtų toliau nuo tėčio.

Tėvas nupirko degtinės. Iš pradžių kaltinamasis nenorėjo gerti, bet jam vis siūlė. Kaltinamasis praleido kelias eiles, paskui pasiėmė ir atsigėrė truputį, dar išgėrė, nebejuto, kaip pradėjo gerti. Visi (išgėrinėjusieji) išsiskirstė į tualetus. Tėvas pradėjo rėkauti ant kaltinamojo, kad jis yra „asilas“, „neprognozuojamas“, „nesveikas“. Kaltinamajam atsibodo klausytis tėvo žodžių, todėl, žiūrėdamas tiesiai (tėvui) į akis, sakė: „dar sykį man trenksi, aš nebežiūrėsiu - trenksiu atgal“. Nežada nusileisti. Tėvas paragino kaltinamąjį prieiti arčiau. Kaltinamasis truputį pasilenkė per stalą. Tėvas kvietė dar arčiau. Kaltinamasis dar truputį pasilenkė, klausė, ką pasakys. Tėvas pasilenkė ir trenkė kaltinamajam galva į galvą. Susinervinęs kaltinamasis peršoko per stalą, pargriovė tėvą ir vieną sykį trenkė, truputį prismaugė, pasakė jam: „net nebandyk dar sykį trenkti“. Atėjo T. ir jie išsiskyrė.

Be kaltinamojo ir tėčio, kambaryje tuo metu gal ir nieko nebuvo: T. nuvedė (draugę) K. į tualetą, mama buvo išėjusi. Niekas nematė, kaip tėtis trenkė galva į kaltinamojo galvą.

Iš viso jie (kaltinamasis tą kartą) buvo susirėmę tris kartus.

Pirmą kartą susirėmė, kai kaltinamasis sėdėjo nukentėjusiajam iš kairės. Jie apsižodžiavo ir nukentėjusysis dešinės rankos kumščiu trenkė kaltinamajam. Kaltinamajam kliuvo ties kairės pusės skruostikauliu. T. juos išskyrė. Dėl to apsikeitė su broliu sėdėjimo vietomis.

Po to kaltinamasis susimušė su broliu. To įvykio gerai nepamena.

Galop kaltinamasis pagulėjo, nuėjo į tualetą, persėdo ten, kur buvo mama, ir ėmė miegoti. Miegodamas juto, kad kažkas vaikšto, pajuto skausmą viršuje ties kaire ausimi. Atsimerkęs priešais pamatė tėčio veidą. Kaltinamasis galvojo, kad jam sutrenkė, todėl net nežiūrėdamas trenkė atgal. Trenkė instinktyviai, nėra tikras, ar tėvas jam trenkė. Pataikė tėčiui kažkur ties nosim ir lūpa. Tėtis nukrito šalia šaldytuvo. Kaltinamasis matė, kad tėčio lūpa buvo praskelta, iš jos ir nosies bėgo kraujas. Kaltinamasis buvo susinervinęs, trenkė su jėga, kad (tėtis) daugiau nebelįstų. Kaltinamasis atsigulė ir gulėjo. Tėtis iškvietė policiją. Policija abu uždarė į areštinę.

Tą vakarą kaltinamasis sudavė tėčiui tris sykius: pirmą kartą, kai sėdėjo ant fotelio, nestipriai trenkė; pataikė tarp kairės pusės skruostikaulio ir ausies, dalyvavo (matė) ir T.. Antras sykis buvo, kai visi buvo išsiskirstę ir kaltinamasis gavo (smūgį) iš galvos į galvą, tą kartą kaltinamasis peršoko stalą ir trenkė tėčiui į akį. Trečias kartas buvo tada, kai kaltinamasis gulėjo. T. buvo tame pačiame kambary ir pamatė, kaip (kaltinamasis) trenkė. Mama ir K. buvo išėjusios. T. norėjo padėti tėčiui atsistoti, tėtis atsisakė pagalbos, atsistojo savarankiškai ir pasakė, kad paskambins į policiją. Tėtis policijai sakė, kad kaltinamasis yra banditas, nesveikas, prašė išvežti jį (kaltinamąjį). Tėtis nuėjo į prausyklą, nusiplovė veidą.

