- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- 1-1706-408/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41268-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.4.1.2Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
Kaltinamasis D. K. 2022-10-30, apie 01:20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas gatve nesuvaldė automobilio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu, kliudė ir apgadino gatvėje stovėjusį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus numatančius draudimą po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), jis vartojo alkoholį (alkoholinius gėrimus) po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliau 2022-10-30 02:51 val. alkoholio kiekio matuokliu, jo iškvėptame ore, nustatyta mažiausia 1,73 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 2022-10-30 03:08 val. nustatyta didžiausia 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad sutinka su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“ jo nesuvaldė automobilio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu, kliudė ir apgadino kitą automobilį. Po to, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jis vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo. Labai neigiamai vertina tokį savo poelgį, išgyvena dėl šio įvykio, nuoširdžiai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė, ir ateityje pasižada taip nesielgti. Prašo, kad būtų taikytas laidavimas.
Kaltinamojo D. K. padaryta nusikalstama veika, be jo pačio prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022-10-30, apie 01:20 val., Kauno apskr. VPK registruotas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskr. VPK RV vyriausieji patruliai dirbantys ekipaže radijo ryšio šaukiniu „K1738” reagavo į eismo įvykį kurio metu vairuotojas D. K. (duomenys neskelbtini) vairuodamas juodos spalvos automobilį „VW GOLF“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510” Nr. ARKB-0144, Patikros sertifikato Nr. 1712750 56, pirmu tikrinimu, 02:51 val. nustatytas 1.73 promilių neblaivumas. Antru tikrinimu 03:08 val. nustatytas 1.76 promilių neblaivumas. D. K. vairuodamas automobilį atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį „TOYOTA“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ją apgadino ir pasišalino. Automobilis „VW GOLF“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos apžiūrėtas, aprašytas įvykio vietos apžiūros protokole ir buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 6).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad atvykus ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), matome (duomenys neskelbtini) kelią, kuris kertasi su nedidele sankryža (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kelio plotis 5 m. (duomenys neskelbtini) kelio plotis yra 6 m. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu matome stovinčią transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo „Toyota“ automobilio priekinės ašies iki pastato kampo adresu (duomenys neskelbtini) atstumas yra 7,8 m. Nuo galinės ašies iki pastato kampo 7,33 m. Nuo automobilio „Toyota“ priekinės ašies iki išvestos menamos linijos yra atstumas 2,3 m. Šalia minėto automobilio iš dešinės pusės yra matoma aptverta segmentinė, metalinė tvora. Automobiliui iš kairės pusės matomas pastatas (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus kelių eismo įvykio vietą, vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos. Prie protokolo pridėta eismo įvykio vietos schema. Apžiūrėjus kelių eismo įvykio vietą, vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos. Apžiūrėjus įvykio vietą esančią (duomenys neskelbtini), ir joje esantį automobilį „VW GOLF“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti automobilio viduje esantys objektai, tai yra centrinės daiktadėžės puodelių laikiklyje esantis 0,5 litro talpos, atidarytas, su skysčiu viduje, butelis „Utenos šviesusis alus“, automobilio kairės pusės galinės sėdynės apačioje yra matomi 2 vnt., 0,5 litro talpos buteliai „Utenos šviesusis alus“, 1 vnt., 1 litro talpos butelis „Utenos šviesusis alus“ ir 1 vnt., 0,33 litro talpos butelis „MIX“. Automobilis su minėtais objektais nufotografuotas. Prie protokolo pridėta fotolentelė kurioje užfiksuotas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 12–15, 16–21.).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėjus automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai, transporto priemonė nufotografuota. Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 23–31).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėjus automobilį „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai, transporto priemonė nufotografuota. Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 33–46).
Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjas D. B. patikrinęs D. K. alkotesteriu „Drager Alcotest Nr. 7510“ Nr. ARKB-0144, metrologinės patikros sertifikato Nr. 1712750, 02:51 laiku nustatė 1,73 promilės neblaivumą, o 03:08 laiku nustatė 1,76 promilės neblaivumą (1 t., b. l. 139–141).
Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuriame nurodoma, kad transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nuo 2021-08-18, sudarius automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ir už automobilį atsiskaitant grynaisiais pinigais, 8500 eurų suma, yra N. G. (1 t., b. l. 103).
