Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovui Panevėžio ir Utenos apskrityse dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Ž. B. (toliau– ir pareiškėjas, ir Ž. B.) teismui paduotu skundu prašė panaikinti kaip nemotyvuotus ir nepagrįstus: Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau– ir Komisija) 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 21RE4-23(AG4-11/21-2023) (toliau– ir Komisijos sprendimas), kuriuo buvo atmestas jo skundas; Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse (toliau– ir Vyriausybės atstovas) 2023 m. sausio 23 d. raštu Nr. S3-8(5.28Mr) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos“ priimtą sprendimą (toliau– ir Vyriausybės atstovo raštas), kuriuo atsisakyta vykdyti Zarasų rajono savivaldybės administracinę priežiūrą. Be to, pareiškėjas skundu prašė įpareigoti Vyriausybės atstovą iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. gruodžio 22 d. raštą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Ž. B. 2022 m. gruodžio 22 d. raštu „Dėl vyriausybės atstovų įstaigos vykdomos savivaldybių administracinės priežiūros – informacijos skelbimas Zarasų rajono savivaldybės interneto svetainėje“ kreipėsi į Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovą Panevėžio ir Utenos apskrityse, kuriame išdėstė, jog Zarasų rajono savivaldybė savo interneto svetainėje daugeliu atveju neskelbia Savivaldybėje sudarytų komitetų ir komisijų informacijos apie jų veiklą ir taip pažeidžia Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo 16.9 punkto reikalavimus. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Vyriausybės atstovą prašė vykdant Zarasų rajono savivaldybės administracinę priežiūrą užtikrinti, kad Savivaldybė laikytųsi Aprašo 16.9 punkto reikalavimo ir Savivaldybė savo interneto svetainėje skelbtų informaciją apie visų joje sudarytų komisijų ir darbo grupių veiklą.

Vyriausybės atstovas 2023 m. sausio 23 d. raštu Nr. S3-8(5.28Mr) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos“ pareiškėją informavo, jog pagal jo ankstesnius skundus Informacinės visuomenės plėtros komitetas, atlikęs Zarasų rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos apie komisijas ir darbo grupes patikrinimą, pateikė išvadą, kurioje konstatuota, kad savivaldybėje nesilaikoma Aprašo reikalavimų, nesusijusių su pareiškėjo nurodytu 2022 m. gruodžio 22 d. rašte. Vyriausybės atstovui patikrinus savivaldybės interneto puslapį nustatė, jog Komiteto nustatyti neatitikimai buvo pakeisti / ar papildyti kaip rekomendavo Komitetas. Šiuo raštu Vyriausybės atstovas pareiškėjui paaiškino, kad jam nėra pavesta vertinti savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos teisėtumo, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra reglamentuota savivaldybės priimtame teisės akte, kurio teisėtumo vertinimas yra priskiriamas Vyriausybės atstovo kompetencijai ir, kad Vyriausybės atstovo atliekama savivaldybių administravimo subjektų veiklos priežiūra yra bendra (abstrakti) ir nesusijusi su konkrečių asmenų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimu. Taip pat nurodė, kad dėl reikalingos informacijos gavimo apie darbo grupių ir komitetų veiklą, turi teisę kreiptis į Savivaldybę ir šiuo raštu padarė išvadą, kad neturi pagrindo abejoti, jog Zarasų rajono savivaldybės internetinėje svetainėje esanti informacija neatitinka Aprašo reikalavimų.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 21RE4-23(AG4-11/21-2023) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Komisija vertino, kad Vyriausybės atstovas 2023 m. sausio 23 d. rašte esantį sprendimą priėmė jam teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose ir į pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. raštą atsakė laiku parengdamas laisvos formos kaip tai numatyta Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų 2007 m. rugpjūčio 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau– ir Taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.) 45.4 punkte bei konstatavo, kad Vyriausybės atstovo raštas pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai parinktomis teisės aktų normomis. Komisija pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjo netenkino Vyriausybės atstovo pateikta informacija, nesuteikia teisinio pagrindo Komisijai tenkinti pareiškėjo skundo panaikinti šį Vyriausybės atstovo rašte priimtą sprendimą bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti 2022 m. gruodžio 22 d. raštą.

Iš skundo turinio ir jame išdėstytų argumentų matyti, kad nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimas nemotyvuotas, priimtas visiškai neįvertinus pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų. Skunde pareiškėjas taip pat pakartojo nesutikimo su Vyriausybės atstovo raštu argumentus, kuriuos buvo nurodęs Komisijai paduotame skunde.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja tai, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse 2023 m. sausio 23 d. rašto Nr. S3-8(5.2Mr)„ Dėl Zarasų rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos“, kuriuo Vyriausybės atstovas atsisakė vykdyti Zarasų rajono savivaldybės administracinę priežiūrą bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 21RE4-23(AG4-11/21-2023), kuriuo Komisija atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau– ir Konstitucinis teismas) jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau– ir Konstitucija) numato galimybę savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą derinti su teismine kontrole. Būtent be savivaldybių veiklos administracinės priežiūros, nustatytos Konstitucijos 123 straipsnio 2 ir 3 dalyse, Konstitucijos 124 straipsnis įtvirtina ir teisminę savivaldybių institucijų bei jų pareigūnų veiklos kontrolę, o Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje yra užfiksuota savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai (1998 m. vasario 18 d. nutarimas).

