- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-607-524/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- G. J., Palangos miesto savivaldybės, V. J., Giletos E
- Atsakovas
- R. G., A. S., M. J.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja M. Valiulytė Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 44.2.4.1
(S)
NUTARTIS
2012 m. gegužės 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ir bendraieškių V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. ir ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinius atsakovams R. G., A. S. ir M. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo bei ieškovų G. J., V. J., Giletos E. J., V. J., V. J. ir atsakovo R. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-03 sprendimo civilinėje byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2007-10-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-380/2007 nukentėjusiesiems G. J. ir civiliniam ieškovui Palangos miesto savivaldybei buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovai G. J., V. J., Gileta E. J., V. J. ir V. J. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 500 000 žalos atlyginimą: G. J. – 570 000 Lt; V. J. – 90 000 Lt; G. E. J. – 420 000 Lt; V. J. – 210 000 Lt, V. J. – 210 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 135–136). Nurodė, kad 2002-08-25, apie 11 val., ieškovui G. J. priklausančios 43/100, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybei priklausanti ½ ir A. T. priklausiusios 7/100 administracinio pastato, unikalus Nr. 2591-5000-3010, ir kitų statinių, unikalus Nr. 2591-50(K)-3021, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalys buvo apgadintos gaisro metu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-10-12 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-07-04 nuosprendžiu, pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 24 str. 5 d., 6 d., 187 str. 2 d. R. G., pagal LR BK 187 str. 2 d. A. S. ir M. J. už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, įvykdė didelės vertės, turinčio didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės, svetimo turto – Palangos Kurhauzo – sugadinimą visuotinai pavojingu būdu. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta 1 487 766 Lt žala. 2003-11-26 UAB „Auditoriai ir konsultantai“, atlikusi gaisro padarytos žalos administraciniam pastatui dydžio patvirtinimą, pastato rekonstravimui sunaudotų medžiagų ir atliktų darbų vertės apskaičiavimą bei prarastų pajamų dydžio už nuosavybės teise priklausančio ploto skaičiavimą, Nuostolių apskaičiavimo pažyma nustatė, kad bendra žalos ir nuostolių suma sudaro 1 604 756,50 Lt, už pažymos surašymą sumokėta 1 180 Lt, t. y. G. J. ir kitiems bendraieškiams buvo padaryta nuostolių už 1 500 000 Lt (t. 1, b. l. 43).
Ieškovė Palangos miesto savivaldybė 2011-06-28 patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų solidariai priteisti 789 796,25 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 743 883 Lt žala, patirta dėl ieškovei priklausančios 1/2 pastato dalies sunaikinimo, ir 45 913,25 Lt gaisro metu pastato patalpose buvusio ieškovės turto sunaikinimo (t. 3, b. l. 71). Ieškinį grindė baudžiamojoje byloje esančiu nuosprendžiu, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros apsaugos departamento 2003-01-14 dokumentu bei 2008-02-06 Palangos kultūros centro pažyma (baudž. b. t. 1, b. l. 100–129, t. 10, b. l. 53–64).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-03 sprendimu paliko nenagrinėtą ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo; nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovų G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. ieškinio reikalavimus atsakovui A. S.; ieškovų G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. ieškinį atsakovams R. G. ir M. J. tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų R. G. ir M. J. ieškovui G. J. – 282 317,20 Lt, V. J. – 44 576,40 Lt, ieškovei G. E. J. – 208 023,20 Lt, ieškovėms V. J. – 104 011,60 Lt ir V. J. – 104 011,60 Lt žalos atlyginimo. Kitą ieškovų G. J. ir bendraieškių V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui G. J. 1 415 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovų R. G. ir M. J. – po 707,50 Lt iš kiekvieno; priteisti ieškovei V. J. 900 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovų R. G. ir M. J. – po 450 Lt iš kiekvieno; priteisė Valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų R. G. ir M. J. – po 11 190 Lt iš kiekvieno. Nurodė, kad ieškovės Palangos miesto savivaldybės atstovas be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį, todėl atsakovo atstovo prašymu ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad atsakovas A. S. mirė 2011-05-01. Kadangi byloje dėl žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo atsakovo A. S. materialinių subjektinių teisių perėmėjai negalimi, civilinės bylos dalį pagal ieškovo G. J. ir kitų bendraieškių ieškinio reikalavimus šiam solidariam atsakovui nutraukė. Ieškinio reikalavimus kitiems atsakovams tenkino iš dalies. Nurodė, kad ginčo pastatas yra nuo 2001-02-13 įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir tokio daikto vertę bei padarytą žalą nustatė pagal tam tikras taisykles. Nustatant nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytą žalą ir nuostolius, taikė ypatingosios vertės metodas, kai skaičiuojama vertybės kultūrinės vertės požymių (vertingųjų dalių ir elementų), užfiksuotų vertybės apskaitos dokumentuose, praradimo arba atkuriamoji vertė ir neskaičiuojamas nusidėvėjimas. Teismas konstravo, kad pastatui buvo padaryta 1 485 880 Lt žala, todėl ieškovams priteisė žalos atlyginimą proporcingai idealiajai jų nuosavybės teisės daikte daliai.