Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-493-252-2018

2018 m. rugsėjo 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Laimutės Sankauskaitės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-758/2018 pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei E. A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys B. H. U. ir uždaroji akcinė bendrovė „Edena“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. L. teismo prašė priteisti iš atsakovės E. A. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Edena” naudai 16 814,20 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

48. Atkreipia dėmesį, kad teikdama ieškinį dėl santuokos su B. H. U. nutraukimo atsakovė, be kita ko, kėlė ir reikalavimus, susijusius su kompensacija už santuokoje su B. H. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgytas akcijas. Mano, kad apeliantės argumentai dėl akcininko pareigų bendrovės atžvilgiu tik patvirtina apeliantės kaltę. Teiginiai, kad ne visi įmonės dokumentai buvo pateikti tyrimui yra deklaratyvaus pobūdžio ir yra paneigti baudžiamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49. Apeliacinis skundas tenkintinas, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas (CPK 185 straipsnis), todėl daro išvadą, kad civilinė byla yra ydingai išspręsta netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau šių normų pažeidimas nekliudo bylą iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl ieškovo reikalavimo, susijusio su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ir jo vykdymo išlaidomis

51. Juridinio asmens vadovo atsakomybė yra deliktinė (CK 6. 263 straipsnis) ir jai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos fakto, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. (LAT 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

53. Kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, kad pagal CPK 182 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus nagrinėjant civilinę bylą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju, reikšminga tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pareikštas savarankiškas civilinis ieškinys dėl UAB „Edena“ turto pasisavinimo E. A. pasirašant tikrovės neatitinkančius dokumentus - kasos išlaidų orderius 11 793,26 Eur sumai. Šis ieškinys tenkintas pilna apimtimi ir E. A. įpareigota šią sumą kaip turtinę žalą atlyginti UAB „Edena“. Tuo tarpu ieškovo reikalavimai dėl įmonei padarytų nuostolių, kurie reiškiami šioje civilinėje byloje nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl civilinei atsakomybei reikšmingų aplinkybių vertinimas ir sąlygų tokiai atsakomybei kilti egzistavimas šioje ginčo situacijoje bus vertinamas pilna apimtimi ir remiantis civilinėje byloje esančių įrodymų visuma.

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad B. H. U. UAB „Edena“ akcininku įregistruotas nuo 2005 m. gegužės 18 d. Šios bendrovės direktorės pareigas nuo 2005 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. spalio 2 d. ėjo E. A. (1 t., b.l. 7, 24), nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. iki 2011 m. spalio 18 d. - B. H. U., o nuo 2011 m. spalio 19 d. - D. L., kuris 2011 m. spalio 18 d. įgijo visas bendrovės akcijas.

55. Atsakovė, atstovaudama bendrovę, 2005 m. gegužės 24 d. su banku AB „Nord /LB Lietuva“ sudarė mokėjimo kortelės VISA Electron Business suteikimo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tų pačių metų birželio 6 d. buvo sudaryti papildomi susitarimai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atstatomojo kredito limito nustatymo. 2005 m. lapkričio 24 d. laidavimo sutartimi B. H. U. prisiėmė įsipareigojimus solidariai atsakyti visu savo turtu, jei UAB „Edena“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį (1 t., b.l. 11-12, 17-19). B. H. U., kaip vienintelio akcininko sprendimu atsakovė nuo 2009 m. spalio 2 d. buvo atšaukta iš UAB „Edena“ direktorės pareigų ir direktore paskirsta V. J. (1 t. b.l. 24). Atsakovės santuoka su B. H. U. nutraukta 2011 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį pagal kurią visos UAB „Edena“ akcijos atiteko B. H. U. (1 t., b.l. 84-85).

56. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu buvo išnagrinėtas AB „DnB NORD“ banko ieškinys, kuriuo buvo prašoma solidariai iš UAB „Edena“ ir B. H. U. priteisti 21 894,96 Lt įsiskolinimo pagal 2005 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomus susitarimus prie minėtos sutarties, 12 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškinį tenkino (1 t., b.l. 20-22). Antstolė 2011 m. gruodžio 30 d. priėmė patvarkymą areštuoti B. H. U. lėšas, esančias jo banko sąskaitose priteistai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (1 t., b.l. 23).

57. E. A. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Edena“ turto pasisavinimo) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo) iš jos nuspręsta išieškoti UAB „Edena“ naudai 11 793, 26 Eur turtinei žalai atlyginti.

58. Lietuvos apeliacinis teismas E. A. apeliacinį skundą dėl šio nuosprendžio atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) šiuos procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje pakeitė ir panaikino jų dalį dėl E. A. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

59. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi tenkino D. L. prašymą pakeisti pradinį ieškovą B. H. U. tinkamu ieškovu – D. L., priėmė pastarojo pareikštą patikslintą ieškinį ir įtraukė B. H. U. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (3 t., b.l. 110-111).

60. Kolegija pažymi, kad D. L., kaip UAB „Edena“ direktorius ir vienintelis akcininkas, turėjo teisę pakeisti pradinį ieškovą dalyje dėl bendrovei padarytos žalos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pagrindu - dėl bendrovės vadovės neteisėtų veiksmų (4 straipsnis, 23 straipsnio 5 dalis, 38 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad B. H. U. perleido reikalavimo teisę į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu iš jo, kaip iš solidaraus skolininko, priteistą sumą. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą D. L. pažymėjo, kad UAB „Edena“ neturi pakankamai lėšų ir turto, todėl priteista banko naudai suma iki šiol išieškoma iš B. H. U., t.y. įsiskolinimas bankui ir vykdymo išlaidos iki šiol nėra sumokėtos. Atsižvelgiant į tai, reikalauti teismo sprendimu priteistos, bet nesumokėtos sumos, kaip ir atitinkamai vykdymo išlaidų, ieškovas D. L. neturėjo teisinio pagrindo.

61. Kita vertus, sutiktina su atsakove, kad jos ir B. H. U. santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų padalinimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kurio pagrindu B. H. U. jo paties reikalavimu atiteko visos UAB „Edena“ akcijos. Šios sutarties patvirtinimo metu, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko, bankas jau buvo pateikęs ieškinį (2010 m. gegužės 19 d.), tačiau B. H. U. sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo jokių reikalavimų dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal aptariamą sutartį, papildomus susitarimus ir laidavimo sutartį, nekėlė.

62. Atsakovė, kaip to pareikalavo įmonės akcininkas 2009 m. lapkričio 2 d. perdavimo aktu, visą įmonės dokumentaciją, antspaudą, banko prisijungimo slaptažodžius perdavė jo sprendimu naujai paskirtai bendrovės direktorei V. J., kuri pasirašytinai ir be jokių pretenzijų juos priėmė (1 t., b.l. 25). Be kita ko, šio akto 37 punkte nurodoma, kad perduodami prekių likučiai – 19 628,66 Lt sumai. Kolegijos vertinimu, ieškovas nepaneigė apeliantės argumentų, kad bendrovės akcininko įgalinimus turintis asmuo perėmė ir prekių likutį, kurio vertė iš esmės atitiko 2005 m. gegužės 13 d. papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) banko klientei UAB „Edena“ nustatytą kredito limito sumą - 19 000 Lt. Į bylą pateikti sąskaitos išrašai nepatvirtina ieškovo argumentų, kad šios lėšos buvo naudojamos neracionaliai ar išvaistytos. Iš FNTT specialisto išvados (5t., b.l.10) matyti, kad šios lėšos buvo naudojamos kaip apyvartinės lėšos, ką ir nurodo atsakovė. Taip pat, reikšminga ir tai, kad ir atsakovės nurodomas 2009 m. rugsėjo 30 d. preliminarus balansas ir ieškovo 2009 m. gruodžio 31 d. balansas, sudarytas 2013 m. kovo 15 d. patvirtina, kad pirkėjai buvo skolingi bendrovei pakankamai ženklias sumas (aiškinamojo rašto 3.8 punkte nurodoma, kad pirkėjų skola siekė 19 747 Lt) (4 t., b.l. 37), kurių savalaikis išreikalavimas iš skolingų asmenų būtų užtikrinęs bendrovės veiklos tęstinumą.

63. Baudžiamojoje byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad V. J. perėmusi jos teigimu apie 20 įvairaus dydžio dėžių su dokumentais ir prekėmis, laikė beveik pusmetį, t.y. iki B. H. U. atvykimo į Lietuvą, kuris jos taip ir neįdarbino. Tad spręsti, kad UAB „Edena“ po atsakovės atšaukimo iš pareigų, esant tinkamam ir rūpestingumo bei apdairumo kriterijus atitinkančiam vadovavimui neturėjo jokių galimybių savalaikiai atsiskaityti su banku, kaip ir vykdyti kitų bendrovės prisiimtų įsipareigojimų, nėra pagrindo.

64. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad ieškovas neturėjo subjektinės teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimo, o apylinkės teismas spręsdamas, kad ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas.

Dėl nuostolių UAB „Edena“ atlyginimo

65. Ieškovas nurodė, kad UAB „Edena“ žalą sudaro ir 966,61 Eur nuostoliai dėl neteisėto neatlygintinio arba nuostolingo bendrovės turto ir turtinių teisių perleidimo; 2209,51 Eur - dėl lėšų trūkumo kasoje; 280,93 Eur - už į bendrovės apskaitą įtrauktą kitos įmonės turtą ir įsipareigojimą sumokėti už tą turtą E. A.; 2970,75 Eur - dėl skolos valstybės biudžetui, kadangi skola atsirado atsakovei pažeidus CK 6.923 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumą bei 868,86 Eur nuostoliai, susiję su UAB „Edena“ padarytos žalos įvertinimu.

66. Kolegija atsižvelgdama į byloje surinktų duomenų visumą, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimo 65 punkte ieškovo nurodyti nuostoliai susidarė dėl atsakovės, kaip UAB „Edena“, direktorės nesąžiningo veikimo, nelojalumo bendrovei bei asmeninių interesų supainiojimo su bendrovės interesais ir, kad yra įrodytas vadovės fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo faktas.

67. 2008 m. kovo 6 d. sutartimi UAB „ARTOGAMA“ įsipareigojo sukurti UAB „Edena“ interneto svetainę (2 t., b.l. 53-54). Interneto svetainės sukūrimo kaina 1510,40 Lt (437,44 Eur). UAB „Edena“ atstovaujama direktorės E. A. 2009 m. rugsėjo 1 d. sutartimi perdavė neatlygintinai naudotis turima internetine svetaine (duomenys neskelbtini) UAB „Eurorėmelių galerija“. Sutartyje nurodoma, kad už visas teikiamas serverio paslaugas mokesčius moka UAB „Eurorėmelių galerija“ (3 t., b.l. 55). 2013 m. balandžio 15 d. UAB „ARTOGAMA“ patvirtino, kad UAB „Eurorėmelių galerija“ nesinaudoja interneto vardu edena.lt ir neturi jokios interneto svetainės. Interneto vardas (duomenys neskelbtini) yra laisvas užregistruoti bet kuriai kitai įmonei.

68. Kolegija vertina, kad perdavimas neatlygintinai naudotis internetine svetaine tokiu turiniu, koks jis apibrėžtas virš nurodytoje sutartyje, nereiškia, kad buvo perleistos UAB „Edeta“ turtinės teisės į domeną (duomenys neskelbtini), o juo labiau į patį UAB „Edena“ vardą, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina ieškovas. Kita vertus, ieškovas nepateikė į bylą duomenų kokiu pagrindu interneto vardas (duomenys neskelbtini) tapo laisvu, t.y. ar dėl to, kad jo buvo atsisakyta ar už jį nebuvo mokami serverio paslaugų mokesčiai. Taip pat nepagrindė, kad siekiant įmonei toliau naudotis interneto svetaine (duomenys neskelbtini) tokios paslaugos kaina atitiktų išlaidas, kurias patyrė UAB „Edena“ dėl svetainės sukūrimo. Atsižvelgiant į virš nustatytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad reikalavimas atlyginti interneto puslapio sukūrimo sutarties kainą yra nepagrįstas byloje surinktais duomenimis.

69. Ieškovo vertinimu dėl UAB „Edena“ ilgalaikio turto pardavimo mažesne kaina nei tokio turto likutinė vertė, susidarė 966,61 Eur nuostoliai. Šiuos nuostolius ieškovas grindžia tuo, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio turto perleidimo atsakovės dukrai metu, likutinė vertė, buvo 2489,76 Lt, buvo parduotas už 1500 Lt, dėl ko padarytas 1250,49 Lt nuostolis ir pažeisti bendrovės įstatytų (4.6 punkto 19 a papunkčio, 4.34 punkto 9 papunkčio ir 4.35 punkto) reikalavimai sudaryti sandorius, kurių vertė viršija 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo tik esant akcininko sutikimui. Taip pat į šią sumą įtraukti nuostoliai dėl kito ilgalaikio turto perleisto UAB „Eurorėmelių galerija“, t.y. kasos aparato, kurio likutinė vertė buvo 74,95 Lt, o pardavimo kaina - 50 Lt, kompiuterio, kurio likutinė vertė - 355,03 Lt, o jis parduotas už 252 Lt, 2 siuvimo mašinų, kurių likutinė vertė po 618,31 Lt, o jos parduotos po 500 Lt, dar dvi siuvimo mašinos, kurių likutinė vertė 300 Lt ir 500 Lt, buvo parduotos už 250 Lt ir 450 Lt, prekių vitrinos, kurios likutinė vertė buvo 612,02 Lt, o ji parduota už 500 Lt.

70. Dėl turto pardavimo mažesne kaina nei tokio turto likutinė vertė pasisakytina, kad likutinė vertė yra buhalterinis dydis, apskaičiuojamas remiantis buhalterinėmis operacijomis bei buhalteriniais dydžiais, kurie nustatomi neatsižvelgiant į turto rinkos vertes. UAB „Aruditas“ ieškovo užsakymu atliktame galimos žalos įvertinime taip pat pažymima, kad žala vertinta vadovaujantis istorinės savikainos principu, t.y. kiek daiktas ar turtas kainavo įmonei, nors žala galimai galėjo būti įvertinta ir rinkos verte, t.y. kainomis pagal kurias konkrečiu momentu galima buvo parduoti nesusijusiems asmenims (4 t., b.l. 52) Iš ieškovo reikalavimo, akivaizdu, kad jis rėmėsi išimtinai įmonės apskaitoje nurodytu turto įvertinimu, o ne turto rinkos verte.

71. Apeliantė teigia, kad parduodamo turto vertė nustatyta vertinimo aktais, kurie perduoti pagal perdavimo aktą V. J., sudarant šiuos sandorius bendrovės įstatų nuostatos nebuvo pažeistos, o turtas parduotas rinkos kaina.

72. Iš LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje turinio akivaizdu, jog D. L. UAB „Edena“ dokumentus perdavė B. H. U. D. L. pripažino, kad dokumentai buvo perduoti ne per vieną kartą, liudytoja apklausta V. J. pripažino, kad dokumentus iš jos B. H. U. pasiėmė praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui. D. L. pažymėjo, kad paimti dokumentai buvo susisteminti ir tvarkingai sudėlioti tik 2012 m. gruodį, t.y. po 3 metų nuo jų perdavimo pagal 2009 m. lapkričio 2 d. perdavimo aktą. Akto 29 punkte patvirtinama, kad perduodami nurašymo aktai, didžioji knyga, metinė ataskaita, ilgalaikis turtas, suderinimo aktai už 2009 metus. D. L. teikė ikiteisminio tyrimo institucijoms dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.

73. Įmonės dokumentacijos perdavimo eiga ir aplinkybės nepaneigia atsakovės apeliaciniame skunde ir pirmosios instancijos teisme išsakytų argumentų dėl selektyvaus dokumentų pateikimo atitinkamoms institucijoms ir, kad visgi dėl minėto turto buvo surašyti vertinimo aktai, pagal kuriuos nei vieno iš turto objekto vertė neviršijo 1/20 įstatinio kapitalo.

74. Pasisakant dėl automobilio pardavimo sandorio, būtina pažymėti, kad paties ieškovo pateikti įrodymai – UAB „Aruditas“ ataskaita patvirtina, jog ginčo automobilis pagal bendrovės apskaitos dokumentus į eksploataciją įvestas 2005 m. rugsėjo 1 d., jo įsigyjamoji vertė 150 Lt, be to nustatyta, kad jis buvo remontuojamas ne kartą ir remonto vertė artima jo likutinei vertei, kas patvirtina atsakovės teiginius dėl automobilio realios vertės nustatymo aplinkybių.

75. Ginčo turto pardavimo kaina, kolegijos vertinimu nors yra žemesnė nei likutinė įmonės apskaitoje nurodoma vertė, tačiau atsižvelgus į turto įsigijimo kainas, eksploatacijos laikotarpį, šis skirtumas nėra toks žymus, kas leistų spręsti, kad įmonei buvo padaryti realūs nuostoliai. Nors sutiktina, kad įmonės turto pardavimas giminaičiams ar su įmonės vadovu susijusiems juridiniams asmenims yra ydinga verslo praktika, tačiau pats žalos faktas dėl šių sandorių sudarymo, kolegijos vertinimu, nėra įrodytas, o ieškovas šių turto perleidimo sandorių tretiesiems asmenims teisėtumo neginčijo, todėl šis ieškinio argumentų aspektas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

76. Ieškovas, kaip žalą įmonei ir aplinkybes, leidžiančias teigti, kad atsakovė naudojosi UAB „Edena“ kitų dviejų savo valdomų įmonių (UAB „Elunas ir UAB „Rėmelių galerija“) veiklai vystyti, įvardija tai, kad į UAB „Edena“ apskaitą buvo įtrauktas UAB „Elunas“ 2009 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 7629 Lt sumai, kas jo nuomone reiškia, kad UAB „Edena“ sąskaita buvo apmokėtos kitos atsakovės valdomos įmonės išlaidos bei į UAB „Edena“ 2009 m. kovo mėnesio Avanso apyskaitą be Nr. buvo įtraukti du apskaitos dokumentai – 2009 m. kovo 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) 300 Lt sumai ir 2009 m. kovo 30 d. kvitas serija (duomenys neskelbtini) 670 Lt sumai, kurie priklauso UAB „Elunas“.

77. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio reikalavimo visiškai neatsižvelgė į LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties 6.4 punkto išvadas, kad teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, netinkamai įvertino E. A. vaidmenį padarant buhalterinės apskaitos pažeidimus ir šių pažeidimų įtaką pavojingų pasekmių kilimui. Kasacinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį dėl E. U. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei bylos dėl šios dalies nutraukimo pasisakė, kad nutarties 76 punkte (konkrečiau dėl 970 Lt) nurodytus UAB „Edena“ buhalterinės apskaitos pažeidimus padarė buhalterė O. S., o ne E. A. Akivaizdu, kad tokio pat pobūdžio pažeidimas padarytas ir dėl kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė, kad tuometinė bendrovės direktorė su buhaltere buvo susitarusios apgaulingai įtraukti šiuos dokumentus į UAB „Edena“ buhalterinę apskaitą. Vertindamas atsakovės veiksmus LAT konstatavo, kad E. A., kaip UAB „Edena“ direktorė, pagal teisės aktų reikalavimus, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, šią pareigą įvykdė – įmonėje dirbo buhalterė, kuri pagal įstatymą tapo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir realiai šią apskaitą tvarkė. Šiuo atveju, A. A., net ir vykdančiai įmonės kasininkės pareigas, tvarkyti buhalterinės apskaitos pareigos nekilo. Be to, teismas pažymėjo, kad pačios operacijos, kuriomis buvo išmokėti pinigai, atsispindėjo buhalterinėje apskaitoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl to negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros.

78. Atsižvelgiant į virš aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovės, kaip juridinio asmens vadovės veiksmų ir nutarties 75 punkte nurodytų pažeidimų už kuriuos yra atsakingas kitas bendrovės darbuotojas – buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, ir atitinkamai nėra pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Juolab, kad kitos įmonės (UAB „Elunas“) buhalterinėje apskaitoje šios operacijos neatsispindi (Specialisto išvados 5 punktas (5 t., b.l.13)), kas ir patvirtina atsakovės poziciją ginčo klausimu dėl apskaitą tvarkiusio asmens klaidos, nurodant įmonės pavadinimą. Šie duomenys paneigia ieškovo argumentus, kad atsakovės veiksmai sąlygojo tai, kad UAB „Edena“ sąskaita buvo apmokėtos atsakovės kitos įmonės (UAB „Elunas“) valdomos įmonės išlaidos. Klaidos faktą baudžiamojoje byloje patvirtino buhalterė O. S., kuri ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą.

79. Ieškinyje nurodoma, kad skola valstybei dėl mokesčių nesumokėjimo yra 10 257,42 Lt (2970,75 Eur) ir iš esmės šis reikalavimas grindžiamas FNTT Specialisto išvados 8 punktu. Šioje išvadoje, parengtoje 2014 m. rugsėjo 30 d. nėra detalizuota kokie mokesčiai nebuvo mokami savalaikiai, už kurį laikotarpį susidarė delspinigiai ir ar jie įtraukti į nurodomą sumą. Kitas dokumentas, kuris ieškovo pateiktas į bylą yra UAB „Aruditas“2013 m. rugpjūčio 16 d. ataskaita, kurioje nurodoma, kad per laikotarpį nuo 2006 m. spalio 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. bendrovei buvo priskaičiuotas 5935,64 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, be to delspinigiai (265,67 Lt) priskaičiuoti ir už ne laiku sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (4 t. b.l. 55-56). Iš ieškovo 2013 m. kovo 15 d. sudaryto 2009 m. balanso aiškinamojo rašto (3 t., b.l. 63-68) matyti, kad gyventojų pajamų mokesčio skola yra 810,57 Lt, taršos mokesčio – 6,22 Lt, pridėtinės vertės mokesčio – 29 373,19 Lt, skola valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 1496,23 Lt, viso skola valstybei 31 686,21 Lt (9176,96 Eur).

80. Ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei teismui nagrinėjančiam apeliacinį skundą, nepateikė duomenų, kurie paneigtų E. A. nurodomas aplinkybes, dėl tokio įsiskolinimo nebuvimo jos atleidimo dieną ir tam tikrų mokesčių specifikos – galimumą tokį mokestį sumokėti tik vėlesniu nei jos atleidimo diena laikotarpiu. Ieškovui apie atsakovės poziciją šiuo klausimu buvo žinoma nuo pat įstojimo į procesą, nes ji šias aplinkybes nurodė ir teikdama atsiliepimą į jo ieškinį (3 t., b.l. 122). Nei viename iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra pateikiama konkrečių mokesčių, delspinigių įsiskolinimo detalizacija būtent apeliantės atleidimo dienai. Priešingai FNTT išvadoje nors ir pasisakoma apie mokestines nepriemokas, tačiau tik 2009 m. lapkričio 2 dienai, o UAB „Aruditas“ atliktas mokesčių nepriemokos laikotarpis iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. apskritai yra perteklinis ir už ilgesnį laikotarpį (nuo 2006 m. spalio 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d.) pateikiama ženkliai mažesnė nei FNTT specialistų nustatyta mokesčių valstybei skola.

81. Taigi, nesant objektyvių duomenų apie mokesčių nesavalaikį sumokėjimą ar įsiskolinimą laikotarpiu, kai atsakovė ėjo UAB „Edena“ pareigas spręsti, kad atsakovės darbo bendrovėje laikotarpiu dėl jos neteisėto veikimo buvo pažeistas įmonės lėšų nurašymo eiliškumas (CK 6.923 straipsnis), kai nėra paneigti apeliantės argumentai, kad jos atleidimo dienai įsiskolinimų valstybei nebuvo, pagrindo nėra.

Dėl bylos procesinės baigties

82. Atsižvelgus į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes kolegija daro išvadą, kad atsakovės E. A. civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų egzistavimas bei bendrovės vadovės fudiciarinių pareigų pažeidimas neįrodytas, todėl ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo vertintinas nepagrįstu. Atitinkamai tenkinti reikalavimą dėl ieškovo iniciatyva užsakyto UAB „Edena“ padarytos žalos įvertinimo paslaugų, kurias suteikė UAB „Aruditas“ pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą apmokėjimo, taip pat nėra pagrindo.

83. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės (CK 6.246 - 6.249, 6.923, 2.87 straipsniai) ir procesinės teisės normos (CPK 178, 185 straipsniai), todėl apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį atmesti.

84. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). CPK 229 straipsnis imperatyviai numato, kad parengiamųjų posėdžių negali būti daugiau kaip du. Ši norma nagrinėjamoje byloje buvo ženkliai pažeista. Pažymima, kad teismas nustatęs ginčo šalių ar trečiųjų asmenų piktnaudžiavimą savo teisėmis ir proceso vilkinimą turi galimybę imtis CPK įtvirtintų priemonių, kad būtų užtikrintas operatyvus bylos išnagrinėjimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

85. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

86. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovo ir trečiųjų asmenų B. H. U. bei UAB „Edena“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos.

87. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė E. A. iš viso bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1159,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 116, 6 t. b.l. 18-20). ). Šias išlaidas kolegija vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytas ribas, todėl jas pilnai priteisia iš ieškovo (CPK 93 ir 98 straipsniai).

88. Atsižvelgiant į nutarties 85 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, bylinėjimosi išlaidomis nepripažintinos mokėjimo nurodymais B. K. atsakovės sumokėtos sumos 72,40 Eur (1 t., b.l. 126, 2 t. b.l. 115), nes byloje nėra duomenų, kad ji yra advokatė ar advokato padėjėja.

89. Iš ieškovo taip pat priteistina valstybei 43,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnis).

90. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Atsakovei iš ieškovo priteistina jos sumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalis - 250 Eur (6 t., b.l. 55). Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, ši žyminio mokesčio dalis, t.y. 252 Eur priteistina valstybės naudai iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 1409,24 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devynis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovo D. L., 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio dalį ir 43,52 Eur (keturiasdešimt tris eurus, 52 ct) pašto išlaidų valstybei