Liudytojai R. G., V. G., V. B. ir G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-10-30 apie 01:00 val. jie sėdėjo (duomenys neskelbtini). Būdami (duomenys neskelbtini) išgirdo, kad (duomenys neskelbtini), šalia teritorijos esančios adresu (duomenys neskelbtini), kažkoks vyras garsiai triukšmauja, švilpia. Jie atsistoję išėjo į (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) prie teritorijos esančios adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra aptverta tvora, stovi iš pažiūros neblaivus vaikinas, kuris stovėjo prie tvoros ir juodos spalvos automobilio „VW Golf“ priekinių vairuotojo durelių, kurios buvo atidarytos, o automobilis užvestas. Prie tvoros buvęs asmuo jiems pasirodė neblaivus, kadangi elgėsi nedrausmingai. Automobilyje švietė automobilio viduje esantis apšvietimas ir jie matė, kad automobilio viduje, galinėse keleivio vietose sėdi du vyrai. Jie pamatę šį, iš pažiūros neblaivų asmenį, suprato, kad jis vairavo neblaivus automobilį, todėl G. B. pradėjo skambinti greituoju pagalbos numeriu 112 norėdamas pranešti policijai apie šį asmenį. G. B. skambinant greituoju pagalbos numeriu jie ėjo (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įsuko anksčiau minėtas „VW Golf“ automobilis, kuris sukdamas į (duomenys neskelbtini) savo kairės pusės priekine dalimi, kliudė (duomenys neskelbtini) stovėjusio „Toyota Corrola verso“ markės automobilio sparną. Po šio susidūrimo jie matė, kad „VW Golf“ automobilis sustojo, kelias minutes pastovėjo, iš automobilio niekas neišlipo ir tada nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Susidūrimo metu „VW Golf“ automobilis buvo su įjungtomis tolimosiomis automobilio šviesomis, todėl kas sėdėjo už automobilio vairo jie nematė. Automobiliui įvažiavus į (duomenys neskelbtini) jie jo nebematė, tačiau vėliau nuėję į (duomenys neskelbtini), pamatė šalikelėje stovintį šį „VW Golf“ automobilį ir tuo metu jau prie jo buvo policijos pareigūnai. Priėjusi prie šio automobilio ji pamatė, kad jos anksčiau minėtas vyras, kurį matė stovintį prie tvoros ir automobilio vairuotojo durelių yra policijos sulaikomas. Jiems būnant ant suoliuko policijos pareigūnai buvę šalia automobilio „VW Golf“ paskambino G. B. ir paprašė, kad šis ateitų iki jų, tuo metu šalia jų ant suoliuko sėdėję asmenys staiga atsistojo ir pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) pusės. Ji vėliau matė, kaip vienas iš šių asmenų vėliau prie jų priėjo ir jų klausė kas nutiko lyg nieko nežinodamas (1 t., b. l. 50–53, 56–60, 63–66, 69–72, 103).
Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-10-30 apie 1 val. 20 min. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo radijo ryši gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras įsėdo į automobilį „VW Golf“ ir važiuodamas kliudė kitą stovintį automobilį. Nuvykę pranešime nurodytu adresu pastebėjo pranešime nurodytą automobilį „VW Golf“, kuris stovėjo šalia pastato esančio (duomenys neskelbtini). Ant automobilio išorės matėsi automobilio apgadinimai. Prie minėto automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių jie pamatė stovintį vyrą, kuris buvo neblaivus. Tuo metu automobilis „VW Golf“ buvo užgesintas ir jo variklis neveikė. Paklausęs vyro kam priklauso automobilis „VW Golf“ šalia kurio jis stovi, vyras jam nurodė, kad automobilis priklauso jam. Supratęs, kad vyras galėjo vairuoti neblaivus automobilį jis paprašo jo prieiti prie tarnybinio automobilio ir pasitikrinti neblaivumą. Vyras išgirdęs šį jo prašymą pradėjo visaip išsisukinėti vengdamas prieiti prie tarnybinio automobilio ir nuolatos kartojo, kad nieko nepadarė. Atsimena, kad vyras paklaustas ar vartojo alkoholį arba alkoholinius gėrimus, iš pradžių teigė, kad yra blaivus, tačiau vėliau nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš maždaug 10 min. Atsižvelgdamas į tai jis asmeniui nurodė šiek tiek palaukti prieš atliekant neblaivumo patikrą, tačiau vėliau maždaug po 5 minučių asmuo jam nurodė, kad neblaivumo nesitikrins. Bendraujant su šiuo vyrų jis, telefonu, paskambino apie įvykį pranešusiam pranešėjui ir paprašė jo prieiti prie policijos automobilio. Baigęs pokalbį, jis pamatė (duomenys neskelbtini) link jo ateinantį vyrą, kuris, kaip suprato, yra apie įvykį pranešęs asmuo. Šiam asmeniui priėjus prie jo, jis nurodė, kad matė kaip automobilio „VW Golf“ vairuotojas važiuodamas gatve apgadino kitą gatvėje buvusį automobilį. Šio įvykio pranešėjo vardo ir pavardės nurodyti negali, nes neprisimena. Jiems bendraujant su pranešėju, anksčiau minėtas vyras, kurį matė stovintį prie automobilio „VW Golf“ pradėjo šūkauti, keikti pranešėją įvairiais žodžiais, kadangi asmuo buvo agresyvus, jis buvo nuvestas ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Pasodinus į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, vyrui kelis kartus paaiškino, jog turi patikrinti jo neblaivumą, tačiau šis vis tiek išsisukinėjo nenorėdamas pasitikrinti neblaivumo, buvo agresyvus ir specialiai vengė tikrintis, tai yra per silpnai pūsdamas į alkotesterį, dėl ko alkotesteris apdorodamas asmens iškvėptą orą dėl per mažo jo kiekio negalėjo parodyti duomenų apie asmens neblaivumą. Asmeniui buvo paaiškinta atsakomybė, dėl vairavimo išgėrus ir atsisakymą pasitikrinti neblaivumą, bet tai išgirdęs asmuo ir toliau vengė tikrintis neblaivumą. Supratęs, kad asmuo yra neblaivus, galėjo vairuoti neblaivus automobilį ir vairuodamas automobilį padaryti eismo įvykį jis apie tai informavo budėtoją, kad jis į įvykio vietą iškviestų policijos ekipažą, kuris dėl įvykio pradėtų ikiteisminį tyrimą. Sulaukęs į įvykio vietą atvykusio kito policijos ekipažo, jis šiems perdavė jo sulaikytą asmenį, matė, kad asmuo tuo metu sutiko pasitikrinti neblaivumą ir šis asmeniui buvo patikrintas (1 t., b. l. 86–89).
Iš liudytojos N. G. parodymų matyti, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis „Volkswagen Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2022-08-11 iki 2022-11-27 ji buvo išvykusi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir savo automobiliu leido naudotis anūkui D. K.. Jam šiuo automobiliu buvo leidusi naudotis ir prieš tai ne vieną kartą, todėl juo pasitikėjo. Automobilio raktelius ir dokumentus perdavė D. K., ir jos žiniomis jai išvykus iš (duomenys neskelbtini) tik tai jis galėjo naudotis šiuo automobiliu. Apie įvykį ir apie tai, kad jai priklausantis automobilis yra saugomas policijos saugomų automobilių aikštelėje ji sužinojo iš savo anūko D. K., kai jis jai telefonu paskambino ir apie tai pranešė (1 t., b. l. 81–83).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti prie tarnybinio pranešimo esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota pokalbis tarp D. K. ir policijos pareigūnų (1 t., b. l. 120–128).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo D. K. parodymais, liudytojų R. G., V. G., V. B., G. B. ir R. S. parodymais, garso ir vaizdo įrašais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas gatve nesuvaldė šio automobilio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu, kliudė ir apgadino gatvėje stovėjusį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), jis vartojo alkoholį (alkoholinius gėrimus). Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliau 2022-10-30 02:51 val. alkoholio kiekio matuokliu, jo iškvėptame ore, nustatyta mažiausia 1,73 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 2022-10-30 03:08 val. nustatyta didžiausia 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo D. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).
Laiduotoja Č. S. prašo atleisti anūką D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jos laidavimui be užstato. Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje nebuvo teistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji senatvės pensininkė, teigiamai charakterizuojama, neturi drausminių nuobaudų, yra neteista, todėl save laiko tinkamu laiduotoja.
Prokuroras su prašymu sutinka ir sprendžia, kad yra visos sąlygos atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad yra būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nebuvo teistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. D. K. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirba. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo močiutė Č. S. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji žino, dėl ko teisiamas jos anūkas, jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, jis į ją visada kreipiasi, viską pasipasakoja, nuolat teikia patarimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Č. S. yra pensininkė, turi pastovią gyvenamąją vietą, ji neturi drausminių nuobaudų, anksčiau nebuvo teista.
Dėl tokių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, Č. S. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo anūkui D. K.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad D. K. po autoįvykio vartojo alkoholį, jam nustatytas 1,73 promilių girtumas, kas iš esmės viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (tai yra nuo 1,51 promilės). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą. Taigi, D. K. nėra drausmingas eismo dalyvis, specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai. Be to, neteisėti kaltinamojo veiksmai buvo sustabdyti jam padarius eismo įvykį. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo pačio, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgiant į padarytos nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nustatyto girtumo laipsnius ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), D. K. skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 18 d. (2 t., b. l. 16). Teismo vertinimu, 2 metų uždraudimo naudotis specialia teise termino trukmė, atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį, yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui, D. K. asmenybei, ir yra pakanka užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Nustatyta, kad D. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra N. G. (1 t., b. l. 103), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad perleisdama turtą kaltininkui, turto savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).
Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė N. G. 2021-08-18 sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ir už automobilį sumokėjo 8500 eurų (1 t., b. l. 103).
Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Įvertinus automobilio nusidėvėjimą nuo jo įsigijimo, atsižvelgiant į kaltinamojo D. K. asmenybę, seka išvada, kad pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 5000 Eur.
VI. Kiti klausimai
D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
D. K. perduoti laiduotojos Č. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti D. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones:
- 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 18 d.;
- konfiskuoti automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Išaiškinti D. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai Č. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.