Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-12-07 · Civilinė byla Nr. 2-1193-71/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
2-1193-71/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00574-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Agota Gutauskienė
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 1193-71/2012Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00574-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 113.2.; 126.8.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėja Regina Agota Gutauskienė, rašytinio proceso tvarka, nagrinėdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir BIĮ „Stanista“ administratoriaus UAB Panevėžio bankrotų administravimo biuro įgalioto asmens V. K. skundus dėl BUAB „Stanista“ 2012-09-14 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Bankrutuojančios IĮ „Stanista“ administratoriaus UAB Panevėžio bankrotų administravimo biuro įgaliotas asmuo V. K. kreipėsi į teismą su skundu atsakovui bankrutuojančiai IĮ „Stanista“ dėl bankrutuojančios IĮ „Stanista 2012 m. rugsėjo 14 dienos kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Kreditorius skundu prašė bankrutuojančios IĮ „Stanista“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 5, priimtus 2012 m. rugsėjo 14 dieną nutarimus pirmuoju dienotvarkės klausimu, kuriuo nutarta „administratoriaus ataskaitos netvirtinti“; ketvirtuoju dienotvarkės klausimu, kuriuo nutarta „patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo – 9506,73 Lt sumai bei už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro patvirtinti bankroto administratoriaus išlaidas už 17 157,46 Lt sumą“ bei penktuoju dienotvarkės klausimu, kuriuo nutarta „administratoriaus išlaidas pirmiausia dengti iš tų bankroto proceso gautų lėšų, kurioms uždirbti (gauti) jos buvo patirtos, likusias išlaidas dengti proporcingai iš visų rūšių lėšų, gautų pardavus turtą, grąžintinų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų ir iš įkeisto turto pardavimo lėšų administratoriaus atlyginimui skirti iki 7300 Lt + PVM“ pripažinti negaliojančiais. Patvirtinti administratoriaus ataskaitą, įpareigoti BIĮ „Stanista“ kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant jau turėtas 33 864,19 Lt bankroto proceso administravimo išlaidas ir patvirtinti administratoriaus išlaidų sąmatą iki kito kreditorių susirinkimo, leidžiant administratoriui naudoti lėšas 3368,23 Lt sumoje vienam mėnesiui (b.l. 1-3).

Kreditorius – Valstybinio socialinio fondo valdybos Panevėžio skyrius skundu prašė panaikinti bankrutavusios IĮ „Stanista“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. rugsėjo 14 dieną priimtus nutarimus darbotvarkės 1, 4, 5 klausimais, nes 1-uoju darbotvarkės klausimu – nutarimas nėra pagrįstas, 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas prieštarauja įsiteisėjusiai teismo nutarčiai bei teisingumo, protingumo kriterijams ir teigia, kad patvirtintos administravimo išlaidos yra neadekvačios įmonės administravimui reikalingoms lėšoms; 5-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas prieštarauja teisingumo, protingumo sąžiningumo principams ir įstatymo normoms, reguliuojančioms bankroto procesą bei pažeidžia kitų kreditorių interesus. Nurodo, kad visi aukščiau išvardinti kreditorių susirinkimo nutarimai priimti vieno kreditoriaus AB DNB banko balsų dauguma.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus skundą administratoriaus UAB Panevėžio bankrotų administravimo biuro įgaliotas asmuo V. K. prašo pareiškėjo skundą dėl bankrutavusios IĮ „Stanista“ kreditorių 2012-09-14 susirinkimo nutarimų panaikinimo patenkinti ir nurodo, kad skunde visiškai pagrįstai teigiama, kad 2012 m. rugsėjo 14 dieną BIĮ „Stanista“ kreditorių susirinkimui administratorius pateikė išsamią ataskaitą. Dėl ataskaitos pateikimo kreditoriai jokių pastabų administratoriui neturėjo, todėl netvirtinti administratoriaus ataskaitos susirinkimui nebuvo pagrindo. Taip pat nurodo, kad tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko jau ne pirmą kartą vyksta teisminis ginčas. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-502-71/2012 teismas 1) pripažino negaliojančiu BIĮ „Stanista“ 2011 m. lapkričio 3 dienos kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kuriuo nutarta nustatyti 10 000 Lt (įskaitant mokesčius) kitoms administravimo išlaidoms už visą bankroto procedūrą nuo bankroto bylos iškėlimo teisme iki įmonės išregistravimo; 2) įpareigojo BIĮ „Stanista“ kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant jau turėtas 11 984,95 Lt administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo; 3) patvirtino administravimo išlaidų sąmatą iki kito kreditorių susirinkimo, leidžiant administratoriui per mėnesį naudoti 3 368,23 Lt administravimo išlaidoms, o skundžiamas ketvirtuoju dienotvarkės klausimu priimtas nutarimas „patvirtinti bankroto administratoriaus išlaidas už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo – 9506,73 Lt sumai. Už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro patvirtinti bankroto administratoriaus išlaidas 17 157,46 Lt sumai“ prieštarauja įsiteisėjusiai Šiaulių apygardos teismo nutarčiai, kurioje nurodyta iš naujo svarstant administravimo išlaidų sąmatą įskaityti jau turėtas 11 984,95 Lt administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo (b.l. 46-48).

Atsiliepimu į bankrutavusios individualios įmonės „Stanista“ 2012-09-27 bankroto administratoriaus skundą kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius prašo skundą tenkinti ir nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 14 dienos BIĮ „Stanista“ kreditorių susirinkime protokolu Nr. 5 priimti nutarimai pirmuoju, ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais buvo priimti suinteresuoto asmens AB DNB banko balsų dauguma, kiti suinteresuoti asmenys balsavo prieš šio susirinkimo nutarimų priėmimą (b.l. 44).

Atsiliepimu į pateiktus skundus kreditorius AB Ūkio bankas nurodė, kad BIĮ „Stanista“ 2012-09-14 kreditorių susirinkime priimtų ir skundžiamų nutarimų vykdymas banko teisėms ir pareigoms didelės įtakos neturi, todėl skundų pagrįstumo ir tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra (b.l. 39-40).

Atsiliepimu į skundus kreditorius AB DNB bankas nurodo, kad su pareiškėjų skundais nesutinka ir mano, kad skundai nei faktiškai, nei teisiškai nėra pagrįsti ir turi būti atmesti. Nurodė, tai, kad skundžiami nutarimai buvo priimti vieno kreditoriaus AB DNB banko balsais, nereiškia, kad šie nutarimai yra nepagristi ir neteisėti. Teismo patvirtintas AB DNB banko kreditorinis reikalavimas bankroto byloje kreditoriui suteikia jam 55,44 procentų visų balsų kreditorių susirinkime. Nors administratorius ir kiti kreditoriai siūlė ir balsavo už kitokius nutarimų kreditorių susirinkimo darbotvarkės 1-uoju, 4-uoju ir 5-uoju klausimais projektus, tačiau priimti skundžiami nutarimai nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos. Be to šie nutarimai yra pagrįsti teisiškai reikšmingomis BIĮ „Stanista“ bankroto bylos aplinkybėmis.