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-03 sprendimo dalį, kuria patenkintas bendraieškių G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. reikalavimas, pakeisti ir sumažinti priteistą sumą iki 16502 Lt, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė padarytos žalos dydį vadovaudamasis Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002-09-13 įsakymu Nr. 262. Paaiškina, kad teisės aktai žala nekilnojamojo turto vertybei laiko tik konkrečios vertybės vertingųjų požymių praradimo arba atkuriamąją vertę, neskaičiuojant nusidėvėjimo, tačiau tik tokių kultūrinės vertės požymių, kurie užfiksuoti vertybės apskaitos dokumentuose. Visais atvejais turi būti nustatomi konkretūs nekilnojamosios vertybės kultūrinės vertės požymiai ir šie požymiai turi būti dokumentuoti, privalo būti fiksuojama išsami informacija apie kiekvieną nekilnojamosios vertybės vertingąją savybę. Apelianto nuomone, 200212-16 komisijos aktu nustatyta 1487766 Lt žala neatitinka realios situacijos, sudegusio objekto tikrosios gaisro metu buvusios vertės, todėl teismas šį aktą turėjo vertinti kritiškai ir kompleksiškai su kitais byloje esančiais dokumentais. 2002-12-16 komisijos akte, nustatant objektui padarytą žalą, kaip vertybės apskaitos dokumentais buvo remiamasi daugiau kaip prieš 15 metų atliktais architektūriniais matavimais, architektūrinių detalių matavimais bei fotofiksacija, nors viešojoje erdvėje buvo informacijos, kad Kurhauzas 2002-08-25 išvakarėse buvo labai apleistas. Be to, baudžiamojoje byloje esančioje 2008-02-06 Palangos Kultūros centro pažymoje nurodoma, kad Palangos kurhauzo likutinė vertė dieną prieš gaisrą buvo 16502 Lt. Iš 2002-12-16 komisijos akto matyt, kad Palangos kurhauzas iki 2002-08-25 buvo apžiūrimas ir tiriamas, duomenys buvo fiksuojami 1984 m., 1987 m., 1988 m., 1997 m., 1998 m., šis objektas buvo apžiūrėtas 2008 m., tačiau nustatant padarytą žalą, vertinimas buvo atliekamas pagal daugiau nei 15 metų senumo duomenis. Teigia, kad per tokį ilgą laiko tarpą kai kurios vertingosios Palangos kurhauzo vertybės galėjo sunykti ar būti sunaikintos. Esant šioms aplinkybėms 2002-12-16 komisija, nustatydama Palangos kurhauzui padarytos žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi senesniais kultūros vertybės dokumentais, neatsižvelgdama į egzistuojančius vėlesnius apskaitos dokumentus, taip pat nepagrįstai komisija nustatė kai kurių atstatomųjų darbų kainą, kai žalos nustatymo metu nebuvo duomenų apie kai kurias kurhauzo detales, nes jos nebuvo tyrinėtos, užfiksuotos, aprašytos. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, įteisino situaciją, kai iš žalą nekilnojamajai vertybei padariusio asmens galima priteisti ne tik faktinių dokumentuose užfiksuotų vertingųjų savybių atkūrimo, bei ir visų kada nors buvusių vertingųjų savybių atkūrimo sąnaudas, nepriklausomai nuo to, kad šių vertingųjų savybių žalos padarymo metu jau seniai nebebuvo. Šioje byloje nebuvo pateikta vienareikšmiškų įrodymų, kokios vertingosios savybės buvo gaisro metu, taip pat neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir konkrečių pastato vertingųjų savybių sugadinimo ar sunykimo.
Ieškovai apeliaciniu skundu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-03 sprendimą ir priteisti iš atsakovų R. G. ir M. J. solidariai 1500000 Lt tokiu būdu: G. J. – 570000 Lt, V. J. – 90000 Lt, G. E. J. – 420000 Lt, V. J. – 210000 Lt, V. J. –210000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad buvo nustatyta pastato naudojimosi tvarka ir ieškovams priskirta medinė pastato dalis, o Palangos miesto savivaldybei – mūrinė pastato dalis. Kadangi medinė pastato dalis yra visiškai sugadinta ir dėl avarinės būklės nugriauta iki pamatų, todėl ieškovai patyrė didesnius nuostolius, nei priteisė pirmosios instancijos teismas. Ieškovų patirti nuostoliai sudarė 1487766 Lt, todėl šią sumą turėjo priteisti pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamai išsprendė priteistinos nusikalstama veika padarytos žalos dydžio klausimą, tačiau nepadarė esminių procesinės ar materialinės teisės pažeidimų nustatydamas kiekvienam bendraturčiui tenkančią sugadintam pastatui padarytos žalos atlyginimo dalį, todėl ieškovų apeliacinis skundas nepagrįstas.
Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai įvertino visos žalos, padarytos atsakovų kaltais veiksmais, dydį. Ieškovų nuomone, skaičiuojant žalos dydį, turėjo būti atsižvelgiama į nustatytą naudojimosi tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Palangos kurhauzo pastatas turi architektūrinę vertę, 1997-11-12 LR kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 317 įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (t. 4, b. l. 15–18, 19–21). Šis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas buvo apgadintas 2002-08-25 gaisro metu. Dėl gaisro iškelta baudžiamoji byla ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-07-04 nuosprendžiu, pripažinti kaltais ir nuteisti atsakovai R. G., A. S., M. J.. Palangos Kurhauzo pastatas nuosavybė teise priklauso ieškovams G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J., Palangos miesto savivaldybei (t. 3, b. l. 57–58). Ieškovai G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. prašo priteisti iš atsakovų dėl jų kaltų veiksmų padarytą žalą.
Įvertinus apeliacinių skundų motyvus matyti, kad iš esmės ginčas tarp šalių kyla dėl atsakovų padarytos žalos dydžio, t. y. nesutariama, kokio dydžio žala buvo padaryta ginčo pastatui. Teisėjų kolegijos nuomone, atlygintinos žalos dydžio nustatymo keblumą lemia paties apgadinto objekto specifiškumas – architektūrinę vertę turintis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Pirmosios instancijos teismas įvertindamas padarytos žalos dydį atsižvelgė į tai, kad apgadintas objektas – Palangos kurhauzo pastatas – yra nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl rėmėsi Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės 2002-09-13 įsakymu Nr. 262 „Dėl komisijos sudarymo gaisro padarytai žalai nekilnojamojoje kultūros vertybėje – Kurhauze (reg. Nr. S315) (duomenys neskelbtini)“ sudarytu komisijos 2002-12-16 aktu, ir ieškovams proporcingai pagal turimą nuosavybės dalį priteisė atitinkamas sumas. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Konstitucijos 42 str. 2 d. nustatyta, kad valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Aiškindamas Konstitucijos 42 str. 2 d. nustatytą reguliavimą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kultūros valstybinis rėmimas ir apsauga yra svarbi valstybės funkcija, viešasis interesas, taip pat kad Konstitucijos 42 str. 2 d. nuostatos yra imperatyvios: jose ne tik yra nurodyta, kad kultūra turi būti remiama, o kultūros paminklai bei vertybės turi būti saugomi, bet ir yra įtvirtintas subjektas, turintis ir negatyvias, ir pozityvias pareigas užtikrinti, kad kultūra būtų remiama ir kultūros paminklai bei vertybės būtų saugomi, – būtent valstybė (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Įgyvendindamas šias valstybės funkcijas įstatymų leidėjas priėmė LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kurio paskirtis išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Minėto teisės akto 29 str. reglamentuojamas žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, atlyginimas, kurio 1 d. nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei neteisėtais veiksmais pačiame saugomame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė ir valdytojas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą matyti, kad yra numatyti du subjektai, kurių teisėti interesai yra pažeidžiami dėl padarytos žalos, t. y. valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas (LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 39 p.) bei visuomenė. LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 str. 2 d. numatyta, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos teikia ieškinius teismui dėl visuomenei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo. Darytina išvada, kad bylose, susijusiose su nekilnojamuoju kultūros paveldo objektu, turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą ne tik visi kultūros paveldo objekto savininkai, bet ir visuomenęei atstovaujanti valstybės įgaliota institucija – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Ši institucija atlieka konkrečias kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas ir atsako už jų vykdymą. Šiuo atveju Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos yra atsakingas už nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Palangos kurhauzo – išsaugojimą ir turi įstatymo nustatytą pareigą atstovauti visuomenės interesams dėl atsakovų padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija išaiškina, kad įstatymai draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (LR CPK 266 str.). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. LR CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių – jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo.
Ieškovai ir atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas netinkamai nustatė atlygintinos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, nors į bylos nagrinėjimą neįtraukė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, tačiau spręsdamas klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio, vadovavosi šios institucijos pateiktu 2002-12-16 kultūros vertybei S432 – Kurhauzui, esančiam (duomenys neskelbtini), – gaisro padarytos žalos nustatymo ir įvertinimo aktu (t. 1, b. l. 47–55). Teisėjų kolegijos nuomone, minėtu aktu galima vadovautis, kai sprendžiamas klausimas dėl visuomenei padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo išieškojimo. Tokias išvadas pagrindžia šie argumentai. 2002-12-16 akte nurodyta, kad skaičiuojant gaisro padarytą žalą taip pat vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-04-02 įsakymu Nr. 097 „Dėl žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“. Išaiškintina, kad ši tvarka nustatyta įgyvendinant LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 33 str. (LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija galiojusi nuo 2000-05-17), kuris reglamentavo žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, atlyginimą, o vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis lėšos, gautos atlyginus padarytus nuostolius, naudojamos pagal šio įstatymo 27 str. iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamiems nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo darbams finansuoti. Analogiška nuostata numatyta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001-04-02 įsakymo Nr. 097 „Dėl žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“ 16 p., t. y. lėšos, gautos atlyginus padarytus valstybei nuostolius, naudojamos iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamiems vertybių saugojimo darbams finansuoti. Šiuo metu teisinis reglamentavimas yra panašus, t. y. nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį nustato Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-07-12 įsakymu Nr. Į-315 patvirtintas Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas. Iš šio teisės akto 10 p. 11 p. matyti, kad šiuo aprašu skaičiuojami valstybės patirti nuostoliai, todėl ir išieškotos lėšos pervedamos į Lietuvos Respublikos biudžetą, o ne kultūros paveldo objekto savininkui. Darytina išvada, kad minėtas teisinis reglamentavimas dėl žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo taikytinas tais atvejais, kai į teismą kreipiasi Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įgyvendindamas LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 str. 2 d. nuostatas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams atlygintinos žalos dydį, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis 2002-12-16 kultūros vertybei S432 – Kurhauzui, esančiam (duomenys neskelbtini), – gaisro padarytos žalos nustatymo ir įvertinimo aktu. Ieškovai prašė priteisti nuostolių atlyginimą pagal patirtų nuostolių įvertinimo pažymą (t. 1, b. l. 43). Iš šios pažymos matyti, kad žalos dydžio apskaičiavimas atliktas taip pat remiantis 2002-12-16 kultūros vertybės S432 – Kurhauzui, (duomenys neskelbtini), – gaisro padarytos žalos nustatymo ir įvertinimo aktu, 2002-12-16 komisijos posėdžio protokolu ir pan. Darytina išvada, kad šioje pažymoje yra nurodyti ne tik ieškovų, kaip savininkų, patirti nuostoliai, tačiau ir visuomenės patirti nuostoliai. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad turėjo būti tiriami ir vertinami įrodymai tik dėl ieškovų patirtos žalos dydžio, t. y. turėjo būti atribojami ieškovų, kaip savininkų, nuostoliai nuo visuomenės patirtų nuostolių. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl ieškovams padarytos žalos dydžio, nes turėjo aiškintis ir spręsti bendraisiais LR CK 6.249 str. nustatytais pagrindais tik dėl ieškovams padarytos žalos dydžio atlyginimo, vadovaudamasis visišku nuostolių atlyginimo principu (LR CK 6.251 str.).
Kadangi apeliacinės instancijos teismas įtraukti naujo asmens į procesą negali, teismų praktikoje susiformavo taisyklė, kad tokiais atvejais byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pakartojant pirmosios instancijos teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą turi savo iniciatyva spręsti klausimą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje (LR CPK 47 str.), bei aiškintis padarytos ieškovams žalos dydį. Dėl kitų apeliacinių skundų motyvų, susijusių su žalos dydžio nustatymu, teisėjų kolegija nepasisako, nes jie turės būti įvertinti pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovams priteistas žalos atlyginimas, naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-03 sprendimo dalį, kuria ieškovų G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. ieškinys atsakovams R. G. ir M. J. tenkintas iš dalies: priteista solidariai iš atsakovų R. G. ir M. J. ieškovui G. J. – 282 317,20 Lt, V. J. – 44 576,40 Lt, ieškovei G. E. J. –208 023,20 Lt, ieškovėms V. J. – 104 011,60 Lt ir V. J. – 104 011,60 Lt žalos atlyginimo; kita ieškovų G. J., V. J., G. E. J., V. J. ir V. J. ieškinio dalis atmesta; priteista ieškovui G. J. 1 415 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovų R. G. ir M. J. – po 707,50 Lt iš kiekvieno; priteista ieškovei V. J. 900 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovų R. G. ir M. J. – po 450 Lt iš kiekvieno; priteista Valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų R. G. ir M. J. – po 11 190 Lt iš kiekvieno.
Šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.