Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-295-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-28
Bylos Nr.
1S-295-935/2019
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00310-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-295-935/2019
Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00310-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-131 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam R. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu R. Š. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį (28 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 bei 65 straipsnių nuostatomis, R. Š. paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

2. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.

3. Nuteistajam R. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. vasario 1 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. vasario 1 d. R. Š. 1/2 paskirtos bausmės atliks 2020 m. vasario 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 59-131, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, buvo nutarta taikyti R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-131 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam R. Š..

Šalies argumentai

6. Skunde nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam.

7. Nuteistasis nurodo, kad žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių visumos. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimas, nuteistojo dalyvavimas elgesio pataisos programose, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, priimant sprendimą, buvo vadovaujamasi ne R. Š. elgesiu bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinių reabilitacijos priemonių bei jų įvykdymo rezultatais, nusikalstamo elgesio rizika, o atsižvelgta į nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį, pavojingumą, tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atliktos bausmės dalį.

8. Skunde pažymima, kad nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumas, sunkumas jau buvo įvertintas priimant apkaltinamąjį nuosprendį, skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, todėl tai neturėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

9. Žemesnysis teismas akcentavo, jog nuteistasis nededa pastangų atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Vis tik R. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad turtinę žalą nukentėjusiesiems atlygina solidariai su L. Š. ir L. Š., žalą atlygina pagal savo turtinę padėtį, finansines galimybes ir realiai gaunamas pajamas. Nuteistasis pabrėžia, jog lygtinis paleidimas suteiktų jam realiais galimybes sparčiau atlyginti padarytą žalą per įmanomai trumpiausią laiką, kadangi jis planuoja įsidarbinti, gauti pajamų. Nuteistasis pažymi, kad jis, lyginant su kitais bendrininkais, atlygino didžiausią nukentėjusiesiems padarytos žalos dydį.

Šalies argumentai

10. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jis sutinka su intensyvia priežiūra, ketina vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas, anksčiau nėra teistas, pataisos namų režimo reikalavimų nėra pažeidęs, Komisijos nutarime charakterizuojamas tik teigiamai. Nuteistasis pabrėžia, kad jis šiuo metu turi teisę dirbti be sargybos, vykdė socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, yra ne kartą skatintas, priklauso žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Nuteistasis įsitikinęs, kad jo pataisos procesas jau įvyko, o bausmės tikslai yra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. skundas tenkintinas.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nurodyta, jog nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus pusę paskirtos bausmės, jei jiems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę jiems nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad R. Š., be jokių abejonių, atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

12. Komisija, nutardama taikyti lygtinį paleidimą R. Š., įvertino tai, kad šis nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jis turi konkrečius užimtumo planus, palaiko ryšius su artimaisiais, buvo tris kartus skatintas, nei karto nepažeidė nustatyto režimo reikalavimų, vykdė reabilitacijos plane nurodytas sąlygas, priklauso žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei (19 balų), nuteistasis žino savo problemas, jų priežastis, siekia jas spręsti, geba suvokti tiesiogines savo veiksmų pasekmes, anksčiau nebuvo teistas. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistąjį taisant neizoliavus nuo visuomenės. Be to, aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog R. Š. darbą supranta kaip privalumą (šį faktą patvirtina realūs nuteistojo veiksmai pataisos namuose), pataisos įstaigoje jis dirbo Ūkio skyriaus, Turto valdymo skyriaus pagalbiniu darbininku, papildomai savo noru atlikdavo gerbūvio darbus, už nepriekaištingą darbą buvo skatintas tris kartus. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. nuteistajam leidžiama išvykti be sargybos už pataisos namų ribų į darbą. Išėjęs į laisvę, nuteistasis ketina įsidarbinti ten pat, kur dirbo iki bausmės atlikimo. Taigi teigtina, jog R. Š. ne tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, bet ir yra faktinių duomenų visuma, patvirtinanti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog R. Š. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

13. Žemesnysis teismas nurodydamas, jog teigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog savo elgesiu nuteistasis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti (skundą nagrinėjantis teismas pastebi, jog bausmės tikslų yra siekiama ir lygtinio paleidimo metu), tokio savo teiginio neišplėtojo. Skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės nenurodo, kokios aplinkybės trukdo nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesivadovauti Komisijos nutarime nurodytais faktais apie R. Š. elgesį bausmės atlikimo metu, nes tie faktai atitinka pateiktoje medžiagoje esančius duomenis ir apie nuteistojo dabartinę asmenybę sprendžiama būtent pagal juos. Šie duomenys, kaip jau minėta, patvirtina galimybę R. Š. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Čia pabrėžtina, jog, taikant nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, jo elgesys ir toliau bus griežtai kontroliuojamas. Nuteistasis privalės griežtai laikytis jam nustatytos dienotvarkės, taip pat privalės tinkamai vykdyti probuojamojo pareigas.

14. Aplinkybė, kad nuteistasis yra atlyginęs tik nedidelę nukentėjusiesiems padarytos žalos dalį, nepaneigia Komisijos padarytos išvados, jog nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Čia pastebėtina, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis turės didesnes galimybes atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Be to, lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įtaigos neatleis jo nuo teisės aktuose bei teisės taikymo aktuose numatytų pareigų (taip pat ir pareigos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą) vykdymo.

15. Nusikalstamų veikų pavojingumas, aišku, kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmes. BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas bei pavojingumas, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra reikšmingas tik tiek, kiek jis kartu su kitais reikšmingais duomenis, apibūdinančiais nuteistojo elgesį pataisos namuose, leidžia įvertinti jo asmenybę, galimybes būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, įvertinti, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau pats savaime, kaip ir neatliktos bausmės dalis, nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo.

16. Faktas, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo įvertintas skiriant bausmes ir jis nėra reikšmingas taikant lygtinį paleidimą. Pagal bendruosius teisės principus dar kartą tuo pačiu pagrindu nuteistojo teisinė padėtis negali sunkėti. Be to, pažymėtina, jog kaltės pripažinimas yra paties asmens apsisprendimo reikalas.

17. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad yra pakankamas pagrindas patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-131 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam R. Š.. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti minėtą nutarimą, naikinama ir Komisijos nutarimas tvirtinamas. R. Š. tikslinga nustatyti intensyvią priežiūrą bei paskirti pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-131 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant intensyviąją priežiūrą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti nuteistąjį R. Š. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2022 m. vasario 1 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ugnius Trumpulis