Pažymėjo, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog skundžiamu nutarimu Nr. 1 nepagrįstai atsisakyta patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą. Nurodė, kad administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimas siejamas su kreditorių susirinkimo teise vykdyti administratoriaus veiklos, administruojant bankrutuojančią įmonę, priežiūrą. Bankroto administratorius privalo atsiskaityti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui už ĮBĮ numatytų bankroto administratoriaus pareigų bei įmonės kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą. Taip pat administratorius privalo atsiskaityti apie ataskaitiniu laikotarpiu patirtas išlaidas bankroto administravimo procedūrų vykdymui bei jas pagrįsti. Administratoriaus teikiamos veiklos ataskaitos sudėtinė dalis yra administratoriaus atsiskaitymas kreditorių susirinkimui dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų, o bankroto administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti pakankamai įrodymu, kad pagristų faktiškai patirtas išlaidas, net jei jos neviršija patvirtintų administravimo išlaidų nustatytų dydžių, t.y. administratorius turi atsiskaityti kreditorių susirinkimui ne tik už išlaidas, kurios viršijo nustatytus dydžius, bet už visas realiai patirtas išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-14 kreditorių susirinkimui kartu su ataskaita bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų, patvirtinančiu, jog ataskaitiniu laikotarpiu patirtos bankroto administravimo išlaidos buvo būtinos bankroto procedūrų vykdymui ir buvo panaudotos efektyviai. Kreditorius akcentuoja, kad, esant įstatyme įtvirtintai bankroto administratoriaus pareigai atsiskaityti apie patirtas administravimo išlaidas, šias išlaidas patvirtinančius dokumentus bei duomenis apie jų panaudojimo būtinumą administratorius privalo teikti kreditorių susirinkimui savo iniciatyva, net ir nesant atskiro kreditorių prašymo. Kadangi kreditoriams nebuvo pateikti duomenys, apie patirtų išlaidų būtinumą ir panaudojimo efektyvumą kreditorių susirinkimas skundžiamu nutarimu Nr. 1 pagrįstai netvirtino bankroto administratoriaus ataskaitos.

Skundžiamas nutarimas Nr. 4, kuriuo nustatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata (išskyrus atlyginimą bankroto administratoriui), prieštarauja įsiteisėjusiai Šiaulių apygardos teismo 2012-01-26 nutarčiai, pažymėdamas, kad ši nutartis buvo apskųsta ir Lietuvos apeliacinio teismas 2012-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-820/2012, Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko galioti, tačiau nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismui administratorius pateikė patikslintą pažymą apie faktiškai patirtas ir apmokėtas išlaidas, iš kurios matyti, kad administratorius per minėtą trijų mėnesių laikotarpi iki pirmojo kreditorių susirinkimo faktiškai patyrė 9 506,73 Lt išlaidu, iš kurių BIĮ „Stanista“ lėšomis buvo apmokėta tik 5 803,22 Lt išlaidų“ ir teisėjų kolegija sprendė, jog šios 9 506,73 Lt išlaidos yra pagrįstos, todėl apmokėtinos iš bankrutuojančios įmonės lėšų. Pažymėtina, jog ir skundžiamu nutarimu Nr. 4 nutarta patvirtinti 9 506,73 Lt sumą bankroto administravimo išlaidų už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, t.y. lygiai tokią sumą, kurią pagrįsta pripažino apeliacinis teismas, todėl ši skundžiamo nutarimo dalis jokiu būdu neprieštarauja minėtai įsiteisėjusiai teismo nutarčiai. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančia skundžiamo nutarimo Nr. 4 dalį, kuria nutarta už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro patvirtinti bankroto administratoriaus išlaidas už 17 157,46 Lt sumą. Pažymėjo, kad nors administratorius ataskaitoje ir nurodė jog laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-08-01 faktiškai patyrė administravimo išlaidų už 24 357,46 Lt sumą, tačiau, administratorius nepagrindė, kad šios išlaidos buvo būtinos bankroto procedūrų vykdymui ir panaudotos efektyviai.

Nurodė, kad skundžiamu nutarimu Nr. 5 nustatyta administravimo išlaidų dengimo tvarka yra racionali ir sąžininga, o taip pat atitinka visų įmonės kreditorių interesus, nes pagal ją dengiant bankroto administravimo išlaidas atsižvelgiama ne tik į tai, kiek gauta konkrečios rūšies bankrutuojančios įmonės lėšų, bet ir kiek administravimo išlaidų buvo patirta šios konkrečios lėšų rūšies gavimui. Logiška ir racionalu bankroto administravimo išlaidas, susijusias su konkrečių lėšų bankroto proceso metu gavimu, apmokėti būtent iš šių bankrutuojančios įmonės lėšų. Tokia tvarka jokiu būdu nepažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų. Be kita ko, skundžiamu nutarimu Nr. 5 buvo nutarta, kad likusios bankroto administravimo išlaidos, dengiamos proporcingai iš dydžio pagrįstumo. Nors šioje bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi ir buvo pripažintas pagrįstu 800,00 Lt dydžio atlyginimas buhalteriui laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog tokio dydžio atlyginimas buhalteriui turi išlikti visos bankroto administravimo procedūros metu, kadangi buhalterio atlyginimas priklauso nuo jo atliekamo darbo apimčių, kurios bankroto procedūroms einant link pabaigos, akivaizdžiai mažėja. Nurodo, kad skunduose nepagrįstai teigiama, kad bankroto administravimo išlaidos privalo būti dengiamos tik proporcingai iš įmonės visų rūšių lėšų, nes ĮBĮ nenustato administravimo išlaidų mokėjimo tvarkos, o tik įtvirtina bendrą įmonės bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo principą, t.y. kad šios išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), tačiau konkrečiai kokia eile ir tvarka bei proporcijomis iš atskirų rūšių įmonės lėšų bus mokamos administravimo išlaidos, sprendžia bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, įvertinęs teisiškai reikšmingas konkrečios bankroto bylos faktines aplinkybes. Nurodė, kad kiekvienoje bankroto byloje, įvertinus visas teisiškai reikšmingas jos aplinkybes, turi būti individualiai sprendžiama kokiais konkrečiais principais vadovaujantis sąžiningiausia ir racionaliausia būtų padalinti tarp įmonės kreditorių administravimo išlaidų mokėjimo naštą. Pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus skundo reikalavimas, kad panaikinus skundžiamą nutarimą Nr. 5 teismas nustatytų administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką pagal VSDFV Panevėžio skyriaus pasiūlytą nutarimo šiuo klausimu projektą yra visiškai neteisėtas. Kaip minėta, teisė tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką priskirta tik bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai.

Dėl kreditorių susirinkimo 2012 m. rugsėjo 14 dienos nutarimo darbotvarkės 1-ju klausimu „Dėl administratoriaus ataskaitos“

2012-09-14 Įmonės kreditorių susirinkimui buvo pateikta administratorius ataskaita. Kaip matyti iš pateikto protokolo Nr.5 dėl ataskaitos kreditorius AB DNB bankas, turinti 55,44 % visų balsų, pastabų nepareiškė, o balsavo prieš ataskaitos tvirtinimą. Esant neišsamiai ataskaitai, trūkstant informacijos ar kokios medžiagos administratorius yra įpareigojamas ataskaitą papildyti, paaiškinti, tačiau šiuo atveju ataskaita buvo netvirtinama be jokių argumentų. Skunde visiškai pagrįstai teigiama, kad 2012 m. rugsėjo 14 dienos BIĮ „Stanista“ kreditorių susirinkimui administratorius pateikė išsamią ataskaitą ir dėl ataskaitos pateikimo kreditoriai jokių pastabų administratoriui neturėjo, todėl netvirtinti administratoriaus ataskaitos susirinkimui nebuvo pagrindo. Tokių būdų toks nutarimas yra naikintinas, nes dėl administratoriaus pateiktos ataskaitos kreditoriai pastabų nepareiškė, todėl jos netvirtinti nebuvo pagrindo.

Dėl kreditorių susirinkimo 2012 m. rugsėjo 14 dienos nutarimo darbotvarkės 4 klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“

Pažymėtina, kad tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko jau ne pirmą kartą vyksta teisminis ginčas. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 26 dienos įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-502-71/2012: 1) pripažino negaliojančiu BIĮ „Stanista“ 2011 m. lapkričio 3 dienos kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kuriuo nutarta nustatyti 10 000 Lt (įskaitant mokesčius) kitoms administravimo išlaidoms už visą bankroto procedūrą nuo bankroto bylos iškėlimo teisme iki įmonės išregistravimo; 2) įpareigojo BIĮ „Stanista“ kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant jau turėtas 11 984,95 Lt administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo; 3) patvirtino administravimo išlaidų sąmatą iki kito kreditorių susirinkimo, leidžiant administratoriui per mėnesį naudoti 3 368,23 Lt administravimo išlaidoms. Skundžiamas ketvirtuoju dienotvarkės klausimu priimtas nutarimas „patvirtinti bankroto administratoriaus išlaidas už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo - 9506,73 Lt sumai. Už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro patvirtinti bankroto administratoriaus išlaidas 17 157,46 Lt sumai“ prieštarauja įsiteisėjusiai Šiaulių apygardos teismo nutarčiai, kurioje nurodyta iš naujo svarstant administravimo išlaidų sąmatą įskaityti jau turėtas 11 984,95 Lt administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pagal teismų nutartimis leistas administratoriui naudoti pinigines lėšas administravimo išlaidoms padengti nuo bankroto bylos iškėlimo iki skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo jau yra patirta 33 864,19 Lt administravimo išlaidų, o ginčijamu nutarimu už visą bankroto procedūrą skirta tik 26 664,19 Lt. Administratorius kreditorių susirinkimo prašė nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki bankroto bylos pabaigos administravimo išlaidoms dar skirti 5000 Lt. Visi kreditoriai su tuo sutiko, tik ne didžiausias kreditorius AB DNB bankas. Ginčijamas nutarimas ketvirtuoju dienotvarkės klausimu prieštarauja ne tik įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, kas visiškai pagrįstai ir teigiama skunde.

Skundžiamas ketvirtuoju dienotvarkės klausimu priimtas nutarimas „patvirtinti bankroto administratoriaus išlaidas už laikotarpi nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo - 9506, 73 Lt sumai. Už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki Įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro patvirtinti bankroto administratoriaus išlaidas 17 157,46 Lt sumai“ prieštarauja įsiteisėjusiai Šiaulių apygardos teismo nutarčiai, kurioje nurodyta iš naujo svarstant administravimo išlaidų sąmatą įskaityti jau turėtas 11 984,95 Lt administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo.

Įmonių bankroto įstatymo 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko interesus, kreditorių interesus, t.y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu užtikrinti nemokaus skolininko interesus. Administratoriaus atlyginimas (administravimo išlaidos) apmokamos iš tų pačių lėšų bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės lėšų, iš kurių tenkinami ir kreditoriniai reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnis 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir reikalavimų patenkinimo galimybėmis. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis ir administravimo išlaidų sąmata turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (LR CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.

Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio nuostatos numato, kad administravimo išlaidų sąmatą (tame tarpe ir atlyginimą administratoriui) tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Administravimo išlaidų paskirtis – užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūros vykdymą ir greitesnį jų užbaigimą.

Akivaizdu, kad priimtas ginčijamas nutarimas prieštarauja įsiteisėjusiai teismo nutarčiai bei teisingumo, protingumo kriterijams ir kad, patvirtintos administravimo išlaidos, yra neadekvačios įmonės administravimui reikalingoms lėšoms, todėl šis nutarimas naikintinas.

Dėl kreditorių susirinkimo 2012 m. rugsėjo 14 dienos nutarimo 5 darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų tenkinimas iš įkeisto turto“

