Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Nijolės Žimkienės, susipažinusi su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo atliekančio direktoriaus funkcijas skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo skundą dėl 2019 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties atmesti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo skundą dėl nuteistojo V. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau ir- Institucija), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalimi, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui teikimą dėl nuteistojo V. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi teikimas dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus netenkintas. Nesutikdama su šiuo sprendimu Institucija pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. 2019 m. vasario 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė skundą priimti. Teismas nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija, kaip kalėjimo administracija, BPK 364 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta tarp išsamaus subjektų, kurie gali apskųsti nutartis dėl BPK 362 straipsnio 4 dalyje nurodyto BVK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą klausimo sąrašo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Institucija skundžia apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti skundą dėl 2019 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties netenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimo dėl V. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimui. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į Lukiškių TI-K skundo motyvus, taip pat skundžiamo sprendimo argumentus, daro išvadą, kad atsisakęs priimti Institucijos skundą apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Skunde institucija nurodė, jog yra tinkamas juridinis asmuo galintis pateikti skundus dėl teismo sprendimų netenkinti teikimo perkelti asmenis iš kalėjimo į pataisos namus. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Institucija klaidingai interpretuoja BPK normas ir neįsigilinusi į jų prasmę vadovaujasi klaidingu savo paties susikurtu vertinimu. BPK 362 straipsnyje yra nustatyta su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų (taip pat ir kalėjimo administracijos teikimų, numatytų BVK 165 straipsnio 1 dalyje) išsprendimo tvarka. Skundai dėl teismų priimtų nutarčių, kuriomis yra išsprendžiami klausimai, susiję su nuosprendžio vykdymu, yra nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 364 straipsnio 2 dalimi, nutartis dėl BPK 361–363, 365, 365¹, 3653 straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ir jų gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, juridinio asmens atstovas, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, – taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Šioje normoje yra aiškiai išvardinti subjektai, kurie turi teisę skųsti teismų nutartis. Jokių kitų subjektų, kurie galėtų skųsti teismo nutartį dėl klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, nenumato nei BVK, nei BPK ar kiti teisės aktai. BPK 364 straipsnyje minimas juridinio asmens atstovas yra kaltinamo juridinio asmens atstovas, kaip tai numatyta BPK 388 straipsnyje, bet ne juridinis asmuo, turintis savo teisnumą ir veiksnumą, koks numatytas CK 2.33 straipsnyje.

Bausmių vykdymo institucijos yra nurodytos BVK IV skyriuje. Pagal BVK 21 straipsnio 1 dalį kalėjimas yra viena iš laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių pataisos įstaigų. BPK yra vartojamos sąvokos „bausmę vykdanti institucija“, „bausmę vykdančios institucijos atstovas“, „bausmę vykdančios institucijos administracija“ bei „pataisos įstaiga“, tačiau šios sąvokos nėra siejamos su teise apskųsti teismų priimamus procesinius sprendimus, taip pat nei viena iš paminėtų sąvokų nėra pavartota BPK 364 straipsnio 2 dalyje, kuris, kaip jau minėta, nustato subjektų, galinčių skųsti teismų nutartis, ratą. Šiuo atveju būtų nelogiška teigti, jog tame pačiame teisės akte tam pačiam subjektui apibrėžti būtų vartojamos skirtingos sąvokos, t. y. vienu atveju instituciją įvardinant kaip bausmę vykdančiąją, kitu – kaip juridinį asmenį ar jo atstovą.

Kitos valstybės institucijos ir pareigūnai – pavyzdžiui, lygtinio paleidimo komisijos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taip pat neturi teisės skųsti teismo atsisakymo tvirtinti jų sprendimus. Šie subjektai baudžiamajame procese tam tikra prasme yra subordinuoti prokurorui baudžiamosios teisenos klausimais. Tai yra, jeigu valstybės institucija ar pareigūnas mano, jog reikia skųsti teismo sprendimą, tokiu atveju gali kreiptis į prokurorą, kuris, įvertinęs poreikį gali pasinaudoti teise tokį sprendimą skųsti BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, teikimą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, prokuroras išreiškė savo poziciją ir prašė Institucijos teikimo netenkinti. Taigi Institucijai, be prokuroro veiksmų, nėra jokios teisėtos galimybės apskųsti teismo sprendimą atsisakymą tenkinti teikimą perkelti asmenis iš kalėjimo į pataisos namus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo atliekančio direktoriaus funkcijas skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.