Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas 2014-07-03 skundu Nr. 5.6-2656 asmeniškai Generaliniam prokurorui skundė Generalinės prokuratūros atsisakymą atsiųsti atstovą į Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykstančius teismo posėdžius, kuriuose nagrinėjami pareiškėjo skundai ir prašė atlikti skunde nurodytus veiksmus bei suteikti informaciją. Kitu 2014-07-03 skundu Nr. 5.6-2660 pareiškėjas skundė Kauno apygardos prokuratūros atsisakymą atsiųsti atstovą į Kauno apygardos administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykstančius teismo posėdžius, kuriuose nagrinėjami pareiškėjo skundai ir prašė atlikti skunde nurodytus veiksmus bei suteikti informaciją. Generalinės prokuratūros 2014-07-15 sprendime Nr. 17.2-8566 nepagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, nes pareiškėjas aiškiai nurodė, kuo pasireiškia jo teisių pažeidimas, o prokurorų atstovavimo teismuose klausimus turi išaiškinti pati Generalinė prokuratūra. Atsakydama į pareiškėjo 2014-07-03 skundus Generalinė prokuratūra pažeidė Prokuratūros įstatymo, Prokurorų etikos kodekso bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas.

Paaiškino, kad atsakovo veiksmai susiję su S. L. organizuotu pareiškėjo kankinimu 2010-08-19 Garliavos policijos nuovadoje bei šmeižimu už jo atsisakymą 1986 m. tarnauti Sovietų Sąjungos armijoje. Šiais veiksmais pažeidžiamos pareiškėjo teisės teismuose nagrinėjamose bylose, apsunkinama gynyba, skiriamos teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės, siekiama pakirsti pasitikėjimą pareiškėju.

Remiantis byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas skundais, Generalinėje prokuratūroje gautais 2014-07-03, 2014-07-07, 2014-07-07 ir 2014-07-10 (b. l. 20-23), prašė įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą ir Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą pareiškėjo 2014-05-23 ir 2014-06-04 skundus perduoti pagal kompetenciją nagrinėti Generalinei prokuratūrai ir Generaliniam prokurorui, atlikti Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui ir jo pavaduotojui tarnybinį patikrinimą ir skirti tarnybines nuobaudas, priimti administracinį sprendimą dėl tarnybinių patikrinimų metu iš D. V. ir V. K. paimtų paaiškinimų nuorašų, priimti administracinį sprendimą V. J. skundų neskirti rusų tautybės asmenims. Pažymėtina, kad pareiškėjas kelia reikalavimą tik dėl pakartotinio 2014-07-07 patikslinto 2014-07-02 skundo, reg. Nr. 5.6-2635, reg. Nr. 5.6-2702, išnagrinėjimo. Šiame skunde (b. l. 20) pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras negali objektyviai nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro inspiruotų, dengtų ir/ar organizuotų veikų V. J. atžvilgiu.

Generalinės prokuratūros 2014-05-29 raštu Nr. 17.2-6588 (b. l. 24) Kauno apygardos prokuratūrai buvo persiųstas pareiškėjo skundas, reg. Nr. 5.6-2089 dėl Garliavos policijos nuovados policijos pareigūnų, Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės A. Č., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos eksperto S. S. ir Kauno apylinkės teismo teisėjos B. D. galimai neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas 2014-05-23 skunde (b. l. 54-59) pranešė apie galimai padarytus pareigūnų nusikaltimus, prašė pradėti ikiteisminius tyrimus, o pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju. Kauno apygardos prokuratūros 2014-06-06 raštu Nr. (3-AP-4423)35-43405 (b. l. 25) buvo nustatyta, kad V. J. 2014-05-23 skundas yra nesuprantamas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 15, 17 ir 19 punktais skundas grąžintas pareiškėjui. Kauno apygardos prokuratūros 2014-06-17 raštu Nr. 35-46146 (b. l. 26) V. J. 2014-06-04 skundas pripažintas pakartotiniu ir pagal Tvarkos aprašo 18 punktą paliktas nenagrinėtas.

Pareiškėjo 2014-05-23 kreipimasis, kuriuo jis prašė ištirti galimai nusikalstamas veikas, vertintinas kaip kreipimasis pranešant apie nusikaltimą, kuris turi būti nagrinėjamas sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 166 ir 168 straipsniais, t. y. pradedant ar atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Generalinės prokuratūros 2014-05-29 rašto Nr. 17.2-6588, kuriuo Kauno apygardos prokuratūrai persiųstas pareiškėjo skundas, teisiniu pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.3 punktas, pagal kurį Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) turi teisę spręsti, kuriai apygardos prokuratūrai, jos padaliniui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai perduoti nagrinėti skundus, pareiškimus, pranešimus apie nusikalstamas veikas. Kauno apygardos prokuratūra 2014-06-06 rašte nepagrįstai rėmėsi Tvarkos aprašo 15, 17 ir 19 punktais, kadangi šis teisės aktas negalėjo būti taikomas. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad nagrinėjant asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus Tvarkos aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai (Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo ir kt.). Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 25 punkte numatyta, kad prokuratūroje gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą ne apie nusikalstamą veiką, taip pat jei skunde, pareiškime ar pranešime išdėstyti klausimai nepriskiriami prokuratūros kompetencijai, toks skundas, pareiškimas ar pranešimas nagrinėjamas Tvarkos apraše nustatyta tvarka. Taigi, pagal Tvarkos aprašą nagrinėjamas tik tas skundas, kuriuo nepranešama apie nusikalstamas veikas. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 47 punktas numato panašius pagrindus kaip ir nurodyta Kauno apygardos prokuratūros rašte, t. y. tokių aplinkybių nustatymas nėra pagrindas pakeisti pranešimo nagrinėjimo tvarką. Tvarkos aprašo 47 punktas įtvirtina, kad, jei pareiškėjo skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti požymiai veikos, kurią pareiškėjas klaidingai vertina kaip nusikalstamą, nurodyta veika neatitinka visų būtinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių ar išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ar prielaidomis, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnyje nustatyta tvarka ir vienu ar keliais Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Pareiškėjo 2014-06-04 skundas, kuris Generalinėje prokuratūroje gautas 2014-06-09, reg. Nr. 5.6-2255 (b. l. 60-71), taip pat yra pranešimas apie galimai nusikalstamas skunde išvardintų asmenų veikas ir turėtų būti vertinamas tokia pačia tvarka kaip ir 2014-05-23 skundas. Kauno apygardos prokuratūra 2014-06-17 raštu Nr. 35-46146 V. J. 2014-06-04 skundą pripažino pakartotiniu ir pagal Tvarkos aprašo 18 punktą paliko nenagrinėtą, tačiau 2014-06-04 skunde pareiškėjas nurodo ir kitus asmenis bei ir kitas aplinkybes, todėl jį laikyti pakartotiniu negalima.

Pareiškėjas nurodo, kad Generalinė prokuratūra neturėjo jo skundų persiųsti Kauno apygardos prokuratūrai. Kaip jau buvo minėta Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.3 punktas numato skundų persiuntimo galimybę. Kauno apygardos prokuratūros raštus pasirašęs V. K. pareiškėjo skunduose nebuvo minimas, todėl sprendimų priėmimu nebuvo suinteresuotas. Pareiškėjo 2014-07-02 ir 2014-07-07 jį patikslinusiame skunduose konkrečių duomenų apie D. V. ar V. K. padarytus pažeidimus nebuvo nurodyta, todėl Generalinė prokuratūra neturėjo pagrindo svarstyti klausimo dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nurodo, kad prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija Prokuratūros įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Į šią komisiją pareiškėjui pasiūlyta kreiptis Generalinės prokuratūros 2014-07-15 raštu Nr. 17.2-8565. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad asmuo, pranešęs apie galimą tarnybinį pažeidimą neturi teisės skųsti sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo, kuris yra būtina sąlyga kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių apsaugos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 22 straipsniai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-05 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A756-3035/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-11 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012). Trečias pareiškėjo prašymas dėl tarnybinių patikrinimų metu priimtų paaiškinimų yra nesuprantamas, todėl teismas dėl jo nepasisako. Ketvirtas prašymas yra diskriminacinio pobūdžio. Konstitucijos 29 straipsnis draudžia diskriminaciją dėl tautybės, todėl tokio pobūdžio prašymai negali būti tenkinami.

Pareiškėjas, skundais Generalinėje prokuratūroje gautais 2014-07-03 ir 2014-07-07 (b. l. 28-34) prašė pateikti informaciją apie prokurorų paskyrimą dalyvauti Kauno ir Vilniaus apygardų administraciniuose teismuose vykusiuose posėdžiuose. Teismui paduotame skunde pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti jo 2014-07-03 skundus, reg. Nr. 5.6-2656, Nr. 5.6-2660

Generalinė prokuratūra 2014-07-15 raštu Nr. 17.2-8566, atsakydama į pareiškėjo 2014-07-03 ir 2014-07-07 skundus iš esmės pateikė jo reikalaujamą informaciją, nurodė kad atstovai į administracines bylas skiriami atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalies nuostatą. Atstovų skyrimas ar neskyrimas yra Generalinės prokuratūros kaip proceso dalyvio prerogatyva, todėl šios teisės įgyvendinimas papildomų paaiškinimų negali reikalauti. Generalinė prokuratūra teisingai pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis administraciniams teismams leidžia bylas nagrinėti ir nedalyvaujant šalių atstovams. Atstovų nedalyvavimas nėra laikomas asmens teisių pažeidimu. Jau anksčiau buvo minėta, kad pasiūlymas dėl prokurorų pažeidimų kreiptis į Etikos komisiją atitinka Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, o teisės skųsti teismui faktą, kad pranešime minimi asmenys nebuvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn, pareiškėjas neturi (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 22 straipsniai). Reikalavimas pranešti, kas paskirtas atstovu su pareiškėju susijusioje byloje negali būti tenkinamas, nes joks teisės aktas tokios administracinės bylos dalyvio pareigos nenumato. Prašymas dėl naujo administracinio akto priėmimo, kuriuo būtų užtikrinamos pareiškėjo teisės, yra neaiškus, todėl informacija gali būti neteikiama sutinkamai su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktu.