Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. D. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu ginčijamas pažeidėjos veiksmų pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį kvalifikavimas, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

6. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.

8. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

9. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

10. Apeliantė savo kaltę dėl jos veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio dalį ir 130 straipsnio 1 dalį ginčija, teigdama, jog iškart po eismo įvykio ji nematė padarytų apgadinimų, manė, kad savo vairuojamo automobilio kabliu tik atsirėmė į kitos transporto priemonės rato padangą, todėl nuvažiavo. Anot skundo autorės, ji iš eismo įvykio vietos pasišalino ne vengdama atlyginti žalą nukentėjusiajai, o neteisingai supratusi savo veiksmų pavojingumą bei įvykio aplinkybes. Be to, nenustatyta, kad kitam automobiliui padaryti apgadinimai buvo dėl jos veiksmų.

11. Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), policijos pareigūnų tarnybinė ataskaita ir tarnybinis pranešimas (2, 4 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6 b. l.) A. G. paaiškinimas ir parodymai (7, 42-43 b. l.), liudytojų G. Č., V. B., N. T. parodymai (41-44, b. l.), pačios D. V. paaiškinimai (3, 24 b. l.) bei kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau ji iš įvykio vietos pasišalino. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėja iš tiesų padarė jai inkriminuotus ATPK pažeidimus. Nors, kaip minėta, pati D. V., ginčidama savo atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, tvirtina, kad neįžvelgė padarytos materialinės žalos, šiuos jos teiginius paneigia byloje esanti eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, kad A. G. automobiliui BMW buvo padarytas priekinės kairės pusės sparno apgadinimas, kas įrodo, jog buvo kontaktas su kitais objektais, padarant žalą. Tai, kad iš tiesų nurodyti apgadinimai buvo padaryti D. V. veiksmais patvirtina nuoseklūs A. G. parodymai, jog įvykį matę vyrai jai pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė autobusiukas, kurio vairuotoja išlipo, apžiūrėjo ir nuvažiavo. Vienas iš šių vyrų A. G. parodė, kad apgadintas jos automobilio priekinis sparnas, taip pat nurodė D. V. transporto priemonės duomenis (7, 42-43 b. l.). Nurodytos aplinkybės sutampa su pareigūno L. T. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis (4 b. l.), neprieštarauja pareigūnų G. Č. ir V. B. parodymams (41-42 b. l.). Aplinkybę, kad D. V. suprato atsitrenkusi į kitą transporto priemonę, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, patvirtino su pažeidėja kartu važiavusi liudytoja N. T. (43-44 b. l.). Pati D. V. neneigė, kad atsirėmė į kitą transporto priemonę, nors nurodė, jog manė, kad atsitrenkė savo automobilio kabliu į BMW rato padangą, tačiau pripažino, kad apžiūrėdama BMW matė baltus nubyrėjusius dažus (24 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iškart po eismo įvykio pažeidėja turėjo ir galėjo suprasti, jog ji eismo įvykio metu apgadino kitą automobilį, ir tokiu būdu padarė žalą šios transporto priemonės savininkei, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi nukentėjusiajai ir policijai. Nežiūrint to, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus D. V. sąmoningai ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo apžiūrėtas skundo autorės automobilis, taip pat nebuvo atlikta įvykyje dalyvavusių transporto priemonių ekspertizė, o apgadinto automobilio nuotraukos, esančios byloje, yra prastos kokybės ir neinformatyvios. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės pažeidėjos kaltės dėl kitos transporto priemonės apgadinimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neeliminuoja, kadangi tai nustatyta anksčiau minėtais A. G. paaiškinimu ir parodymais, policijos pareigūnų tarnybine ataskaita ir tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, liudytojų G. Č., V. B., N. T. parodymais, pačios D. V. paaiškinimais.

12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti D. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o D. V. apeliacinis skundas – atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. V. skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.