Priežiūros įstatymas nustato Konstitucijoje numatytą savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą atliekančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų įgaliojimus ir įgaliojimų įgyvendinimo tvarką (Priežiūros įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybės atstovas yra Vyriausybės skiriamas valstybės pareigūnas, atliekantis savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, tai yra prižiūrintis, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus. Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalis apibrėžia Vyriausybės atstovo kompetenciją, pavesdama jam tikrinti, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau– ir Vyriausybės nutarimai). Konstitucijoje nustatytos Vyriausybės atstovo funkcijos taip pat yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalies nuostatose. Taigi, šios įstatymų nuostatos apibrėžia Vyriausybės atstovo kompetencijos ribas. Dar 2009 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-906/2009 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad savivaldybės administravimo subjektų priimamų teisės aktų teisėtumo kontrolė yra įstatymų leidėjo nustatytos Vyriausybės atstovo kompetencijos dalis, kuri įgyvendinama Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, Vyriausybės atstovas visais atvejais privalo griežtai paisyti Priežiūros įstatymu apibrėžtų jo kompetencijos ribų.

Kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės atstovui Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, suteikta teisė reikalauti, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti (Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustačius galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlyti panaikinti arba pakeisti (Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas pažymi, kad Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą taikoma tik tada, kai savivaldybės administravimo subjektas nesielgia taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės sprendimas (nutarimas), t. y. nepaiso jam privalomai nustatyto elgesio modelio, kas konkrečiu atveju nebuvo konstatuota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1273/2012, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1551/2012 ir kt.). Savivaldybių administracinės veiklos priežiūra iš esmės yra susijusi su teisės aktų, galiojančių visoje Lietuvos Respublikoje, vykdymu ir įgyvendinimu. Pagal Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 8 dalį į Vyriausybės atstovo veikimo sferą nepatenka fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai, nagrinėjimas. Iš minėtų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad į Vyriausybės atstovo veikimo sferą nepatenka subjektinių teisių gynimo klausimai konkrečiais atvejais. Vyriausybės atstovui nėra pavesta vertinti savivaldybės skelbiamos informacijos teisėtumo, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra reglamentuota savivaldybės priimtame teisės akte, kurio teisėtumo vertinimas yra priskiriamas Vyriausybės atstovo kompetencijai. Akivaizdu, kad Vyriausybės atstovas neturi teisės pagal savo kompetenciją prižiūrėti Savivaldybės internetinėje svetainėje skelbiamos informacijos, kaip ir neturi teisės reikalauti, kad Savivaldybė tokią informaciją skelbtų savo internetinėje svetainėje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Vyriausybės atstovas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. rašto argumentų dėl savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos atitikties Aprašo 16.9 punkto reikalavimui, nes tai nėra priskirta jo kompetencijai.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo argumentas, kad Vyriausybės atstovas pagal priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas privalo užtikrinti, kad Savivaldybė vykdytų Aprašo 16.9 punkto reikalavimus, o kai Savivaldybė nevykdo šio Aprašo reikalavimų – reikalauti, kad Aprašo reikalavimai būtų įvykdyti, atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjo rašto turinio matyti, kad pareiškėjas skundžiasi, jog Zarasų rajono savivaldybė nesilaiko Aprašo 16.9 punkto reikalavimo, kadangi savo interneto svetainėje daugeliu atveju neskelbia informacijos apie sudarytų komisijų ir darbo grupių veiklą.

Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintos informacijos laisvės, kaip žmogaus prigimtinės laisvės, turinį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ši laisvė yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų, svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, nes asmuo visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių gali tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 480 „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“ priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 6 dalimi ir įgyvendinant 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo. Šio Nutarimo 2 punktu Komitetas įgaliotas atlikti Apraše nurodytas įgaliotosios institucijos funkcijas. Komitetui be kita ko pavesta kartą per metus, atlikti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių ir mobiliųjų programų būklės analizę ir kasmet iki liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai šios analizės rezultatus (Nutarimo 3.1 punktas); pagal Nutarimo 3.3 punktą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pavesta ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d. pašalinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių ir mobiliųjų programų trūkumus pagal Komiteto parengtus ir jo interneto svetainėje paskelbtus analizės rezultatus ir apie atliktus veiksmus raštu informuoti Komitetą. Apraše nurodytų reikalavimų įgyvendinimą koordinuoja ir metodinę paramą – išvadas ir rekomendacijas – teikia Komitetas (Nutarimo 4 punktas). Pagal Aprašo 3 punktą įstaigos privalo turėti interneto svetainę, atitinkančią Apraše nurodytus reikalavimus, arba Apraše nustatytą informaciją skelbti centralizuotai specialiai šiam tikslui skirtuose įstaigų portaluose. Įstaigos interneto svetainėje skelbiama tik aktuali ir teisiškai galiojanti informacija; ji turi būti atnaujinama pagal keitimosi periodiškumą (bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesius) (Aprašo 15 punktas). Įstaigos interneto svetainės skyriuje „Struktūra ir kontaktinė informacija“ turi būti pateikiami duomenys, t. y. informacija apie komisijas ir darbo grupes, sudarytas konkrečioms užduotims (arba funkcijoms) atlikti, įstaigos kompetencijai priskirtiems klausimams spręsti, ir jų veiklą (Aprašo 16.9 punktas). Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Komitetas yra specialusis subjektas, kuris vertina, ar savivaldybės laikosi Apraše nustatytų reikalavimų, tame tarpe ir Aprašo 16.9 punkto reikalavimo, todėl pareiškėjas manydamas, kad Savivaldybė nesilaiko Aprašo 16.9 punkto reikalavimo – savo interneto svetainėje nepateikia informacijos apie joje sudarytų komisijų ir darbo grupių veiklą, klausimą turėjo spręsti aptartuose teisės aktuose numatytoje specialiojoje institucijoje.

Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012). Nagrinėjamu atveju Vyriausybės atstovo veikimas ir su juo susijusių klausimų sprendimas yra sietinas su institucijos veikimu viešojo administravimo srityje, todėl jos veiklai yra taikytinos ir VAĮ nuostatos. Pažymėtina, kad nagrinėdami prašymus ir skundus, aptarnaudami asmenis ar vykdydami administracines procedūras, viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais. Be to, vertinant, ar atsakovo (viešojo administravimo subjekto) veiksmai atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ir į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Pažymėtina, kad pagal VAĮ 2 straipsnio 10 dalį prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus; skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis). Taisyklių 1 punkte įtvirtinta, jog jos reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų, o Taisyklių 35 punkte numatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi į Vyriausybės atstovą prašydamas užtikrinti, kad Savivaldybė laikytųsi Aprašo 16.9 punkto reikalavimo. Teismas tokį pareiškėjo kreipimąsi vertina kaip asmens pranešimą kompetentingai institucijai apie galimus teisės pažeidimus, kuriame kartu buvo suformuluotas prašymas tuos pažeidimus pašalinti.

Pagal Taisyklių 45 punktą, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 punktuose, atsakoma laisva forma. Tai reiškia, kad prašymo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo prašymo turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti prašymą, privalo laikytis ir pateikti atsakymą į prašymą ne siauresnės apimties nei pateikto prašymo turinys.

Iš Vyriausybės atstovo 2023 m. sausio 23 d. rašte priimto sprendimo turinio matyti, kad Vyriausybės atstovas, atsakydamas pareiškėjui nurodė, jog, atsižvelgiant į Komiteto išvadą ir Savivaldybės veikimą, dėl kurio buvo įgyvendintos išvadoje pateiktos rekomendacijos, Vyriausybės atstovas neturi pagrindo abejoti, jog Savivaldybės svetainėje esanti informacija neatitiko Aprašo reikalavimų.

Pažymėtina, kad tuo pačiu klausimu pareiškėjas į Vyriausybės atstovą buvo kreipęsis ir anksčiau, į kuriuos Vyriausybės atstovas atsakė raštais (Komisijos b. l. 29-30, 34-35, 39-41, 47-48). Komisijos bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo 2022 m. spalio 25 d. raštas (Komisijos b. l. 37-38) buvo adresuotas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, kuri šį pareiškėjo kreipimąsi perdavė Komitetui pagal kompetenciją. Komitetas įvertinęs Zarasų rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie komisijas ir darbo grupes, pateikė išvadą (Komisijos b. l. 45-46), kurioje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nesilaikoma Apraše numatytų reikalavimų; nustatyti neatitikimai: 1) informacija apie darbo grupes turi būti interneto svetainės skyriuje „Struktūra ir kontaktinė informacija“; Savivaldybės interneto svetainėje ši informacija skelbiama atskiruose skyriuose, pvz. „Savivaldybės taryba“, „Savivaldybės administracija“; skyriaus pavadinimą „Struktūra ir kontaktai“ pasiūlyta pakeisti į „Struktūra ir kontaktinė informacija“; 2) informacija pateikiama skirtingai, ne prie visų komisijų pateiktas jų veiklos aprašymas. Iš 2022 m. lapkričio 22 d. Vyriausybės atstovo atsakymo pareiškėjui (Komisijos b. l. 39-41) matyti, kad Vyriausybės atstovas paaiškino, jog išvadas ir rekomendacijas dėl Aprašo reikalavimų teikia Komitetas, pareiškėjui konkrečiai pateikė nuorodas, kur ieškoti informacijos apie Savivaldybėje veikiančių komisijų veiklą ir pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti ar nesutikti su Komiteto išvada. Pažymėtina ir tai, kad Komitetas savo išvadoje nurodė, jog Aprašas nereglamentuoja kokia apimtimi turi būti skelbiama informacija apie komisijų ir darbo grupių veiklą ir palieka įstaigai nuspręsti kokia apimtimi skelbti tokią informaciją, o siekiant gauti informaciją apie įstaigos veiklą, nei skelbiama įstaigos interneto svetainėje, į įstaigą galima kreiptis individualiu prašymu.

