Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-23 · Byla Nr. ATP-366-651/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
ATP-366-651/2014
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00265-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
K. B.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-366-651/2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00265-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 45.4; 45.4.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-11 K. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-02-08, apie 22.10 val., Plaškių k., Pagėgių sav., K. B., vairuodamas automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų važinėjo po sporto aikštės žalią veją, pavojingai manevruodamas, prasukant automobilio ratus automobilis sukosi aplink savo ašį, taip sugadindamas žalią veją bei keldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui. Taip pat chuliganiško vairavimo metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei iškart po įvykio, pastebėjęs atvykstančius pareigūnus, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo, pabėgo iš įvykio vietos, taip savo veiksmais tiesiogiai išreiškė vengimą neblaivumo patikrinimui. Po įvykio automobilį paliko stovėti ant žalios vejos, kur nėra tokį stovėjimo būdą leidžiančių ženklų, tuo pažeidė KET 9, 10, 14, 18, 28, 155.5, 130 p. punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 2 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-04-01 nutarimu pripažino kaltu K. B., padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 2 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 4 d., ir jam paskyrė: pagal ATPK 124² str. 2 d. – 1 500 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 m. 6 mėn.; pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2 500 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 m. 6 mėn.; pagal ATPK 124¹ str. 4 d. – 250 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrino, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskyrė subendrintą galutinę nuobaudą – 2 500 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 m. 6 mėn.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nutarimo dalį dėl ATPK 124² str. 2 d. ir ATPK 126 str. 4 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti. Apeliantas neneigia, kad automobiliu važiavo per sporto aikštelės žalią veją, tačiau nesutinka, kad po pievą važinėjosi dideliu greičiu, versdamas automobilį slysti šonu. Automobiliui užvažiavus ant vejos, automobilio ratai ėmė prasisukti ir jis nenorėdamas užklimpti spaudė akseleratorių, taip versdamas ratus suktis greičiau. Tuo metu galėjo būti tik didelis automobilio variklio garsas, tačiau greičio nebuvo. Apeliantas teigia, kad toks jo vairavimas niekam nekėlė grėsmės. Įvykio vietoje užfiksuotos automobilio vėžės patvirtina, kad automobilis šonu neslydo. Pažymi, jog R. K. teisme patvirtino, kad prieš pranešant apie įvykį, ji girdėjo mašinos ūžimą, tačiau važiavimo slystant šonu nematė, ji buvo priėjusi prie stovinčio automobilio. Nurodo, kad teismo išvada apie jo chuliganišką vairavimą grindžiama prielaidomis, kurias išsakė liudytojai R. K., J. K., K. V. ir L. G.. Taip pat nurodo, kad jis nesukėlė jokio eismo įvykio, todėl jam nekilo pareiga pranešti apie jį policijai ir laukti vietoje pareigūnų iki įvykio aplinkybių nustatymo bei pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę ir kt. dokumentus. Apeliantas teigia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie pašalintų visas abejones dėl ATPK 124² str. 2 d. ir ATPK 126 str. 4 d. pažeidimų fakto ir jo kaltės dėl jų, todėl dėl šių pažeidimų byla jam turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas prašo K. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. B. kaltė padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą įrodyta, tačiau nesutinka, jog K. B. kaltė įrodyta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

ATPK 124² str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip matyti iš bylos duomenų, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, jog 2014-02-08 jis važiavo automobiliu po Plaškių k. bendruomenės įrengtą futbolo aikštelę. Tai, kad K. B. važinėjosi po futbolo aikštelę, patvirtina liudytojų R. K., V. Ž., R. K. parodymai bei policijos pareigūnų darytos fotonuotraukos įvykio dieną. Apeliantas teigia, jog jo važiavimas futbolo aikštelėje niekam nekėlė grėsmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog padarytas pažeidimas nėra pavojingas. Šiuo atveju akivaizdu, jog važinėdamasis po futbolo aikštelę K. B. nesilaikė elementarių moralės bei elgesio normų, rodė nepagarbą visuomenei, todėl toks jo elgesys pagrįstai pripažintas kaip chuliganiškas vairavimas bei, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taikyta pagrįsta nuobauda už šį pažeidimą.

Dėl K. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d. pažymėtina, jog minimo straipsnio dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog administracinė nuobauda K. B. pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirta už tai, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, vengė pasitikrinti blaivumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad K. B. pasišalino iš įvykio vietos vengdamas pasitikrinti blaivumą. Tiek iš pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, tarnybinių pranešimų, tiek iš jų parodymų, duotų teismo posėdžiuose, matyti, jog nė vienas iš jų nematė K. B. nei automobilyje, nei bėgančio nuo automobilio ar besislapstančio kur šalia. VSAT jaunesnysis specialistas parodė, kad apie 22 val. iš vietinės gyventojos gavo informaciją, jog Plaškių k. ant Gėgės upės ledo važinėjasi automobilis dideliu greičiu, pavojingai, gali būti neblaivūs asmenys. Susisiekė su Pagėgių PK, jie buvo toli, todėl patys greičiau reagavo ir iš užkardos nuvažiavo į įvykio vietą. Plaškių k., prie bažnyčios, rado moterį prie mašinos. Mašinoje buvo V. Ž., o R. K. bandė bėgti, tačiau buvo sulaikytas krūmuose. Liudytojas parodė, jog K. B. įvykio vietoje nematė. Vėliau į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas L. G. taip pat parodė, jog K. B. įvykio vietoje nematė, o tai, kad K. B. pasišalino, jis parašė tik iš R. K., kuri iškvietė pareigūnus, paaiškinimų. Apeliacinės instancijos nuomone, remtis R. K. parodymais, kad, jos manymu, K. B. sėdėjo automobilyje neblaivus, nėra jokio pagrindo, kadangi ji nėra asmuo, kuris objektyviai galėtų įvertinti žmogaus girtumą. Tai, kad iš automobilio sklido alkoholio kvapas, yra natūralu, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilyje buvę V. Ž. ir R. K. buvo neblaivūs. Be to, ji neįvardijo momento, kada K. B. pasišalino iš automobilio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors V. Ž. ir R. K. pirminiuose paaiškinimuose nurodė, jog K. B. vartojo su jais alkoholį, o pamatęs pasienio tarnybos pareigūnus išlipęs iš automobilio pabėgo, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog K. B. vengė pasitikrinti girtumą, nes, kaip jau minėta anksčiau, pareigūnai nematė K. B., jo nesulaikė ir nebandė nustatyti jo girtumo. Be to, tiek V. Ž., tiek R. K. teismo posėdyje parodė, jog K. B. iki atvykstant pareigūnams jau buvo išėjęs namo. Taigi šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad K. B. vengė pasitikrinti blaivumą. Pažymėtina, jog K. B. buvo apklaustas po įvykio praėjus kelioms dienoms, t. y. 2014-02-11, todėl pagrįstai darytina išvada, kad įvykio dieną policijos pareigūnai net neieškojo K. B. ir nebandė patikrinti jo blaivumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., todėl ši administracinio teisės pažeidimo bylos dalis K. B. nutrauktina.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, administracinio teisės pažeidimo bylos dalis, kuria K. B. pripažintas kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

K. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylos dalį, kuria K. B. pripažintas kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nutraukti.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą K. B. paskirti 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė