Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

2023-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-413-1189/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-26
Bylos Nr.
II-413-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00271-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. G.
Institucija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Kauno departamento Kaišiadorių skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-413-1189/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00271-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.2.1; 14.14; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 26 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. G. ir jos atstovei advokato padėjėjai R. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko asmens D. G. atstovės advokato padėjėjos R. V. skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2023 m. vasario 28 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau – ir Institucija) patarėjas P. T. 2023 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 16 dalį, 152 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 1 dalį ir skyrė administracinę nuobaudą 1075 eurų baudą su administracinio poveikio priemone – gyvūnų augintinių konfiskavimu.

D. G. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. laikė gyvūnus augintinius šunis ir kates (patikrinimo metu rasta 10 vienetų šunų mišrūnų (3 suaugusios patelės, 1 šešių mėnesių patinėlis, 6 šuniukai 1 mėnesio amžiaus ir 24 katės mišrūnės (10 patelių, 2 patinai ir 12 vienetų kačiukų) (Pagal Gyvūnų augintinių registro (toliau – ir GAR) duomenis laikymo vietoje registruoti 6 šunys mišrūnai ir 3 katės (2 mišrūnės ir 1 sfinksų veislės)). Iš GAR registruotų gyvūnų patikros metu rasti 4 šunys ir 3 katės ir būdama šių gyvūnų faktinė savininkė ir laikytoja, neturėdama teisės aktuose nustatytų leidimų minėtus šunis ir kates veisė (laikotarpiu maždaug nuo 2022 m. gegužės 20 d. veisė ir apie 2022 m. liepos 25 d. išveisė šunų jauniklius) ir maždaug 2022 m. gegužės 24 d. išveisė kačių jauniklius, dvi katės 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo vaikingos. 2022 m. rugsėjo 4 d. viena katė atsivedė 3 kačiukus (2 patinėlius ir 1 patelę), o kita katė 2022 m. rugsėjo 11 d. atsivedė 2 kačiukus (patinėlius) bei viešai siūlė parduoti išveistus kačiukus skelbimų portale „skelbiu.lt“ (skelbimas ID: (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) mieste pardavinėjamus 2 mėnesių amžiaus kačiukus (škotų nulėpausių ir škotų stačiaausių mišrūnus) ir užsiėmė versliniu gyvūnų augintinių veisimu ir pardavimu t. y. pardavė neženklintą, neregistruotą ir nevakcinuotą nuo pasiutligės kačiuką tretiesiems asmenims. Institucija 2022 m. rugpjūčio 25 d. atliko kontrolinį pirkimą iš anksto susitarus ir suderinus laiką dėl škotų nulėpausių/stačiaausių vyriškos lyties kačiuko mišrūno apžiūros ir įsigijimo. Kontrolinio pirkimo metu nustatyta, kad katės laikomos gyvenamosiose patalpose (bute) (duomenys neskelbtini). Kačiuką pasiūlyta išsirinkti iš kelių kačiukų, gimusių 2022 m. gegužės 24 d. (skelbimo ir savininkės duomenimis) bei pagal gyvūnų savininkės 2022 rugpjūčio 25 d. paaiškinimus, šiais metais ji pardavė dar vieną kačiuką ir tokiu būdu vykdė ūkinę komercinę gyvūnų augintinių veisėjo veiklą, tačiau neturėdama šiai veiklai teisės aktuose nustatyto leidimo, kaip numato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento suteikto registracijos numerio vykdyti gyvūnų augintinių veisėjo veiklą, kaip tai nustatyta Veterinarijos reikalavimuose gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintuose Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2023 m liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4 punkte, nustatančiame, kad „Gyvūnų augintinių veisėjai, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, turi būti įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą ir turėti registracijos numerį, suteiktą vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, 29-35 punktų nuostatomis.“ Tokiu būdu padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, už kurį, pagal ANK 127 straipsnio 4 dalį, yra privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą.

Taip pat Institucijos patikrinimo metu nustatyta, kad D. G. perdavė tretiesiems asmenims neženklintą gyvūną augintinį (kačiuką), be to gyvūnų laikytoja neužtikrino visų savo laikomų gyvūnų augintinių ženklinimo teisės aktuose nustatyta tvarka (rasta 12 neženklintų kačių, kurios privalėjo būti suženklintos) ir taip pat nepateikė laikomų gyvūnų augintinių, vyresnių kaip 3 mėnesių vakcinaciją nuo pasiutligės įrodančių dokumentų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, 12 straipsnio 4 dalies draudimą, ir gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2015 gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 20 punktą bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalį nuostatas „Gyvūnų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.“, bei Pasiutligės kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo 2007 m. gegužės 11 d. Nr. 463 ,,Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo” 4.1 papunktį ir 5 punktą, ir tokiai veiksmais padarė ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

Taip pat nustatyta, kad (skelbimų portale „skelbiu.lt“ skelbdama skelbimą (skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta ši informacija: „2 mėn. berniukai ieško mylinčių šeimininkų. Tėvai gyvena kartu, bus galima pamatyti. Nulėpausiai 100, stačiaausiai 80“ ir nurodytas D. G. telefono numeris) nenurodė ir nebūdama registruotu gyvūnų augintinių veisėju negalėjo nurodyti Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ 26.14(1) papunktyje privalomos pateikti informacijos t. y. gyvūnų augintinių veisėjo registracijos numerio ir tokiu būdu būdama pardavėja, kuriai privalu laikytis minėtų Mažmeninių prekybos taisyklių nuostatų, šių pareigų nevykdė ir padarė ANK 152 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

Institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, nustatyta, kad gyvūnų laikytoja taip pat nesilaikė gyvūnų laikytojų pareigų, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tai yra ilgalaikiu laikotarpiu nepakankamai rūpinosi gyvūnų laikymo sąlygomis, ir sveikatos priežiūra dėl ko patikrinimo metu rastiems gyvūnams buvo nustatyti uždegiminio pobūdžio susirgimai, kurie nebuvo gydyti kreipiantis į veterinarijos paslaugų teikėją, bei kiti nepakankamos priežiūros požymiai (rasti sergantys 2,5 mėnesio amžiaus kačiukai (3 kačiukams traiškanotos akys, 8 kačiukams apsunkintas kvėpavimas, kosulys). Sergantys kačiukai buvo gydomi savarankiškai. Pateikti medikamentai Clavaseptin, Veraflox, Maxitrol akių lašai. Veterinarijos gydytojo išrašas nepateiktas. Viena apie metų amžiaus šuns patelė akla (galimai akys neišsivysčiusios), pagal 2022 m. lapkričio 9 d. veterinarijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą ligos istorijos išrašą galutinė diagnozė apsigimimas, aklumas. 2022 m. lapkričio 9 d. veterinarijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų išrašų iš paimtų augintinių ligos istorijų, dažniausiai besikartojančios diagnozės: ilgi nagai, nešvarios ausys, konjunktyvitas, susivėlęs kailis, rinitas, gingivitas, dantų akmenys. Viena metų amžiaus Jorkšyrų veislė mišrūne kalytė apsigimusi: akla, su netaisyklingai augančiu žandikauliu, viena katė vaikinga. 2022 m. gruodžio 21 d. iš Lietuvos sveikatas mokslų universiteto, (duomenys neskelbtini) klinikos gautas ligos išrašas, kad vienai katei buvo atlikta abipusė šnervių plastika. Galutinė diagnozė „šnervių stenozė“. Todėl tokie gyvūnų laikytojos veiksmai laikytini atitinkantys Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmas „veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina“ ir už tai kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, su privalomu gyvūnų konfiskavimu pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. G. atstovė advokato padėjėja R. V. nesutikdama su priimtu nutarimu pateikė skundą, kuriuo buvo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taip pat buvo prašoma spęsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo. Minėtasis skundas buvo grindžiamas tuo kad, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – D. G. diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas (F33.2) dėl šio susirgimo yra gydoma nuo (duomenys neskelbtini) metų. Vartoja paskirtus vaistus, tačiau emocinė būsena nepatenkinama. Epizodiškai stacionarizuojama dėl minėtosios ligos. Skunde nurodoma, kad gydytojo psichiatro nustatyta diagnozė bei vartojamų vaistų sukeltas šalutinis poveikis, galėjo turėti įtakos D. G. gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. G. su jai inkriminuotais administracinio nusižengimo pažeidimais nors ir sutiko, tačiau tik dėl ne gebėjimo suvokti savo veiksmų esmės. Iš esmės D. G. šunis ir kates tokiu dideliu kiekiu laikė tik dėl jų gydomųjų savybių, kadangi ir ji, ir dukra serga depresija, o animaloterapija padeda kovoti su šia liga. Skunde nurodoma, kad remiantis ANK 591 straipsnio 3 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas, nepakaltinamas asmuo pagal administracinių nusižengimų teiseną neatsako, taigi įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo aspektu skunde buvo prašoma skirti psichiatrinę ekspertizę D. G. atžvilgiu siekiant nustatyti jos pakaltinamumą. Kartu skunde pažymima, kad žiaurus elgesys su gyvūnais yra tyčinis ir sąmoningas nusižengimas, kai gyvūno savininkas ar kitas asmuo suvokia, jog jo veiksmai gyvūnui suteiks skausmą ir kančią ir sąmoningai to siekia, ko dėl savo psichinės sveikatos būklės D. G. negalėjo suvokti, tuo tarpu Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nesiaiškino, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti administracinio nusižengimo subjektas. Dėl nurodytų aplinkybių buvo prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir teiseną D. G. atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą, bei neskirti psichiatrinės ekspertizės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. G.. Savo atsiliepime Institucija nurodė, kad vertinant administracinio nusižengimo bylos medžiagą, akivaizdu, kad pareiškėja neteisėtą veiką atliko suvokdama savo veiksmų esmę ir veiklos pobūdį, jos veiksmai buvo sąmoningi. Visa tai, kaip teigia Institucija, savo skunde, atskleidžia jos atlikti veiksmai: sugebėjimas veisti ir prižiūrėti gyvūnus, gebėjimas naudotis techninėmis priemonėmis (daryti gyvūnų foto nuotraukas, jas kelti į internetinę svetainę, suformuoti skelbimus ir juos nuolat atnaujinti), vesti derybas dėl gyvūnų pardavimo, skaičiuoti pinigus, pateikti raštišką paaiškinimą, dalyvauti protokolo ir nutarimo surašyme, juos pasirašant. Be to, pažeidėjos padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, o vykdyti tęstiniai nuoseklūs veiksmai, turint tikslą iš tokios veiklos gauti pajamas. Pareiškėja nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų apie tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu ji nebūtų galėjusi suprasti daromos veikos esmės ar valdyti savo veiksmų, dėl ko būtų tikslinga skirti asmens teismo psichiatrinę ekspertizę.

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo įdėjusi skelbimą, jog parduoda kačiukus, tokį skelbimą įdėjo neįregistravusi veislyno. Kačiukų specialiai neveisė, jau tiesiog nesuvaldė situacijos, buvo apsikačiavę dvi katės. Kačiukai neturėjo dokumentų, todėl buvo neveisliniai. Buvo įdėjusi ir skelbimus, kad dalį suaugusių kačių dovanoja, nes jų jau buvo per daug nebesuvaldė situacijos, bet buvo nusprendusi, kad už tuos pinigus už kuriuos parduos kačiukus, kitas kates sužymės, kaip reikalauja įstatymai, kad galėtų tvarkingai žmonėms atiduoti. Iš vis turėjo 12 suaugusių kačių, iš kurių buvo du katinai, vėliau katės atsivedė kačiukų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pas ją atvyko kaip pirkėjai, jie imitavo pirkimą. Ši Institucija išreiškė norą pirkti kačiukus, vienas kačiukas, jei gerai pamena, kainavo 60 eurų. Po to tarnyba užfiksavo pardavimo faktą, atvyko globėjai, kurie viską konfiskavo. Konfiskavo ir kačiukus ir šuniukus, šuniukai buvo jorkšyrų veislės, juos irgi konfiskavo. Viena šuniuko patelė buvo atsivedusi šuniukų, tačiau jų nepardavinėjo, nes artimiesiems jau buvo pažadėjusi padovanoti. Namuose turi ir akvariumus, tačiau pastarųjų nekonfiskavo. Skirtos baudos dar nėra sumokėjusi, nes yra apskųstas nutarimas. Gailisi, kad viskas taip išėjo, nenorėjo užsiimti jokiu veisimu, norėjo padovanoti žmonėms, nes žmonėms dovanoti geriau nei į globos centrus perduoti. Kai kurie gyvūnai buvo žymėti. Gyvūnus kiek pajėgė finansiškai, tiek gydė ir skiepijo. Šiuo metu taip pat turi katę ir šunį. Norėtų, kad jai būtų gražintas nors vienas šuniukas arba kačiukas. Jai yra diagnozuotas sunkus depresijos laipsnis, o toks didelis gyvūnų kiekis padėjo su liga susitvarkyti labiau nei vaistai. Ir ji ir dukra serga depresija, gyvūnai priversdavo gyventi, apsaugodavo nuo savižudybės, nes suprasdavo, kad tokiu gyvūnų kiekiu niekas kitas be jos negalėtų pasirūpinti.

Atstovė teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. G. serga sunkia depresija, jai nustatytas tik 50 procentų darbingumas, nepakaltinamumas šioje byloje nepaneigtas, todėl viskas turėtų būti vertinama D. G. naudai. Jos veiksmuose nebuvo tyčios nei veisti, nei kankinti gyvūnus, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Jei nebus panaikintas skirtą baudą prašoma išdėstyti per 12 mėnesių laikotarpį.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Tuo tarpu ANK 565¹ straipsnio (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinė teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Sutinkamai su ANK 10 straipsnio 1 dalimi nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas ANK uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauko asmens D. G. atstovės advokato padėjėjos R. V. pateiktas skundas dėl Institucijos nutarimo, buvo grindžiamas iš esmės tik tuo, jog D. G. serga sunkia depresijos forma dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir pradėta administracinė teisena jos atžvilgiu turi būti nutrauktas. Be kita ko skunde buvo prašoma D. G. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę.

Siekiant visapusiškai išnagrinėti pateiktą skundą bei įvertinti ar yra pagrindas skirti teismo psichiatrinę ekspertizę D. G. atžvilgiu į 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdį buvo pakviesta gydytoja psichiatrė J. S.. Byloje yra išrašas/siuntimas dėl D. G., kurį yra pasirašiusi gydytoja J. S. (t. 1, b. l. 23), tuo pagrindu kaip administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį gydanti gydytoja ir buvo pakviesta į teismą paaiškinti apie D. G. sveikatos būklę, teismui sprendžiant ar yra pagrindas skirti teismo psichiatrinę ekspertizę pakaltinamumui nustatyti. Gydytoja psichiatrė J. S. teisme papildomai susipažino ir su medicininių dokumentų išrašu, po D. G. stacionarizavimo (t. 2, b. l. 160) ir nurodė, jog jau daug metų gydo D. G.. D. G. pas ją lankosi dėl pasikartojančios depresijos, kuri laikytina emocinio plano sutrikimu, pasižymi bloga nuotaika, liūdesiu, nerimu, baimėmis, miego sutrikimais, depresiniam sutrikimui nėra būdingas mąstymo sutrikimas, mąstymo sutrikimai niekada nebuvo stebimi ir D. G. būsenoje. Pareiškėjos mąstymas yra nuoseklus, aplinkoje orientuojasi ir sugeba suprasti ir suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Nemato pagrindo kreiptis dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo, nes nemato požymių, kad pacientė būtų neveiksni.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas įvertinęs, jog D. G. nustatytas sutrikimas yra emocinio pobūdžio, tačiau tai neturi įtakos jos veiksmas, juo labiau, kad depresija sergantis asmuo gali atlikti kasdienius veiksmus, rūpintis tiek savimi, tiek ir savo aplinka, 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi nusprendi D. G. atžvilgiu neskirti teismo psichiatrinės ekspertizės. Tokiu būdu, byloje pateiktas skundas, apimtyje dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo buvo atmestas.

Analizuojamu atveju bylos duomenys atskleidžia, kad Institucijos 2023 m. vasario 28 d. nutarimu D. G. buvo pripažinta padariusi ANK 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jai buvo skirta subendrinta 1075 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – 34 gyvūnų, augintinių, konfiskavimas.

Pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4 punkte įtvirtinta, kad gyvūnų augintinių veisėjai, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, turi būti įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą ir turėti registracijos numerį, suteiktą vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Tvarkos aprašas), 29–35 punktų nuostatomis.

Bylos duomenimis, patikrinimo metu, buvo paimti 34 gyvūnai, iš kurių 24 katės ir 10 šunų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra įregistravęs augintinių veislyno ir neturi leidimų veisti kates ar šunis. Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. G. teigimu, ji šunų ir kačių neveisė, juos augino dėl gyvūnų skleidžiamos energijos ir terapijos, kuri jai ir jos dukrai, padėdavo geriau pasijausti, taip gydant depresiją. Byloje užfiksuoti duomenys paneigia pareiškėjos teiginius, kad ji neveisė šunų ir kačių, nes atlikto patikrinimo metu buvo rasta 10 šunų mišrūnų iš kurių 3 suaugusios patelės, 1 šešių mėnesių patinėlis ir 6 šuniukai 1 mėnesio amžiaus bei 24 katės mišrūnės iš kurių 10 suaugusių patelių, 2 patinai ir 12 kačiukų. Taip pat pažymėtina, tai kad išveistus kačiukus viešai siūlė parduoti ir pardavė pasinaudodama skelbimų portalu „skelbiu.lt“. Toks D. G. veiksmų turinys neabejotinai patvirtina, jog ji užsiėmė gyvūnų veisimu bei pardavimu, tačiau tai darė neįtraukta į veisėjų sąrašą, neturėdama tam reikiamų dokumentų bei registracijos numerio, tokiu būdu padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Be to D. G. nebūdama registruotu gyvūnų augintinių veisėju negalėjo nurodyti Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ privalomos pateikti informacijos, tai yra gyvūnų augintinių veisėjo registracijos numerio ir tokiu būdu būdama pardavėja, kuriai privalu laikytis minėtų Mažmeninių prekybos taisyklių nuostatų, šių pareigų nevykdė ir padarė ANK 152 straipsnio 1 dalyje – mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimas, nurodytą administracinį nusižengimą.

Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Tuo tarpu sutinkamai su aptariamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi yra draudžiama parduoti neženklintus ir neregistruotus gyvūnus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikomas privalomas ženklinimas ir registravimas. Be to šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad gyvūnų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, tuo tarpu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. BĮ- 463 ,,Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ 4.1. punktas taip pat įtvirtina, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti šunų, kačių ir šeškų, o užkrėstoje gyvūnų laikymo vietoje – visų imlių pasiutligei gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.

Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad D. G. į internetinį portalą ,,skelbiu.lt“ buvo įdėjusi skelbimą apie parduodamus kačiukus. Institucija 2022 m. rugpjūčio 24 d. gavusi informacijos apie parduodamus neženklintus ir neskiepytus kačiukus, 2022 m. rugpjūčio 25 d. D. G. namuose adresu (duomenys neskelbtini), atliko kontrolinį pirkimą, kurio metu administracinėn atsakomybėn patraukta D. G. Institucijos atstovui pardavė neženklintą bei neskiepytą kačiuką (t. 2, b. l. 117-118). Šio pirkimo rezultate buvo atliktas patikrinimas D. G. namuose ir buvo nustatyta, kad vieno kambario bute, D. G. laikė 10 šunų ir 24 kates, dalis kurių buvo neženklinti ir neskiepyti. Tiek parduodama neskiepytą ir neženklintą kačiuką, tiek ir laikydama neskiepytus ir neženklintus šunis ir kates, D. G. neabejotinai pažeidė aukščiau aptartas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, susijusias su gyvūnų ženklinimu ir skiepijimu, dėl ko jos veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

Pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį atsakomybė kyla už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti veiksmai, kurių atlikimas su gyvūnu yra laikomas žiauriu elgesiu su juo, gyvūno kankinimu, šis sąrašas nėra baigtinis. Už straipsnyje nurodytų veiksmų atlikimą asmeniui kyla atitinkamai arba administracinė arba baudžiamoji atsakomybė priklausomai nuo tokių veiksmų pasireiškimo masto ir kylančių padarinių sunkumo. Kaip jau minėta šiame straipsnyje nurodytų priešingų gyvūnų gerovei, veiksmų sąrašas nėra baigtinis, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, vienas straipsnyje nurodytų veiksmų, kuris traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, ar jų kankinimas yra ypač aktualus, o būtent veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina. Bylos duomenimis užfiksuota, kad atlikus patikrinimą D. G. namuose buvo nustatyta, jog net vienuolika iš rastų kačiukų akivaizdžiai sirgo, dalies kačiukų buvo traiškanotos akys, dalis sunkiai kvėpavo. Bylos duomenimis užfiksuota, kad jie buvo gydomi savarankiškai, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pati D. G., be kita ko nurodydama ir tai, kad kačiukus gydė pagal finansines išgales, tačiau veterinarijos gydytojo išrašo nepateikė. Tokia nepakankama sergančių gyvūnų priežiūra vienareikšmei laikytina atitinkanti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 straipsnio 2 punkte nurodytus veiksmus – veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina. Tačiau bylos duomenimis užfiksuota, kad nepakankamai prižiūrimi buvo ne tik šie vienuolika kačiukų, bet ir kiti patikrinimo metu rasti ir paimti gyvūnai. Tai patvirtina byloje esantys 2022 m. lapkričio 9 d. veterinarijos klinikos ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikti išrašai, kuriuose nurodytos, pas D. G. rastų gyvūnų sveikatos būklės, iš kurių dažniausiai besikartojantys gyvūnų nepriežiūros faktais konstatuoti šie – ilgi nagai, nešvarios ausys, konjuktyvitas, susivėlęs kailis, rinitas, gingivitas, dantų akmenys, dėl peraugusių nagų traumuojami pirštų sąnariai (t. 2, b. l. 23-73). Be kita ko byloje yra išrašas, patvirtinantis, jog viena iš D. G. kačių dėl abiejų šnervių stenozės negalėjo kvėpuoti, dėl ko jai 2022 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klinikoje buvo atlikta abipusė šnervių plastika (t. 2, b. l. 74). Tokie duomenys atskleidžia, jog administracinėn atsakomybėn patraukta D. G., augindama gausų kiekį gyvūnų, jais tinkamai nesirūpino, gyvūnai iš esmės buvo apleisti, neprižiūrėti, jiems laiku nebuvo suteikiama reikalinga veterinarinė pagalba, tokiu būdu, savo sąmoningais veiksmais, D. G. neabejotinai padarė ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 346 straipsnio 20 dalis už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, numato privalomą gyvūnų konfiskavimą. Kaip matyti iš bylos duomenų ši administracinio poveikio priemonė D. G. ir buvo skirta. Nors teismo posėdžio metu D. G. pasisakė, jog norėtų, kad jai būtų gražinta bent po vieną skirtingų rūšių gyvūną, to padaryti nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, nėra teisinio pagrindo. Įstatymų leidėjo numatytas gyvūnų konfiskavimas nėra savitikslis, gyvūnai privalomai konfiskuojami, siekiant užtikrinti jų gerovę atitinkančias sąlygas, užkertant kelią tolimesniam gyvūno kankinimui ar apsaugant nuo kenksmingų gyvenimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. elgesys atitiko ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, siekiant pas D. G. rastų ir paimtų gyvūnų gerovės, jie privalo būti konfiskuojami, ką tinkamai padarė Institucija.

Įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą konstatuotina, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2023 m. vasario 28 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovės advokato padėjėjos R. V. skundas atmestinas.

Dėl baudos išdėstymo dalimis

Kaip matyti iš bylos duomenų D. G. dėl padarytų nusižengimų, numatytų ANK 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 1 dalyje buvo paskirta, ANK 38 straipsnio nuostatomis subendrinta, administracinė nuobauda – 1075 eurų bauda. Teismo posėdžio metu atstovė pateikė alternatyvų prašymą, tuo atveju jei būtų netenkinamas byloje pateiktas skundas, paskirtos administracinės nuobaudos – baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, metų laikotarpyje.

ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.

Byloje yra duomenys apie D. G. gaunamas tiek metines, tiek mėnesines pajamas (t. 2, b. l. 161), šie duomenys atskleidžia, jog gaunamos pajamos paskirtos nuobaudos kontekste, ją mokant iš karto, itin ženkliai apsunkintų D. G. finansinę padėtį, kadangi administracinės nuobaudos sumokėjimas, tai atliekant viena įmoka, beveik dvigubai viršytu D. G. vidutiniškai per mėnesį gaunamas pajamas. Be kita ko, byloje yra pateikta ir nuo 2023 m. gegužės 22 d. išduoto neįgaliojo pažymėjimo kopija, kuri patvirtina, kad D. G. iki 2024 m. gegužės 14 d. yra nustatytas 50 procentų darbingumas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atstovės, teismo posėdžio metu, pateiktą prašymą ir paskirtos administracinės nuobaudos – baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nustatant, jog bauda turi būti sumokėta per dvylikos mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovės advokato padėjėjos R. V. skundą, dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2023 m. vasario 28 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktai D. G. paskirtos administracinės nuobaudos – 1075 eurų (tūkstančio septyniasdešimt penkių eurų) baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nustatant, jog bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė