- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- 1S-873-478/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. T.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. T. (D. T.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas D. T. (D. T.) skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 24 d. priimto nutarimo Nr. 81/04-693 netaikyti nuteistajam D. T. (D. T.) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. T. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. liepos 30 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 5 (penkeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2015 m. liepos 9 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 3 d.2017 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-693 nutarta netaikyti nuteistajam D. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis per rekomendacijų laikotarpį nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, jo pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, be to, jam buvo taikyti auklėjamojo pobūdžio darbai, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau išvadų iš ankstesnių patyrimų jis nepadarė ir vėl nusikalto. Todėl nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą, nurodant, kad Komisija tinkamai ir visapusiškai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui turinčias reikšmės aplinkybes ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą nutarimą. D. T. elgesys nepasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima jį toliau taisyti prižiūrimą laisvėje.Skunde nuteistasis D. T. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas vertino jo praeitį, o ne dabartį. Jis subrendo, pasikeitė, nebekartoja vaikiškų klaidų. Būdamas pataisos namuose, jis prarado artimą šeimos narį – motiną, į kurios laidotuves vyko iš pataisos įstaigos. D. T. pažymi, kad laisvėje alkoholį vartojo saikingai, pataisos namuose taip pat nėra užfiksuota jo apsvaigimo atvejų, todėl negalima teigti, jog pavartojęs alkoholio, jis tampa neprognozuojamas. Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo pastangas, gailestį dėl padarytų klaidų. Pamoką iš gyvenimo jis jau gavo, ir daugiau tų pačių klaidų nebekartoja.Atsiliepimu į nuteistojo D. T. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra siūlo nuteistojo skundą atmesti.Nuteistojo D. T. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl atmeta nuteistojo skundą. D. T. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. D. T. priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (90 balų pagal OASys metodiką), todėl teismas privalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat būtina konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.D. T. yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau šis teistumas jam jau ketvirtas. Pirmą kartą jis buvo teisiamas vos sulaukęs pilnametystės ir nuo tada sistemingai susiduria su teisėsaugos institucijomis. Nusikaltimai, dėl kurių šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra atsitiktiniai, jų pobūdis būdingas ir ankstesniems nusikaltimams, t. y. nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei interesams. Dėl paskutinių nusikaltimų D. T. kaltę pripažįsta tik iš dalies, taigi, savo priešingo teisei elgesio jis nelinkęs analizuoti. Anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nesugebėjo vykdyti teismo paskirtų įpareigojimų, dėl ko buvo pasiųstas realiai atlikti paskirtos bausmės. Ši aplinkybė sustiprina įsitikinimą, jog nuteistajam tikslinga toliau būti taisomam izoliuotam nuo visuomenės, nes tik struktūrizuotoje aplinkoje jis sugeba tam tikra apimtimi reaguoti į jam teikiamus pasiūlymus bei pagalbą, renkantis nenusikalstamą gyvenimo kelią. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, darbo stažo neturi. Vis dėlto, D. T. mokėsi pataisos namų profesinio rengimo centre ir įgijo tekintojo specialybę. Jis taip pat lankė Anoniminių alkoholikų susirinkimus, psichologinę programą „Relaksacija“, motyvuojančius pokalbius „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, mąstymo ir elgesio korekcijos programą „Kitoks“. Tačiau minėtų programų lankymas nuteistojo elgesio teigiama linkme nepakoregavo. Nors ankstesnio svarstymo metu jam buvo nustatyti įpareigojimai gerai elgtis bei nepažeidinėti režimo reikalavimų, tačiau D. T. du kartus nesilaikė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (atsisakė gyventi jam paskirtame būryje), dėl ko buvo baustas drausminėmis nuobaudomis – uždarymu į kamerų tipo patalpas. Šios nuobaudos yra galiojančios ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, parodo, jog jis nesistengia išlaikyti pozityvaus, nepriekaištingo elgesio. Komisijos rekomendacijos jam nėra tiek svarbios bei reikšmingos, kad jis keistų savo netinkamą elgesį.Bylos medžiaga liudija ir tai, kad nuteistajam priteistas ieškinys ir kiti finansiniai įsipareigojimai sudaro 2011,40 Eur. Ieškinys savanoriškai nėra dengiamas. D. T. pajamų šaltinis būnant laisvėje buvo turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas. Įsidarbinti ir dengti turimus finansinius įsipareigojimus nuteistasis neplanuoja. Šiuo metu jis finansiškai priklausomas nuo artimųjų, jam padeda sesuo, dėdė. Taigi, nepastovios pajamos bei negebėjimas jų racionaliai tvarkyti yra pagrįstai D. T. nustatytas kriminogeninis veiksnys. Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkmingai probacijai itin trukdo nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimo problemą. Nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas neblaivus, tačiau piktnaudžiavimo alkoholiu D. T. nepripažįsta, teigia, jog laisvėje svaigiuosius gėrimus vartojo atsakingai ir saikingai. Esant tokioms nuostatoms, nesuprantama, kodėl nuteistasis lankė Anoniminių alkoholikų susirinkimus. Darytina išvada, jog savitarpio pagalbos grupės lankymas tebuvo formalus elgesys, siekiant palankesnio vertinimo bei charakteristikos. Pažymėtina, jog vien sudalyvavimas vienoje ar kitoje programoje savaime jokių rezultatų neduoda, jei asmuo nesistengia išgirstų patarimų, žinių pritaikyti praktiškai. Nors nuteistasis lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau jo mąstysena nepakito, jis vis dar nesuvokia, jog priklausomybė yra liga, kurios gydymui reikia skirti daug laiko bei pastangų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. T. nėra pasiruošęs gyvenimui laisvėje be alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis yra linkęs bendrauti su tais asmenimis, kurių pažiūros atitinka jo nuostatas. Vyrauja asocialaus elgesio nuostatos, yra kartojamos tos pačios klaidos, priimant sprendimus, nėra apgalvojamos būsimo elgesio pasekmės. Pavartojęs alkoholio, D. T. gali pasielgti impulsyviai, nekontroliuoti savo elgesio. Šios aplinkybės patvirtina, kad ydingą mąstyseną nuteistajam koreguoti ypač sudėtinga, juo labiau, kad jis nėra linkęs bendrauti su kitokias pažiūras išreiškiančiais asmenimis. Nesugebėjimas priimti ir kitų asmenų nuomonės neleidžia rinktis tinkamus elgesio modelius, gerinti emocinę gerovę. Nors nuo praėjusio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo penkiais balais (nuo 95 iki 90), tačiau ji vis dar išlieka artima aukštai. Be to, ir rizika padaryti pakartotinį smurtinį nusikaltimą pagal HCR-20 vertinimą išlieka vidutinė, labiausiai susijusi su alkoholio vartojimu. Atkreiptinas dėmesys, kad su smurtinio elgesio prevencija susijusių socialinės reabilitacijos programų D. T. taip pat nelankė. Taigi, vien noras tęsti bausmės atlikimą būnant neizoliuotam nuo visuomenės, be akivaizdžios nusikalstamumo rizikos mažinimo pažangos, nėra įmanomas.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes ir, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, spręsti, kad nuteistasis D. T. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo. Pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nėra pagrindo. Todėl nuteistojo D. T. skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. T. (D. T.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.