Bankroto procedūros esmės – kuo ekonomiškiau, tačiau įmanomai maksimaliai patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimus bei interesus ir būtent, siekiant kreditorių interesų pusiausvyros, tiek neįkeisto turto pardavimo atveju, tie debitorinių skolų išieškojimo atveju, iš gautų lėšų visų pirma turi būtų atlyginamos administravimo išlaidos.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 punktas numato, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, ne kartą yra pasisakęs, kad administravimo išlaidos turi būti dengiamos proporcingai tiek iš įkeisto turto pardavimo (perdavimo) gautų lėšų, tiek iš kitų bankroto procedūros metu gautų lėšų. Ginčijamas nutarimas penktuoju dienotvarkės klausimu „administratoriaus išlaidas pirmiausia dengti iš tų bankroto proceso gautų lėšų, kurioms uždirbti (gauti) jos buvo patirtos, likusias išlaidas dengti proporcingai iš visų rūšių lėšų, gautų pardavus turtą, grąžintinų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų. Iš įkeisto turto pardavimo lėšų administratoriaus atlyginimui skirti iki 7300 Lt + PVM“ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnio ir 36 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes juo administravimo išlaidas nutarta apmokėti nesilaikant proporcingumo principo. Skundžiamo nutarimo pagrindu apmokėjus administravimo išlaidas išnyktų galimybė kitų eilių kreditoriams atgauti bent dalį piniginių lėšų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas numato, jog kreditorius, kurio finansinis reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu, turi pirmenybės teisę tenkinant kreditorinius reikalavimus, tačiau jis nenumato, jog šis kreditorius turi teisę būti atleistas nuo administravimo išlaidų mokėjimo arba, kad jis tik savo turimų balsų dauguma gali priimti sprendimus, faktiškai ribojančius kitų eilių kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų dalinį patenkinimą realizavus neįkeistą turtą ar išieškojus skolas iš debitorių, taip pat priimti sprendimus nepateisinamai apribojančius administravimo išlaidų padengimo proporcijas. Ginčijamas nutarimas pažeidžia kitų bankrutavusios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl pripažintinas negaliojančiu.

Kadangi administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo išlaidomis tvarkos nustatymo klausimus įstatymas priskiria kreditorių susirinkimo kompetencijai, o įkaito turėtojas privalo savo kreditorinio reikalavimo lėšų dalimi dalyvauti administravimo išlaidų apmokėjime, priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas ir šis klausimas perduotinas iš naujo perduotinas nagrinėti pagal kompetenciją kreditorių susirinkimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 232, 290,291 straipsniais, ĮBĮ 10, 23, 24 straipsniais

nutaria:

Bankrutavusios IĮ „Stanista“ administratoriaus UAB Panevėžio bankrotų administravimo biuro įgalioto asmens V. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus skundus tenkinti iš dalies.

Pripažinti bankrutavusios individualios įmonės „Stanista“ 2012 m. rugsėjo 14 dienos kreditorių susirinkime protokolu Nr. 5 priimtus nutarimus pirmuoju dienotvarkės klausimu, kuriuo nutarta „bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinti“, ketvirtuoju dienotvarkės klausimu, kuriuo nutarta „patvirtinti bankroto administratoriaus išlaidas už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo už 9506,73 Lt sumą, už laikotarpį nuo 2011-11-01- iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro patvirtinti bankroto administratoriaus išlaidas už 17 157,46 Lt sumą“ bei penktuoju dienotvarkės klausimu, kuriuo nutarta „administratoriaus išlaidas pirmiausia dengti iš tų bankroto proceso gautų lėšų, kurioms uždirbti (gauti) jos buvo patirtos, likusias išlaidas dengti proporcingai iš visų rūšių lėšų, gautų pardavus turtą, grąžintinų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų ir iš įkeisto turto pardavimo lėšų administratoriaus atlyginimui skirti iki 7300 Lt + PVM“ negaliojančiais.

Patvirtinti administratoriaus ataskaitą ir įpareigoti BIĮ „Stanista“ kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant jau turėtas 33 864,19 Lt bankroto proceso administravimo išlaidas bei patvirtinti administratoriaus išlaidų sąmatą iki kito kreditorių susirinkimo, leidžiant administratoriui naudoti lėšas 3368,23 Lt sumoje vienam mėnesiui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam Teismui, atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Regina Agota Gutauskienė