Po 10-15 min. atvažiavo policija. Kai atvyko policija, buvo kiti šeimos nariai. Mama kaip visada kažką rėkavo, T. sakė, kad nieko (įvykio) nematė, K. irgi sakė, kad nieko (įvykio) nematė. Policija liepė papūsti į alkotesterį. Kaltinamąjį pirmą išvežė, po to - tėtį.

Kai kaltinamasis būna blaivus, jis tyli ir tėvas nepuola. Kai kaltinamasis (išgeria ir) atsako, tėvas supyksta ir taip gaunasi (panaudoja fizinį smurtą). Dar vienas atvejis dėl fizinio skausmo su tėvu buvo (2019 m.) kovo mėnesį.

Nukentėjusysis yra smurtavęs ir prieš kitus šeimos narius. Pvz., jis ne kartą trenkė močiutei, bet močiutė pretenzijų savo sūnui (nukentėjusiajam) neturi. Prieš mamą tėvas irgi ne vieną sykį pakėlė ranką. Tėvas yra pakėlęs ranką prieš seserį. Prieš kitus (likusius du šeimos narius) kaip ir ne.

Tardamas paskutinį žodį, kaltinamasis T. Ž. nurodė, kad gailisi, jog taip padarė, bet neturėjo kitos išeities.

Ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino (1 t., b. l. 152-155, 167), kad (įvykio metu) gyveno (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 1 d. apie 10 val. kaltinamasis atvažiavo pas tėvą S. Ž. aplankyti ten gyvenantį brolį T. Ž.. Namuose buvo tėvas, T. su drauge K., mama A., močiutė I. Ž.. Tėvas parnešė du butelius šampano ir tris butelius 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Šampaną su alumi gėrė tėvas, T., mama ir kaltinamasis. Per išgertuves mama tai išeidavo iš namų, tai pareidavo. Namuose buvo ir močiutė, bet ji nebuvo tame kambaryje, kuriame jie gėrė.

Vakare, jau baigę gerti (alkoholį), kaltinamasis sėdėjo ant fotelio, šnekėjosi su T.. Tėvas be priežasties atsistojo, priėjo prie kaltinamojo iš kairio šono, pasilenkė ir kumščiu trenkė jam į kairę galvos pusę už ausies. Kaltinamasis instinktyviai trenkė tėvui kumščiu vieną smūgį atgal, nežino, kur pataikė, nežiūrėjo. Po smūgio tėvas atsilošė ir paėjo kelis žingsnius atgal, pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Kadangi tėvui iš nosies bėgo praustis, jis nuėjo praustis. Atvažiavo policijos pareigūnai ir juos abu sulaikė.

T. Ž. įsitikinimu, tėvui vieną kartą sudavė gindamasis, tėvas jam sudavė pirmas. Jei tėvas nebūtų sudavęs, jis tėvui nieko nebūtų daręs.

Priešpriešinėje byloje su (įtariamuoju) S. Ž. surengtoje akistatoje (nukentėjusysis) T. Ž. teigė (1 t., b. l. 159-160), kad per išgertuves jis (T. Ž.) sėdėjo ant fotelio. Tėvas ant jo šaukė, įžeidinėjo, provokavo. T. Ž. tėvui nieko nedarė, tik atgal šaukė. Po to tėvas trenkė jam vieną kartą į galvą. T. Ž. nesusitvardė ir trenkė tėvui vieną kartą; nematė, kur pataikė. Paskui T. Ž. matė, kad tėvui iš nosies bėga kraujas, praskelta lūpa.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis S. Ž. parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. buvo jo mamos gimtadienis. Nukentėjusysis su močiute ir pussesere namuose išgėrė „Malūninko“. Savo kambaryje turėjo du butelius degtinės. T. tuos du butelius degtinės išgėrė. Kai pamatė, kad jie vartoja alkoholį, tada ir nukentėjusysis gėrė (prisijungė prie kompanijos). Kambaryje buvo K., T., T., nukentėjusysis ir (sutuoktinė) A..

Jaunimas (T. ir K.) ir A. išėjo į lauką parūkyti. Nukentėjusysis sėdėjo ant fotelio, T. - ant sofos. Jie kambaryje buvo tik dviese. Tarp jų nebuvo konflikto, jie galėjo pasakyti vieną kitą žodį. Nukentėjusysis pasinaudojo liudytojo imuniteto teise ir atsisakė pasakyti, ar vadino T. įžeidžiančiais žodžiais.

Sėdėdamas nukentėjusysis sutrenkė T. vieną kartą galva į galvą. Nukentėjusysis nežino, dėl ko jis sudavė T.. Su T. irgi taip būna, bet be isterijos, draugiškai. Būdamas išgėręs T. pakvaišo: peršoko per stalą, nusileido ant nukentėjusiojo ir jie su foteliu griuvo. T. kumščiais sudaužė, suspardė nukentėjusįjį. Buvo serija smūgių. Nukentėjusiajam buvo suskaldyta lūpa, nosis, akis. Neseniai pradėjo skaudėti krūtinę. Nukentėjusysis nesigynė, nieko T. nedarė. T. išgirdo muštynes, atbėgo, įsikišo ir sudavė T.. Nukentėjusysis išėjo apsiprausti, tiksliai nepamena, kas iškvietė greitąją.

2019 m. kovą T. sudaužė nukentėjusiajam kaktą ir išsuko dešinės rankos raktikaulį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. Ž. parodė (1 t., b. l. 41-42, 159), kad nuo vaikystės T. gyvena (duomenys neskelbtini), nes jam ir sutuoktinei A. Ž. buvo apribotos tėvų teisės. 2019 m. gegužės 1 d. apie 16 val. pas juos atvažiavo T.. Tuo metu nukentėjusysis, T. su drauge K., sutuoktinė A. Ž. sėdėjo svetainėje prie stalo ir šventė gegužės 1-ąją, vartojo degtinę ir alų. T. prisijungė prie jų. Prie stalo nukentėjusysis ir T. sėdėjo vienas priešais kitą ant fotelių. Nors tuo metu T. buvo nepilnametis, tėvai leido T. vartoti alkoholinius gėrimus. Išgėręs T. būna agresyvus ir labai impulsyvus, yra labai užsispyręs. Bešvenčiant T. kažkas užėjo ir jis be priežasties sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį. Nuo smūgio nukentėjusysis nuvirto nuo fotelio ant žemės, kažkurį laiką buvo be sąmonės. Nukentėjusysis neatsimena ir negali nurodyti, kiek smūgių sudavė T.. T. pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės. Iš nosies bėgo kraujas, atsirado mėlynė po kaire akimi, todėl nukentėjusysis nuėjo apsiprausti, išsikvietė policiją. Nukentėjusysis neatsimena, kur tuo metu buvo sutuoktinė.

Akistatoje su įtariamuoju T. Ž. nukentėjusysis S. Ž. parodė (1 t., b. l. 159-160), kad įvykio pradžioje tarp jo ir T. buvo ginčas, nenori sakyti dėl ko. Nukentėjusysis neigė, kad būtų trenkęs T.. Girtas T. pasidaro labai agresyvus. T. nuvertė nukentėjusįjį su foteliu ir apdaužė. Nukentėjusysis nežino, kiek kartų T. jam sudavė. Buvo suskaldyta lūpa ir kruvina nosis, mėlynė po kaire akimi.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas T. Ž. parodė, kad (per įvykį) buvo močiutės gimtadienis. Liudytojas T. Ž., jo draugė K., mama, T. ir tėtis kambaryje sėdėjo aplink stalą ir gėrė degtinę, šampaną. Liudytojas T. Ž. sėdėjo ant fotelio, ne, ant atlenkiamos sofos, jo dešinėje – K., kairėje ant fotelio - T.. Tėtis sėdėjo ant fotelio priešais. Mama sėdėjo ant (trečio) fotelio.

Mama visą laiką buvo kambaryje. Liudytojas T. Ž. išėjo parūkyti. Kai grįžo, kambaryje rado netvarką: kėdė nustumta, fotelis nustumtas į šoną, stalas pastumtas, vos neapverstas, nuo veidrodžio nuvirtę daiktai. Tėtis nuvirtęs. Liudytojas T. Ž. paguldė tėtį ant nugaros, pakėlė, pasodino ant fotelio. Tėtis buvo sužalotas. Jam iš nosies bėgo kraujas. Liudytojas T. Ž. nuvalė (kraują). Tėtis nereagavo į aplinką. Liudytojas T. Ž. nuėjo paimti amoniako, kad tėtis pauostytų ir atsikeltų. T. irgi bandė padėti tėčiui. Liudytojas T. Ž. nesuprato ir užsipuolė brolį, išvijo iš kambario. Koridoriuje T. iš nervų ranka išmušė kartoninį durų langą. Liudytojas T. Ž. nenorėjo atsakyti, kas vyko po to, kai T. išmušė kartonu apdengtą langelį, pasinaudojo liudytojo imuniteto teise ir nutraukė apklausą.

Liudytojas T. Ž. nurodė, kad ne vieną sykį jis skyrė T. ir tėtį. Vienais atvejais vienas ieško kabliukų, kitais atvejais - kitas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Ž. atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 53).

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja A. Ž. atsisakė duoti parodymus; neprisiekusi teigė, kad įvykio nematė, tuo metu nebuvo namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Ž. parodė (1 t., b. l. 47-48), kad T. Ž. yra jos sūnus, S. Ž. yra T. tėvas ir jos sutuoktinis. Visi jų vaikai maži buvo paimti, bet jie (tėvai) su vaikais bendrauja, vaikai juos lanko. Per įvykį T. tebegyveno (duomenys neskelbtini), o T. – pas juos. 2019 m. gegužės 1 d. apie 10 val. atvažiavo T.. T. išėjo su tėvu į parduotuvę ir gimtadienio proga nupirko uošvienei torčiuką. Liudytoja A. Ž. matė, kad jie parsinešė ir alkoholio: du butelius šampano, du plastikinius butelius alaus ir degtinės butelį. Jie pasveikino uošvienę su gimtadieniu, po to grįžo į svetainę. Uošvienė liko savo kambaryje. Pradžioje viskas buvo gerai, jie draugiškai gėrė alkoholinius gėrimus, šventė Motinos dieną. T. sėdėjo kambaryje ant fotelio ir dėl girtumo užmigo. T. su tėvu išėjo į parduotuvę, kaip suprato, pirkti alkoholio. Liudytoja A. Ž. išėjo į kitą parduotuvę pirkti limonado. Iš parduotuvės liudytoja A. Ž. grįžo maždaug po 20 minučių ir rado sumuštą sutuoktinį. Sutuoktiniui buvo sumušta kažkuri akis, nosis, iš nosies bėgo kraujas. Sutuoktinis vonioje plovė kraują; sakė, kad T. atsikėlė ir be priežasties kumščiu sudavė į nosį. T. sakė tą patį, t. y. kad T. pasivaideno, pakilo nuo fotelio ir tėčiui smogė kumščiu, o T. nespėjo sustabdyti brolio. T. liudytojai A. Ž. nieko nesakė, nors ji jo klausė, kas čia buvo. T. yra agresyvus prieš tėvą tik tada, kai abu būna išgėrę. Blaivus T. yra geras vaikas. Įvykio metu T. buvo nepilnametis, jam negalima vartoti alkoholinių gėrimų, bet liudytoja A. Ž. ir sutuoktinis leido T. tai daryti. Po to atvažiavo greitoji ir policija.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas D. Š. parodė, kad įvykio nepamena. Pagarsinus liudytojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis parodė, kad dabar atsimena įvykį. Patalpa, kurioje įvyko įvykis, buvo gal svetainė. Svetainėje buvo sofa, per vidurį kambario) stalas. Aplink pilna padrikai išmėtytų, ne savo vietose sudėtų daiktų. Nuverstų baldų, ant žemės išmėtytų daiktų liudytojas D. Š. nematė. Liudytojas D. Š. negalėjo pasakyti, ar matė svetainėje smurto žymių, pvz., kraujo. Tėvukas buvo kruvinas. Kažkas kraujavo. Kaltinamasis nebuvo sužalotas, tiksliai nepamena. Sužalotas buvo tik tėvukas, jį išsivežė medikai.

Liudytojas D. Š. bendravo su įvykio dalyviais. Buvo sumaištis: įvykio dalyviai vienas ant kito sakė, kad tas pradėjo, tas pradėjo. Dar buvo panelė, moteris. Liudytojas D. Š. negalėjo pasakyti, kada A. Ž. grįžo, nes ji atėjo pirmiau, nei atvažiavo policija. Viena sakė, kad (įvykio) nematė. Dar buvo vienas vaikinukas buvo. Sunku atsakyti, kuris buvo girtesnis, gal tėvukas. Kaltinamasis dėl (suvartoto) alkoholio kiekio nesuprato, kas įvyko, bet nebuvo agresyvus. (Kaltinamasis) jiems (pareigūnams) sakė, kad sužalojo ranka, bet liudytojas D. Š. negalėjo pasakyti kuris, kurį (sužalojo). Tą reikėtų pasižiūrėti tarnybiniame pranešime. Kiti asmenys sėdėjo ramiai, elgėsi adekvačiai, nieko daug nekomentavo. Nepasakytų, kad kiti asmenys buvo neblaivūs.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja I. P. parodė, kad įvykis, jei neklysta, buvo (duomenys neskelbtini). Buvo pranešta, kad sūnus smurtavo prieš tėvą. Jie (pareigūnai) nuvyko į įvykio vietą. Pareigūnus pasitiko T.. Buvo mama ir tėvas. Nukentėjusysis vonios kambaryje sakė, kad plaunasi veidą, pasirodė jau nusiplovęs veidą, žaizdų nesimatė. Tėvas aiškino, kad sūnus prieš jį smurtavo. Liudytoja I. P. negali pasakyti konkrečiau, kaip smurtavo. Neatsimena, ką sakė sūnus (T. Ž.). Liudytoja I. P. nepamena, ar tėvas skundėsi, kad jam kur nors skauda. Liudytoja I. P. negalėjo pasakyti, ar ant T. Ž. buvo smurto žymių; ar jis skundėsi, kad jam kažkur skauda; ar ji matė kraujo dėmes. Buvo alkoholio kvapas, bet liudytoja I. P. nepasakytų kad jie buvo stipriai išgėrę. Pareigūnai įvykio vietoje nustatė girtumus. Per apklausą pas tyrėją liudytoja I. P. aplinkybes prisiminė geriau.

Teisiamajame teismo posėdyje nepilnametė liudytoja K. S. parodė, kad 1,5 metų draugauja su T. Ž., pažįsta T. ir S.. T. pakvietė nepilnametę liudytoją K. S. į svečius. Nepilnametė liudytoja K. S. neprisimena, ar buvo kokia proga. Įvykis buvo namuose pas T. ir S.. Kambaryje buvo nepilnametė liudytoja K. S., T., S. ir T.. T. mama A. Ž. tuo metu buvo išėjusi, ji atsirado po įvykio. Alkoholį vartojo S., T., T. ir mama. Nepilnametė liudytoja K. S. (alkoholio) nevartojo. T. nebuvo labai girtas, S. su T. buvo labiau išgėrę. Nepilnametė liudytoja K. S. su T. sėdėjo ant lovos ir naršė telefone, todėl neprisimena, ką veikė T.. S. sėdėjo ant fotelio. Tarp lovos ir fotelio buvo stalas. S. kalbėjosi su T., nežino apie ką. Nepilnametė liudytoja K. S. nepamena, kur buvo T., gal ant kito fotelio. S. su T. lyg pykosi dėl kažko. Kiek nepilnametė liudytoja K. S. prisimena, T. trenkė S.. Smūgio nepilnametė liudytoja K. S. nematė, nes tuo metu naršė telefone, ir sureagavo, kai T. sureagavo. Apie smūgį nepilnametei liudytojai K. S. pasakė T.. Fotelis nuslydo, S. iškrito iš fotelio, T. padėjo atsistoti. Nepilnametė liudytoja K. S. nežinojo ką daryti. Atrodo, S. bėgo iš nosies kraujas. S. išėjo į vonią. Atvyko greitoji pagalba. Nepilnametė liudytoja K. S. nežino ir neprisimena, kas iškvietė greitąją pagalbą; ką darė T., kai S. išėjo į vonią; nežiūrėjo, ar T. sužalotas. Nepilnametė liudytoja K. S. paprasčiausiai toliau sėdėjo ant lovos.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja K. S. parodė (1 t., b. l. 75), kad 2019 m. gegužės 1 d. Ž. namuose jie gėrė alkoholinius gėrimus, kalbėjosi ramiai, nerėkė. Nepilnametė liudytoja K. S. naudojosi mobiliuoju telefonu, naršė „Facebook“ ir sureagavo tik tada, kai T. tėtis buvo nukritęs. Nepilnametė liudytoja K. S. nematė, kas pirmas trenkė. Iš pradžių T. tėtis sėdėjo ant fotelio, o kai nukrito, buvo prie fotelio ant žemės. T. sėdėjo ant kito fotelio, kuris buvo netoli to fotelio, ant kurio sėdėjo jo tėtis. Atrodo, kad kažkuriam iš jų reikėjo atsistoti, jei jie būtų norėję vienas kitą paliesti. Kai T. tėtis nukrito, tame kambaryje dar buvo T., jų mamos nebuvo.

Įvykio vietos apžiūros 2019 m. gegužės 1 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-15).

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas D. Š. 2019 m. gegužės 1 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodė (1 t., b. l. 16-19), kad įvykio vietoje sužinojo, jog T. Ž. kelis kartus kumščiu smogė tėvui S. Ž. į veidą. Ant S. Ž. nosies srityje matėsi kraujuojanti žaizda ir kraujosruva kairės akies srityje. S. Ž. ir T. Ž. akivaizdžiai buvo neblaivūs. S. Ž. nustatytas 2,33 promilių, T. Ž. - 1,77 promilių girtumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 567/2019(04) teigiama (1 t., b. l. 86), kad S. Ž. buvo šie padarytai sužalojimai: nosies sumušimas, nosies ir kairės akies vokų poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės muštinė žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryti per 3 paras iki apžiūros, galbūt užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. S. Ž. padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip nežymus.

Nustatyta, kad pirmiausia nukentėjusysis sudavė kaltinamajam galva į galvą. Kaltinamasis sudavė atgal nukentėjusiajam į nosies, lūpų, akies sritis ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nuomone, jis smūgiavo nukentėjusiajam gindamasis; įvykio metu negalėjo elgtis kitaip, neturėjo kitos išeities.

Kaltinamasis nurodė, kad prieš smūgį į akį jis įspėjo nukentėjusįjį, jog jei nukentėjusysis jam trenks - jis trenks nukentėjusiajam, nežada nusileisti. Kadangi nukentėjusysis sudavė kaltinamajam, jis sudavė nukentėjusiajam. Laikoma, kad abi konfliktuojančios pusės veikė puolamaisiais ketinimais ir būtinosios ginties situacijos nebuvo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).