Iš Vyriausybės atstovo 2023 m. sausio 23 d. rašto matyt, kad Vyriausybės atstovas pareiškėjui suteikė informaciją savo kompetencijos ribose. Paaiškino, kad Vyriausybės atstovui nėra pavesta vertinti savivaldybės skelbiamos informacijos teisėtumo, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra reglamentuota savivaldybės priimtame teisės akte, kurio teisėtumo vertinimas yra priskiriamas Vyriausybės atstovo kompetencijai. Atsakovas 2023 m. sausio 23 d. raštu pareiškėją informavo, kad Savivaldybės interneto svetainėje yra skelbiama informacija apie sudarytų komisijų ir darbo grupių veiklą, išaiškino, kad savivaldybės interneto svetainės priežiūra pavesta Komitetui ir nėra pagrindo teigti, jog negalėjo gauti informacijos apie Savivaldybėje komisijų ir darbo grupių vykdomą veiklą.

Taigi, Atsakovas, pateikdamas 2023 m. sausio 23 d. rašte išaiškinimą dėl pareiškėjo prašomų atlikti veiksmų, kompetencijos ir priskirtų funkcijų, apibrėžtų Savivaldybių priežiūros įstatyme, tik pateikė teisinį vertinimą ir paaiškinimus pagal minėtame pareiškėjo rašte nurodytas aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Iš nusistovėjusios LVAT praktikos dėl aktų, kurie gali būti ginčijami administraciniame teisme, atskirų kategorijų bylose matyti, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku gali būti visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tai reiškia, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas gali būti tikrinimas teisme. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 17 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11 – 443/2005, Nr. A502-884/2008, Nr. A602-1017/2013 ir kt.).

Iš 2023 m. sausio 23 d. Vyriausybės atstovo rašto turinio akivaizdu, kad jis neturi jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui. Minimas raštas pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio, pareiškėjui 2023 m. sausio 23 d. raštu pateikta informacija nesukūrė konkrečių teisių ir pareigų. Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į Komisiją ir teismą, iš esmės nesiekė apginti savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o tik siekė pakeisti Vyriausybės atstovo poziciją dėl Priežiūros įstatyme suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo. Iš to, kas aptarta, akivaizdu, kad net ir panaikinus 2023 m. sausio 23 d. raštą kaip to prašo pareiškėjas, pastarojo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Jeigu pareiškėjas vis tik mano, kad Savivaldybės interneto svetainėje, jo nuomone, netinkamai skelbiama informacija pažeidžia jo subjektines teises, jis šias teises turėtų ginti Vyriausybės atstovo 2022 m. spalio 25- 2023 m. sausio 23 d. raštuose jam išaiškinta tvarka.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vyriausybės atstovą iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. gruodžio 22 d. raštą yra išvestinis iš reikalavimo dėl Vyriausybės atstovo 2023 m. sausio 23 d. rašto Nr. S3-8(5.28Mr) panaikinimo. Nepatenkinus reikalavimo dėl minėto rašto panaikinimo, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Komisija 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 21RE4-23(AG4-11/21-2023) pareiškėjo skundą dėl Vyriausybės atstovo sprendimo panaikinimo, atmetė tuo motyvu, jog Vyriausybės atstovas pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. raštą išnagrinėjo teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, pareiškėjui parengė laisvos formos, kaip tai numatyta Taisyklių 45.4 punkte 2023 m. sausio 23 d. rašte priimtame sprendime išdėstytą atsakymą, pateikė savo aiškias bei pakankamai motyvuotas išvadas dėl 2023 m. sausio 23 d. rašto teisėtumo ir daro išvadą, kad Komisija priėmė teisingą sprendimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovui Panevėžio ir Utenos apskrityse dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.