Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-15 · Civilinė byla Nr. 2-1351-790/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
2-1351-790/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00479-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Atsakovas
A. Ž.
Ieškovas
V. V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1351-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00479-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo A. Ž. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 pagal ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui V. V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarčių sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui V. V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarčių sąlygų pakeitimo, 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2. Atsakovas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2020, grindžiamą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi žinomai melagingais ieškovo parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pašalinti prašymo atnaujinti procesą trūkumus – nurodyti, kada jis sužinojo, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas jo bylą, rėmėsi žinomai melagingais ieškovo parodymais ir faktais. Teismas nurodė, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau atsakovas prašyme atnaujinti procesą nenurodė šių duomenų.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo 2017 m. kovo 17 d. Atsakovas pažymėjo, kad jis nėra praleidęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo 5 metų termino, per kurį gali būti paduodamas prašymas atnaujinti procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo prašymą atnaujinti procesą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas teigia sužinojęs apie proceso atnaujinimo pagrindu galinčias būti aplinkybes 2017 m. kovo 17 d., vertino, kad jis pateikė prašymą atnaujinti procesą praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui prašymo atnaujinti minėtą terminą ir nenurodė priežasčių, pateisinančių termino praleidimą. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad jis nėra praleidęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto 5 metų naikinamojo termino prašymui atnaujinti procesą pateikti, tačiau kartu nurodė, kad sprendžiant dėl prašymo priėmimo yra reikšmingas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas turi teisę atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir savo iniciatyva. Šiuo atveju įvertinus bylos aplinkybes matyti, kad atsakovas nuolat gynė savo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, tačiau dėl lėšų stokos proceso atnaujinimo jis siekia neturėdamas jo interesams atstovaujančio advokato. Siekdamas CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų teismas turėjo vadovautis bendruoju protingumo principu.

7.2. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai teismai, esant išskirtinėms aplinkybėms, nepaiso net ir CPK nustatyto naikinamojo termino prašymui atnaujinti procesą paduoti.

7.3. 2020 m. birželio 25 d. nutartyje, kuria atsakovui buvo nustatytas terminas pašalinti prašymo atnaujinti procesą trūkumus, nebuvo konstatuota, kad jis praleido CPK nustatytą 3 mėnesių terminą. Atsakovui ištaisius šioje nutartyje nurodytus trūkumus, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė naujus trūkumus, kurių nebuvo nurodyta ankstesnėje nutartyje. Taigi, šios dvi nutartys prieštarauja viena kitai.

7.4. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pernelyg formalus požiūris į prašymus peržiūrėti teismo sprendimus esant išskirtinėms situacijoms gali pažeisti asmens materialines teises. Šiuo atveju prašomoje atnaujinti byloje susiklostė būtent tokia išskirtinė situacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo prašymą atnaujinti procesą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat įstatyme nustatytais atvejais – neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

10. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka reglamentuota CPK 370 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą, o išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir yra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas nagrinėja bylą pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

11. Iš pirmiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas vyksta keliais etapais. Gavęs prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, teismas, visų pirma, išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. teismas nenagrinėja jo iš esmės, bet tik nustato, ar prašymas atitinka formalius jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnyje, taip pat įvertina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių prašymas negali būti priimamas nagrinėti. Tik nustatęs, kad pateiktas prašymas atitinka įstatyme keliamus reikalavimus arba kad pareiškėjas ištaisė teismo nurodytus prašymo trūkumus ir jį priėmęs, teismas paskiria posėdį, kuriame išnagrinėja klausimą dėl proceso atnaujinimo – teismas įvertina, ar prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir pateiktas nepraleidus CPK nustatyto termino. Nustatęs, kad prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas ir pateiktas nepraleidus nustatyto termino bei atnaujinęs procesą užbaigtoje byloje, teismas, atsižvelgdamas į nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus ir neperžengdamas jais apibrėžtų ribų, iš naujo išnagrinėja bylą ir priima vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų.

12. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti atsakovo prašymą atnaujinti procesą ir grąžino jį atsakovui, pagrįstumo. Iš CPK išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas gali atsisakyti priimti prašymą atnaujinti procesą jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; ieškinys neteismingas tam teismui; pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo), taip pat kai prašymą padavęs asmuo neištaiso teismo nustatytų prašymo trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis), kai yra teikiamas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą, grindžiamas tuo pačiu pagrindu (CPK 374 straipsnis). Tačiau, kaip buvo minėta šios nutarties 11 punkte, šioje proceso stadijoje teismas netikrina, ar iš tikrųjų egzistuoja prašyme atnaujinti procesą nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, taip pat nevertina, ar prašymą pateikęs asmuo (ne)praleido įstatyme nustatyto termino tokio pobūdžio prašymui pateikti, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Todėl tai, kad prašymas atnaujinti procesą yra pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nesudaro pagrindo atsisakyti jį priimti. Aplinkybes, ar pareiškėjas pateikė prašymą laikydamasis įstatyme nustatytų terminų, ar terminas prašymui pateikti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, ar konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą ir pan. teismas turi įvertinti nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą dėl proceso atnaujinimo, o ne spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, nurodydamas, kad bylą išnagrinėjęs teismas rėmėsi žinomai melagingais ieškovo parodymais. Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas atsakovo prašymo priėmimo klausimą, nustatė, kad prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, kad atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą, nepateikė teismui duomenų apie tai, kada jis sužinojo, kad egzistuoja jo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Dėl šios priežasties teismas nustatė atsakovui terminą pašalinti prašymo atnaujinti procesą trūkumus ir pateikti teismui nurodytus duomenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, šalindamas teismo nutartyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus, pateikė teismui 2020 m. liepos 4 d. prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo 2017 m. kovo 17 d. gavęs teismo sprendimą. Taigi, atsakovas ištaisė teismo nutartyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus, todėl teismas, nenustatęs kitų prašymo trūkumų, turėtų jį priimti nagrinėti. Nepaisant to, teismas priėmė ginčijamą nutartį, kuria atsisakė priimti atsakovo prašymą atnaujinti procesą vadovaudamasis tuo, kad atsakovas praleido CPK nustatytą terminą prašymui pateikti. Tokiu būdu teismas nepagrįstai jau prašymo priėmimo stadijoje vertino aplinkybes, kurios turėtų būti nagrinėjamos tik išsprendus šio prašymo priėmimo klausimą ir jomis remdamasis atsisakė priimti prašymą ir jį išnagrinėti.

14. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė ir aiškino prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimą ir nagrinėjimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo prašymą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl atsakovo prašymo atnaujinti procesą priėmimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį ir atsakovo A. Ž. prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Marius Bajoras